Paklusnumas – tiesiog gyvenkite pagal Evangeliją

Esame sandoros žmonės ir tai yra labai rimtas dalykas. Vykstant šio darbo sugrąžinimui Viešpats paaiškino, kad vienas iš sugrąžinimo tikslų buvo vėl įtvirtinti Jo amžinąją sandorą. Toji sandora […] buvo sudaryta tarp Abraomo ir Jehovos, kai galingasis Jehova iškilmingai pasižadėjo Abraomui. Jis pažadėjo, kad jo palikuonių bus tiek, kiek smilčių jūros pakrantėje, kad per jį bus palaimintos visos tautos. Šią sandorą Jis su juo sudarė, kad Jis būtų Jų Dievas ir kad jie būtų Jo tauta. […] Taip buvo sudarytas amžinas visų ją sudarančių žmonių gyvenimui poveikį turintis ryšys. Kokia nepaprastai reikšminga yra toji sandora: jei elgsimės taip, kaip elgtųsi Dievo vaikai, Jis bus mus laiminantis, mylintis, nukreipiantis ir mums padedantis Dievas.

Taigi dabar, šiame Evangelijos laikotarpyje, toji amžinoji sandora buvo vėl įtvirtinta. Tiesą sakant, tą sandorą sudarėme pasikrikštydami. Tapome Jo dieviškos šeimos, kaip ir buvome, dalimi. Visi Dievo vaikai yra Jo šeima, tačiau tam tikru ir nuostabiu būdu tai yra išskirtinis ryšys tarp Dievo ir Jo sandoros vaikų. Atėję į Bažnyčią […] tampame sandoros žmonių dalimi; ir sakramentą kaskart priimame ne tik Dievo Sūnaus, Savo gyvybę paaukojusio už kiekvieną mūsų, aukai atminti, tačiau, be viso to, dar priimame Jėzaus Kristaus vardą ir pasižadame laikytis Jo įsakymų, o Jis mums pasižada visuomet mus laiminti Savo Šventąja Dvasia.

Esame sandoros žmonės, o su ta sandora yra susiję dideli įsipareigojimai. Negalime būti eiliniai žmonės. Turime pakilti virš minios. Turime šiek tiek pasitempti. Turime būti šiek tiek geresni, šiek tiek malonesni, šiek tiek dosnesni, šiek tiek mandagesni, šiek tiek supratingesni, šiek tiek paslaugesni kitiems.⁵

Esame žmonės, sudarę iškilmingą sandorą ir priėmę Viešpaties Jėzaus Kristaus vardą. Šiek tiek labiau stenkimės laikytis įsakymų ir gyventi taip, kaip mums liepė Viešpats.⁶

Paveikslėlis

sacrament meeting

Gyvename kompromisų ir pasidavimo blogiui amžiuje. Kasdien susidurdami su įvairiomis situacijomis, žinome, kas yra teisu, tačiau spaudžiami bendraamžių ir apgaulingų kalbų tų, kurie stengiasi mus įtikinti, mes pasiduodame. Mes einame į kompromisą. Mes nusileidžiame. Mes pasiduodame ir gėdijamės. […] Privalome išsiugdyti stiprybę laikytis savo įsitikinimų.⁷

Evangelijos kelias – paprastas kelias. Kai kurie reikalavimai gali jums pasirodyti elementarūs ir nebūtini. Neatmeskite jų. Nusižeminkite ir būkite paklusnūs. Pažadu, kad ateisiantys rezultatai bus nuostabūs pažiūrėti ir teiks pasitenkinimą.“⁸

Mano didysis prašymas yra, kad mes visi labiau stengtumės būti verti turimo dieviškumo. Galime daryti geriau, nei darome. Galime būti geresni, nei esame. Jei nuolat prieš save laikysime dieviško paveldo vaizdą, vaizduojantį Dievo tėviškumo ir žmonių broliškumo realumą, būsime šiek tiek tolerantiškesni, šiek tiek malonesni, šiek tiek paslaugesni pakylėti, padėti ir palaikyti esančius tarp mūsų. Būsime mažiau linkę į mums akivaizdžiai nederamus žemus dalykus.⁹

