Kokia galinga yra malda!

Iš visų skaitytų didingų, nuostabių ir įkvepiančių pažadų mane labiausiai nuramina šie Gelbėtojo žodžiai: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.“ (Mato 7:7.)⁸

Niekada nepamirškite, kas esate. […] Jūs esate tikrų tikriausias Dievo vaikas. […] Jis – jūsų Amžinasis Tėvas. Jis myli jus. Jūs galite bendrauti su Juo per maldą. Jis kviečia jus taip daryti. […] Koks tai nuostabus dalykas. Jis yra Didžiausias iš visų. Jis yra šios visatos Kūrėjas ir Valdovas. Ir vis dėlto Jis išklausys jūsų maldą!⁹

Savo maldomis galime artintis prie Viešpaties. Jas galime paversti dėkingumo pokalbiais. Negaliu visiškai suvokti, kaip Didysis Visatos Dievas, Visagalis gali kviesti mus, Savo vaikus, kalbėtis su Juo asmeniškai. Kokia tai brangi proga. Kaip nuostabu, kad tai tikrai vyksta. Liudiju, kad mūsų nuolankiai ir nuoširdžiai sakomų maldų klausomasi ir į jas atsakoma. Atrodo lyg stebuklas, tačiau taip tikrai yra.¹⁰

Broliai ir seserys, žinau, kad esate besimeldžianti liaudis. Šiomis dienomis, kai malda išslydo iš daugelio žmonių gyvenimų, tai yra nuostabus dalykas. Šauktis Viešpaties prašant išminties, pranokstančios mus pačius, stiprybės daryti tai, ką turime daryti, paguodos bei nuraminimo ir išreiškiant padėką – reikšminga ir nuostabu.¹¹

Meldžiu, kad kiekvienas iš mūsų siektume gyventi arčiau Viešpaties ir su Juo bendrautume dažniau bei su didesniu tikėjimu.

Tėvai ir mamos, melskitės už savo vaikus. Melskitės, kad jie būtų saugomi nuo pasaulio blogio. Melskitės, kad jie augtų tikėjimu ir pažinimu. Melskitės, kad jie eitų link vaisingo ir gero gyvenimo. Vyrai, melskitės už savo žmonas. Dėkokite Viešpačiui už jas ir melskite, kad Jis joms padėtų. Žmonos, melskitės už savo vyrus. Daugelis jų eina labai sunkiu keliu, kupinu nesuskaičiuojamų problemų ir sudėtingų dilemų. Melskite Visagalį, kad Jis juos vestų, laimintų, saugotų, o jų teisūs sumanymai būtų įkvėpti.

Melskite taikos žemėje, kad Visatą valdantis Visagalis ištiestų Savo ranką, kad Jo Dvasia būtų su žmonėmis ir kad tautos nenirštų viena ant kitos. […] Vaikščiodami sunkiais savo gyvenimo keliais melskite išminties ir supratimo.¹²

Kalbant apie jūsų ir Tėvo danguje bendravimą Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu nuostabu yra tai, kad malda yra asmeniška, individuali ir niekas kitas negali jos sutrukdyti. Būkite pamaldūs. Prašykite Viešpaties atleisti jums nuodėmes. Prašykite Viešpaties jums padėti. Prašykite Viešpaties jus palaiminti. Prašykite Viešpaties padėti jums realizuoti savo teisias ambicijas. […] Prašykite Viešpaties visų tų svarbių dalykų, kurie jūsų gyvenime reiškia tiek daug. Jis yra pasiruošęs jums padėti. Niekada to nepamirškite.¹³

Mūsų laikais vėl būtina pabrėžti sąžiningumo, stiprios valios ir dorumo svarbą. Tik jeigu mes vėl į savo gyvenimą įpinsime tas dorybes, kurios sudaro tikrojo civilizuotumo esmę, mūsų laikų gyvensena pasikeis. Tad mums esminis klausimas: „Nuo ko pradėti?“

Esu įsitikinęs, kad viskas turi prasidėti nuo pripažinimo, kad Dievas – mūsų Amžinasis Tėvas, o mes – Jo vaikai, nuo bendravimo su Juo, pripažįstant Jo visavaldystę, ir nuo kasdienio maldavimo Jo pagalbos ir nukreipimo mūsų reikaluose.

Aš tvirtinu, kad grįžimas prie senos tradicijos melstis, melstis visa šeima savo namuose, yra vienas pagrindinių vaistų, galinčių išgydyti mūsų visuomenės charakterį naikinančią mirtiną ligą. Negalime tikėtis stebuklo jau po dienos, tačiau praėjus vienai kartai tas stebuklas įvyktų. […]

Pačioje klūpėjimo pozoje yra tai, kas prieštarauja Pauliaus apibūdintoms savybėms: „Išdidūs […], pramuštgalviai, pasipūtėliai.“

Pačioje tradicijoje, kai tėvas ir motina bei vaikai drauge suklaupia, yra kažkas tokio, kas naikina jo paminėtus bruožus: „Neklusnūs gimdytojams […], nemeilūs.“

Netgi pačiame kreipimosi į Dievybę veiksme yra kažkas tokio, kas pašalina polinkį piktžodžiauti ir labiau mylėti malonumus nei Dievą. [Žr. 2 Timotiejui 3:1–4.]

Pauliaus apibūdintas polinkis į nedorybes ir nedėkingumą išnyksta, kai šeimos nariai drauge dėkoja Viešpačiui už gyvenimą, ramybę ir už visa, ką jie turi. O kai jie dėkoja Viešpačiui vienas už kitą, šeimoje iš naujo stiprėja dėkingumas, pagarba ir meilumas vieno kitam. […]

Kai drauge atsimename priešais Viešpatį vargšus, beturčius ir prislėgtus, nesąmoningai, tačiau realiai ugdome didesnę meilę kitiems nei sau, pagarbą artimui ir norą tarnauti rūpinantis kitų poreikiais. Žmogus negali prašyti Dievą padėti artimui bėdoje, nejausdamas skatinimo pačiam daryti ką nors, kad padėtų tam artimui. Kokie stebuklai įvyktų pasaulio vaikų gyvenimuose, jeigu jie atidėtų į šalį savanaudiškumą ir atsidėtų tarnauti kitiems. Šeimos kasdienių maldų dirva – štai geriausia vieta sodinti ir puoselėti sėklas, iš kurių išauga teikiantis šešėlį bei vedantis vaisius medis. […]

Nežinau, kas taip gerai padėtų pašalinti įtampą šeimoje, kas taip nepastebimai keltų pagarbą gimdytojams, skatinančią paklusnumą jiems, nežinau, kas geriau pabudintų atgailos dvasią, kuri didžia dalimi pašalintų sudužusių namų prakeiksmą, kaip meldimasis kartu, išpažįstant drauge silpnybes priešais Viešpatį ir prašant Viešpaties palaimų namams ir visiems jų gyventojams. […]

Šeima yra pagrindinis visuomenės padalinys. Besimeldžianti šeima yra geresnės visuomenės viltis. „Ieškokite Viešpaties, kai galima jį rasti.“ (Izaijo 55:6.)¹⁴

Mane sujaudino […] vieno jauno [misionieriaus] širdį veriantis pareiškimas. Jis pasakė: „Esu čia daug mėnesių. Nesiseka išmokti kalbos. Nepatinka šie žmonės. Dieną mane apima depresija, o naktimis – verkiu. Norėjau numirti. Parašiau mamai ir maldavau pasiteisinimo sugrįžti namo. Turiu jos atsakymą. Ji sako: „Meldžiamės dėl tavęs. Nė diena nepraeina mums kartu kasryt prieš pusryčius ir kas vakarą prieš einant miegoti neatsiklaupus ir Viešpaties nemeldžiant tavęs palaiminti. Prie maldų prijungėme pasninką, o tavo jaunesnieji broliukai ir sesutės melsdamiesi sako: „Dangiškasis Tėve, palaimink Džonį […] ir padėk jam išmokti kalbą ir daryti tą darbą, kuriam yra pašauktas.“

Šis vaikinas su ašaromis akyse tęsė: „Bandysiu vėl. Savo maldas sujungsiu su jų maldomis, savo pasninką – su jų pasninku.“