Religija, kurios dalimi jūs esate, yra ne vien sekmadienio, bet septynių dienų per savaitę religija. […] Ji veikia visada – dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus.¹⁰

Viešpats tikisi, kad gyvensime deramai, kad pagal Evangeliją gyvensime visada.¹¹

Viešpats liepė Elijai eiti ir pasislėpti prie Kerito upelio, kad ten jis galėtų gerti iš upelio ir kad jį maitintų varnai. Raštuose apie Eliją parašyti tokie paprasti ir nuostabūs žodžiai: „Jis leidosi į kelionę vykdyti, ką Viešpats jam buvo įsakęs“ (1 Karalių 17:5).

Jis nesiginčijo. Neprašė atleidžiamas nuo užduoties. Nebuvo jokių išsisukinėjimų. Elija tiesiog „leidosi į kelionę vykdyti, ką Viešpats jam buvo įsakęs“. Ir jis buvo išgelbėtas nuo didžiulių nelaimių, užgriuvusių tuos, kurie šaipėsi, ginčijosi ir abejojo.¹²

Visa Mormono Knyga – tai pasakojimas apie žmones, kurie savo žemėje klestėdavo ir būdavo gausiai Viešpaties laiminami tuomet, kai būdavo teisūs ir garbindavo Jėzų Kristų; o kai jie nusidėdavo, nuklysdavo ir užmiršdavo savo Dievą, pakliūdavo į vargus, karus ir bėdas. Jūsų saugumas, jūsų ramybė ir jūsų klestėjimas priklauso nuo jūsų paklusnumo Visagalio įsakymams.¹³

„Nuolat laikykis mano įsakymų ir gausi teisumo karūną.“ [DS 25:15.] Toks buvo Viešpaties pažadas Emai Heil Smit. Toks yra Viešpaties pažadas kiekvienam iš jūsų. Laimė priklauso nuo Dievo įsakymų laikymosi. Pastarųjų dienų šventojo […] tegali laukti vargas, jei jis laužys šiuos įsakymus. O kiekvienam jų besilaikančiajam yra pažadėta karūna […] teisumo ir amžinosios tiesos karūna.¹⁴

Tikroji laisvė – tai paklusnumas Dievo patarimams. Senovėje pasakyta, kad „įsakymas yra žiburys, įstatymas – šviesa“. (Patarlių 6:23, K. Burbulio (TŽ) Biblijos vertimas.)

Evangelija nėra represinė filosofija, kaip kad daugelis mano. Tai laisvės planas, suvaldantis instinktus ir koreguojantis elgesį. Jo vaisiai yra saldūs, o atpildas – gausus. […]

„Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!“ (Galatams 5:1.)

„Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė.“ (2 Korintiečiams 3:17.)¹⁵

Mūsų saugumas priklauso nuo atgailos. Mūsų stiprybė kyla iš paklusnumo Dievo įsakymams. […] Būkime tvirti priešais blogį tiek namuose, tiek ir už jų. Gyvenkime vertai dangaus palaimų, keisdami, kur reikia, savo gyvenimus ir žvelgdami į Jį, visų mūsų Tėvą.¹⁶

Neturime ko baimintis. Prie šturvalo stovi Dievas. Jis rodys palankumą šiam darbui. Besilaikantiems Jo įsakymų Jis išlies palaimų. Jis taip pažadėjo. O dėl to, kad pažadų Jis laikosi, galime net neabejoti.¹⁷

Yra tokių, kurie sako: „Bažnyčia man neįsakinės, ką turiu galvoti apie tą, šitą ar aną, arba kaip turiu gyventi.“

Atsakau: ne, Bažnyčia jokiam žmogui neįsakinėja, ką jis turi galvoti ar kaip elgtis. Bažnyčia tik nurodo kelią ir skatina kiekvieną narį gyventi pagal Evangeliją, ir mėgautis tokio gyvenimo teikiamomis palaimomis. Bažnyčia neįsakinėja jokiam žmogui, tik pataria, įtikinėja, ragina ir tikisi ištikimybės iš tų, kurie pareiškia esą jos nariai.

Kai buvau dar universiteto studentas, kartą pasakiau savo tėvui, kad manau, jog visuotiniai įgaliotiniai viršijo savo įgaliojimus, remdami tam tikrą dalyką. Mano tėvas buvo labai išmintingas ir geras žmogus. Jis pasakė: „Bažnyčios Prezidentas davė mums nurodymus ir aš jį palaikau kaip Pranašą, Regėtoją ir Apreiškėją, ir ketinu laikytis jo patarimo.“

Aš [daug metų] tarnavau visuotinėse šios Bažnyčios tarybose. […] Noriu paliudyti jums, kad nors tiesiogiai dalyvavau tūkstančiuose susirinkimų, kuriuose buvo aptariamos Bažnyčios politika ir programos, aš niekada nebuvau tokiame susirinkime, kur Viešpaties nebūtų prašoma vadovauti, ar kuriame bent vienas dalyvis, siektų ko nors, kas būtų žalinga kitiems, ar verstų juos ką nors daryti.¹⁸

Kiekvienam ir visiems sakau, kad mes [visuotinių Bažnyčios tarybų nariai] neturime asmeninių ketinimų. Turime tik Viešpaties planus. Yra kritikuojančių mūsų išleidžiamus pareiškimus ar įspėjimus. Prašom žinoti, kad mūsų maldavimai neturi savanaudiškų kėslų. Prašom žinoti, kad mūsų įspėjimai turi pagrindą ir yra motyvuoti. Prašom žinoti, kad sprendimai kalbėti įvairiais klausimais nepriimami be svarstymų, diskusijų ir maldų. Prašom žinoti, kad vienintelė mūsų ambicija yra padėti kiekvienam iš jūsų spręsti savo problemas, sunkumus, šeimos ir gyvenimo klausimus. […] Nėra jokio troškimo mokyti to, ko nemokytų Viešpats. […]

Štai kaip mūsų atsakomybę apibrėžė Ezechielis: „Žmogau, paskyriau tave Izraelio namų sargybiniu. Kai tik išgirsi iš mano lūpų žodį, mano vardu juos perspėsi.“ (Ezechielio 3:17.)

Visame šiame darbe neturime jokių savanaudiškų ketinimų, tik norą, kad mūsų broliai ir seserys būtų laimingi, kad jų namuose būtų ramybė ir meilė, kad Visagalio galia jie būtų laiminami visuose savo teisumo darbuose.¹⁹

Dievas Savo valią dėl žmonių nuolat atskleidžia savaip. Aš liudiju jums, kad šios Bažnyčios vadovai mūsų niekada neprašys daryti to, ko negalėtume atlikti su Viešpaties pagalba. Galime jaustis netinkami. Tai, ko iš mūsų prašo, gali mums nepatikti arba nesiderinti su mūsų supratimu. Tačiau jei mėginsime su tikėjimu, malda ir pasiryžimu, mums pavyks.

Aš liudiju jums, kad pastarųjų dienų šventųjų laimė, pastarųjų dienų šventųjų ramybė, pastarųjų dienų šventųjų pažanga, pastarųjų dienų šventųjų klestėjimas ir šių žmonių amžinasis išgelbėjimas ir išaukštinimas priklauso nuo jų paklusnumo Dievo kunigijos patarimams.²⁰

Galiu paminėti vieną principą, […] kurio laikydamiesi smarkiai padidinsime savo sprendimų teisingumo tikimybę ir dėl to neišmatuojamai padidės mūsų gyvenimo pažanga ir laimė. Tas ypatingas principas yra išlaikyti tikėjimą. […]

Negaliu jums detaliai aiškinti, kaip ką spręsti. Tačiau galiu jums pažadėti, kad jei sprendimus priimsite remdamiesi Evangelijos standartais ir Bažnyčios mokymais ir jei išlaikysite tikėjimą, jūsų gyvenimai duos neapsakomo gerumo vaisių, būsite labai laimingi ir daug pasiekę.²¹