Dabar, praėjus keturiems mėnesiams, gavau jo laišką, kuriame rašo: „Atsitiko stebuklas. Kalba man atėjo lyg Viešpaties dovana. Išmokau mylėti šios gražios šalies žmones. Dieve, esu dėkingas už savo šeimos maldas.“¹⁵

Ar galime padaryti savo namus dar gražesnius? Taip, kreipdamiesi kaip šeimos į viso tikrojo grožio Šaltinį. Ar galime sustiprinti visuomenę ir paversti ją geresne vieta gyventi? Taip, kai stiprinsime savo šeiminio gyvenimo dorybę, klaupdamiesi kartu ir maldaudami Visagalį Jo Mylimo Sūnaus vardu.

Paveikslėlis

family praying

Jei ši tradicija, grįžimas prie šeiminio garbinimo, pasklistų visoje šalyje ir po visą žemę, jau po vienos kartos ji didžia dalimi pašalintų šią mus naikinančią pragaištį. Ji sugrąžintų į žmonių širdis dorą, tarpusavio pagarbą ir dėkingumo dvasią.¹⁶

Ar malda yra toks sudėtingas dalykas? Ar būtų sunku raginti tėvus ir motinas kartu su savo mažais vaikais klauptis ant kelių ir, kreipiantis į Dievybės sostą, išreikšti dėkingumą už palaimas, pasimelsti už sielvartaujančius ir už save, o tada Gelbėtojo ir pasaulio Išpirkėjo vardu ko nors paprašyti? Kokia galinga yra malda! Tai galime paliudyti tiek aš, tiek jūs. Kokia tragiška netektis bet kuriai šeimai, neišnaudojančiai šios brangios ir paprastos progos.¹⁷

Jei tarp jūsų yra nesimeldžiančių šeimoje, pradėkite nuo dabar. Jei įmanoma, kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą klaupkitės kartu ant kelių ir kalbėkitės su Viešpačiu, dėkokite Jam, melskite Jo palaimų stokojantiesiems žemėje, išsikalbėkite Jam dėl savo pačių gerovės reikalų.¹⁸

Aš liudiju jums, kad, jeigu nuoširdžiai melsitės su šeima, neliksite be apdovanojimo. Pasikeitimai gali pasirodyti ne iš karto. Jie gali būti vos vos pastebimi. Bet jie tikrai ateis, nes Dievas „uoliai Jo ieškantiems atsilygina“. (Hebrajams 11:6.)

Tad ištikimai rodykime šios tradicijos laikymosi pavyzdį pasauliui ir raginkime kitus taip daryti.¹⁹

Niekada nemanykite, kad patys viską galite. Jums reikia Viešpaties pagalbos. Niekada nesivaržykite klauptis ant kelių kur nors nuošaliau nuo visų ir pasikalbėti su Juo. Kokia nepaprasta ir nuostabi yra malda. Pagalvokite apie tai. Mes tikrai galime kalbėtis su savo Tėvu danguje. Jis išklausys ir atsakys, tačiau turime klausytis, kas bus pasakyta. Nėra nieko pernelyg rimto ir pernelyg nesvarbaus, ko negalėtume Jam pasakyti.²⁰

Melskitės Viešpačiui tikėdamiesi gauti atsakymą. […] Daugumos mūsų maldų problema yra ta, kad kalbame jas taip, lyg pakeltume telefono ragelį ir užsakinėtume maisto produktus – užsakėme ir padėjome ragelį. Turime medituoti, apgalvoti, apmąstyti dėl ko ir už ką meldžiamės, o tada kalbėtis su Viešpačiu taip, kaip vienas žmogus kalbasi su kitu. „Viešpats sako: „Eikite šen, ir drauge pasvarstykime“ (Izaijo 1:18).²¹

Niekas taip nepadeda, kaip svarbaus klausimo aptarimas su Viešpačiu. […] Nesivaržydamas sakau, kad į mano maldas buvo atsakyta. Aš tai žinau. Negalėčiau to paneigti. Šiame sudėtingame amžiuje turime melsti vadovavimo. […] Nuostabiausia, jog nereikia būti genijumi, kad galėtumėte melstis. Jis klausys net paties vargingiausiojo balso. […] Šaukitės Viešpaties. Jis pakvietė tai daryti ir Jis atsakys.²²