Prieš daugelį metų dirbau geležinkelio kompanijoje. […] Tai buvo tuo metu, kai beveik visi keliaudavo keleiviniais traukiniais. Vieną rytą sulaukiau skambučio iš savo kolegos Niuarke, Naujajame Džersyje. Jis tarė: „Atvyko traukinys, pažymėtas tokiu ir tokiu numeriu, tačiau be bagažo vagono. Maždaug 300 keleivių neteko savo bagažo ir yra įsiutę.“

Nieko nelaukdamas nuvykau į darbovietę, kad išsiaiškinčiau, kur tas vagonas galėjo dingti. Išsiaiškinau, kad jis buvo deramai pakrautas ir prikabintas Ouklende, Kalifornijoje. Jis atkeliavo į mūsų geležinkelio įmonę Solt Leik Sityje [ir galiausiai] nuvyko į Sent Luisą. Ten jį perėmė kita geležinkelio įmonė, kuri turėjo jį nukreipti į Niuarką, Naujajame Džersyje. Tačiau kažkoks neatidus iešmininkas Sent Luiso aikštelėje ištraukė mažą, maždaug aštuonių centimetrų ilgio plieninį kaištį ir patraukęs svirtį atkabino vagoną. Sužinojome, kad vagonas, turėjęs būti Niuarke, Naujajame Džersyje, iš tiesų buvo Naujajame Orleane, Luizianos valstijoje, – už 2400 kilometrų nuo savo galutinio tikslo. Vos aštuonių centimetrų ilgio kaištis, kurį Sent Luiso aikštelėje ištraukė neatidus darbuotojas, nukreipė vagoną kitais bėgiais ir taip dramatiškai išaugo atstumas iki tikrojo tikslo. Taip yra ir mūsų gyvenime. Vietoj to, kad sektume tvirtu maršrutu, mes nukreipiami kita kryptimi dėl kažkokios klaidingos idėjos. Galime nukrypti nuo savo galutinio tikslo visai nedaug, tačiau tas mažytis nukrypimas, jei nieko nedarome, tampa didele praraja ir mes atsiduriame toli nuo tos vietos, į kurią norėjome vykti. […] Tai tie maži dalykai, ant kurių sukasi gyvenimas, ir padaro didelį skirtumą mūsų gyvenime.²²

Vieną dieną priėjau prie didelio ūkio vartų. Nukėliau skląstį ir atidariau vartus. Vartų vyriai vos sujudėjo. Tačiau kitas vartų galas padarė beveik 5 metrų lanką. Žvelgdamas vien į vyrių judėjimą žmogus niekada nepagalvos, koks didžiulis veiksmas buvo atliktas dėl to nedidelio judesio.

Panašiai yra su sprendimais mūsų gyvenime. Kai kurios nedidelės mintys, kai kurie nedideli žodžiai, kai kurie nedideli veiksmai gali sąlygoti nepaprastas pasekmes.²³

Paveikslėlis

open metal gate

[Bažnyčią] galite stiprinti tuo, kaip gyvenate. Tegul Evangelija būna jūsų kalavijas ir skydas. […]

Kokia nuostabi bus ateitis, kai Visagalis toliau ridens Savo šlovingąjį darbą, gėriu palytėdamas visus tuos, kurie priims Jo Evangeliją ir gyvens pagal ją.²⁴

Šiame nežinomybės kupiname pasaulyje aš matau nuostabią ateitį. Jei tvirtai įsitversime į savo vertybes, jei kursime savo paveldą, jei būsime paklusnūs Viešpačiui, jei tiesiog gyvensime pagal Evangeliją, tai būsime didingai ir nuostabiai palaiminti. Į mus žvelgs kaip į branginamą liaudį, suradusią raktą į brangiąją laimę.²⁵