Tikėkite maldos galia ir didybe. Viešpats atsako į mūsų maldas. Aš tai žinau. Ne kartą mačiau, kaip tai nutinka. Malda mus ir Dievą padaro partneriais. Ji suteikia mums progą pasikalbėti su Juo, padėkoti Jam už Jo nuostabias palaimas ir paprašyti vadovavimo bei apsaugos einant gyvenimo keliu. Šis didingas darbas, kuris plinta po visą pasaulį, prasidėjo nuo vieno berniuko maldos. Šeimos Biblijoje jis perskaitė: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo“ (Jokūbo 1:5–6). Toks yra pažadas. Ar pasaulyje yra didesnis pažadas nei šis?²³

Mano draugai, būkite pamaldūs ir klausykitės. Galbūt niekada neišgirsite jokio balso. Greičiausiai taip ir bus. Tačiau nepaaiškinamu būdu pajusite dvasinį raginimą ir būsite palaiminti. Nes Viešpats yra pažadėjęs: „Aš tau pasakysiu tavo […] širdyje, Šventąja Dvasia, kuri nužengs ant tavęs […]“ (DS 8:2).

Jei būsite pamaldūs, žinosite, kad Dievas klausosi ir atsako. Ne visada taip, kaip norėtume, jog atsakytų, tačiau bėgant metams ateina nepaneigiamas suvokimas, kad Jis klausėsi ir atsakė.²⁴

Ir toliau būkite tokie nuolankūs, kad klauptumėtės ant kelių, taip pripažindami Jo galią ir gerumą. Jis jūsų nenuvils. Jis išklausys jūsų maldas. Jis atsakys į jūsų maldas. Nakties tyloje išgirsite Jo Dvasios kuždesius, patarsiančius jums sielvarte ir bėdoje. Tokios akimirkos jums nutiks, nes nutinka visiems. Pasitikėkite Dievu ir Jis jūsų niekada nenuvils. Jis niekada nuo jūsų nenusigręš.²⁵

Tegul Tėvas danguje visuomet būna jūsų draugas, į kurį galėtumėte kreiptis per maldą.²⁶

• Kaip malda jums padėjo priartėti prie Dangiškojo Tėvo? Apžvelkite prezidento Hinklio patarimą, ką kalbėti maldose (žr. 1 poskyrį). Kada malda padėjo jums atrasti „išminties, pranokstančios [jus] pačius“? Kada malda jums atnešė „paguodos ir nuraminimo“? Kodėl kartais maldos turėtų būti „dėkingumo pokalbiai“?

• Apmąstykite kiekvieną iš palaimų, kurios, pasak prezidento Hinklio, gali ateiti per šeimos maldą (žr. 2 poskyrį). Kaip jūsų šeima yra palaiminta už tai, kad meldžiatės kartu? Kokių kliūčių iškyla norint pastoviai melstis su visa šeima? Kaip šeimos nariai gali kartu tas kliūtis pašalinti?

• Kaip 3 poskyryje užrašytų prezidento Hinklio mokymų taikymas gali mums padėti savo maldas padaryti prasmingesnes? Ką sužinojote apie tai, kaip Dangiškasis Tėvas atsako į mūsų maldas? Kodėl malda turi galią mus ir Dievą padaryti partneriais?

Mato 6:5–15; Luko 18:9–18; 2 Nefio 32:8–9; Almos 34:17–28; 37:36–37; 3 Nefio 18:15–25; DS 19:28

„Apžvelkite tai, ką studijuojate, tiek greitai skaitydami knygą, skyrių ar eilutę, tiek peržiūrėdami antraštes. Stenkitės suprasti kontekstą ir situaciją“ (Skelbti mano evangeliją [2005], 35). Skyrių ar ištrauką perskaitykite kelis kartus, kad galėtumėte geriau suprasti. Taip darant galima atrasti gilių įžvalgų.