Tegul kiekvienas vyras, moteris ir vaikas apsisprendžia Viešpaties darbą padaryti geresnį, stipresnį ir didingesnį, nei jis kada buvo. Labiausiai prie to prisidės mūsų gyvenimo kokybė. Labiausiai prie to prisidės mūsų apsisprendimas gyventi pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tai yra asmeninis reikalas. Jei visi meldžiamės, Bažnyčia būna daug stipresnė. Panašiai yra su visais Evangelijos principais. Tad būkime šio nepakartojamo, į priekį judančio ir visoje žemėje augančio darbo dalis. Negalime stovėti vietoje, turime judėti pirmyn. Būtina, kad taip darytume. Tikroji Bažnyčios stiprybė yra kiekvieno iš mūsų širdyse gyvuojantis asmeninis įsitikinimas. Be jo mes mažai ką beturime; su juo turime viską.²⁶

Kviečiu kiekvieną iš jūsų, kad ir kur jūs būtumėte, kaip šitos bažnyčios narius, stotis ant kojų ir su daina širdyse eiti pirmyn, gyvenant pagal Evangeliją, mylint Viešpatį ir statant karalystę. Kartu būsime stiprūs ir išlaikysime tikėjimą, Visagaliui būnant mūsų stiprybe.²⁷

• Kodėl mes, Viešpaties sandoros žmonės, „negalime būti eiliniai žmonės“? (Žr. 1 poskyrį.) Kokiais būdais jūsų su Dievu sudarytos sandoros daro įtaką jūsų kasdieniniam gyvenimui?

• Prezidentas Hinklis mokė, kad mes „privalome išsiugdyti stiprybę laikytis savo įsitikinimų“ (2 poskyris). Kokiais būdais kartais kompromituojame savo įsitikinimus? Kaip galime didinti gebėjimą atsispirti pagundoms?

• Kaip prezidento Hinklio papasakota istorija apie Eliją gali būti pritaikyta mums? (Žr. 3 poskyrį.) Kaip reaguotumėte, jei kas nors sakytų, kad Dievo įsakymai pernelyg varžo? Ar esate matę, kaip paklusnumas Dievo įsakymams suteikia laisvės, saugumo ir ramybės?

• Apžvelkite prezidento Hinklio aiškinimą, kaip patarinėja ir įspėja Bažnyčios vadovai (žr. 4 poskyrį). Kaip esate palaiminti už tai, kad sekate Bažnyčios vadovų patarimais?

• Ko galime pasimokyti iš prezidento Hinklio pasakojimo apie pradingusį bagažo vagoną? (Žr. 5 poskyrį.) Kodėl smulkūs sprendimai ar veiksmai taip smarkiai keičia mūsų gyvenimą? Koks smulkus sprendimas yra smarkiai pakeitęs jūsų gyvenimą? Kaip galėtume geriau atpažinti smulkius nuokrypius, galinčius mus nuklaidinti nuo Dievo kelio?

• Kaip gyvenimas pagal Evangeliją gali mums padėti susitvarkyti su nežinomybe pasaulyje? (Žr. 6 poskyrį.) Kaip gyvenimas pagal Evangeliją gali supaprastinti mūsų gyvenimą? Apsvarstykite, kaip galėtumėte aktyviau stiprinti Bažnyčią ir padėti Dievo darbui augti visoje žemėje.

Pakartoto Įstatymo 4:39–40; Hebrajams 5:8–9; DS 64:33–34; 93:26–28; 98:22; Abraomo 3:24–26; Tikėjimo Teiginių 1:3

„Skaitymas, studijavimas ir apmąstymas yra skirtingi dalykai. Mes skaitome žodžius ir suvokiame idėjas. Studijuojame ir galime suvokti Raštų struktūrą ir juose esančias sąsajas. Tačiau, kai apmąstome, mes kviečiame Dvasios apreiškimą. Mano manymu, apmąstyti reiškia apgalvoti ir melstis po kruopštaus Raštų skaitymo ir studijavimo“ (Henris B. Airingas, „Tarnaukite su Dvasia“, 2010 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).