Mormono Knygos galia

Senovėje buvo sakoma, Gelbėtojas sakė, kad dviejų ar daugiau liudytojų burnomis bus patvirtintas kiekvienas žodis.⁴

Kaip Biblija yra Senojo Pasaulio testamentas, taip ir Mormono Knyga yra Naujojo Pasaulio testamentas. Jos išvien skelbia, kad Jėzus yra Tėvo Sūnus.⁵

Mormono Knyga […] liudija apie gimusįjį Judėjos Betliejuje ir mirusįjį Kalvarijos kalne. Silpnėjančio tikėjimo pasaulyje Mormono Knyga yra dar vienas ir galingas Viešpaties dieviškumo liudytojas. Jos įžangoje, kurią parašė Amerikos žeme prieš pusantro tūkstančio metų vaikščiojęs pranašas, kategoriškai pareiškiama, kad ji buvo parašyta „žydui ir kitataučiui įtikinti, kad Jėzus yra Kristus, Amžinasis Dievas, apreiškiantis save visoms tautoms“.⁶

Asmeniniame gyvenime nėra nieko svarbiau, nei įtvirtinti nepajudinamą įsitikinimą, jog Jėzus yra Kristus. […] Taigi, mano broliai ir seserys, tokia ir yra šios nepaprastos ir nuostabios knygos išėjimo paskirtis.⁷

Esu perskaitęs Mormono Knygą, kurią [Džozefas Smitas] išvertė Dievo dovana ir galia. Šventosios Dvasios galia gavau liudijimą apie dievišką šio švento metraščio kilmę.⁸

Jos kilmė yra stebuklinga; pirmą kartą pasakojimą apie jos kilmę išgirdusiam žmogui tai atrodo beveik neįtikėtina. Tačiau ši knyga yra čia, kad ją pajaustumėte, pačiupinėtumėte ir skaitytumėte. Niekas nenuginčys jos egzistavimo. Visi bandymai įrodyti kitokią, nei pateikė Džozefas Smitas, kilmę neturi svaraus pagrindo.⁹

Šios tiesos įrodymas, jos pagrįstumas pasaulyje, kuris linkęs reikalauti įrodymų, glūdi ne archeologiniuose ar antropologiniuose radiniuose, nors kai kam jie gali būti naudingi. To nerasime ir tyrinėjimuose ar istorinėse analizėse, nors jos galėtų patvirtinti tiesą. Jos tiesos įrodymas ir pagrįstumas glūdi pačios knygos lapuose. Jos tiesą ištiriame ją skaitydami. Tai Dievo knyga. Racionalūs žmonės gali nuoširdžiai klausinėti apie jos atsiradimą, tačiau tie, kurie ją pamaldžiai perskaitė, galia, pranokstančia jų įgimtus pojūčius, pažino, kad ji tikra, kad joje yra Dievo žodis, kad joje užrašytos amžinosios Evangelijos gelbstinčios tiesos, kad ji išėjo „Dievo dovanos ir galios dėka […] žydui ir kitataučiui įtikinti, kad Jėzus yra Kristus“.¹⁰

[Moronis] užrašė savo paskutinį liudijimą knygoje, kuri pavadinta jo vardu ir kuria užbaigiamas nefitų metraštis. Jis rašė tvirtai įsitikinęs, kad jo metraštis galiausiai išeis į šviesą. […]

Savo paties sudarytame paskutiniame skyriuje jis paliudijo apie savo tautos metraštį ir tvirtai pažadėjo, kad jį skaitantieji apie jo tikrumą gali sužinoti Šventosios Dvasios galia [žr. Moronio 10:3–5].

Jokioje kitoje knygoje nėra tokio pažado. Jei Moronis nebūtų parašęs nieko kito, tai vien šis jo baigiamajame liudijime išsakytas pažadas jį amžiams išgarsintų kaip iškalbingą amžinosios tiesos liudytoją. Nes jis pasakė: „Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“ (Moronio 10:5).¹¹

Kaskart, kai ką nors raginame skaityti Mormono Knygą, mes darome jiems paslaugą. Jeigu jie skaitys ją pamaldžiai nuoširdžiai trokšdami sužinoti tiesą, tai Šventosios Dvasios galia jie sužinos, kad ši knyga yra tikra.

Šios žinios atvers vartus į įsitikinimą apie daugybės kitų dalykų tikrumą. Nes jei Mormono Knyga tikra, tai Dievas yra gyvas. Jos puslapiuose ne kartą iškilmingai paliudijama, kad mūsų Tėvas yra realus, kad jis yra asmuo, kad jis myli savo vaikus ir siekia, kad jie būtų laimingi.

Jei Mormono Knyga yra tikra, tai Jėzus yra Dievo Sūnus, Tėvo Viengimis kūne, gimęs mergelei Marijai, gražiausiai ir skaisčiausiai iš visų kitų mergelių (žr. 1 Nefio 11:13–21). Šioje knygoje apie tai liudijama taip, kaip dar nepaliudyta jokioje kitoje knygoje.

Jei Mormono Knyga yra tikra, tai Jėzus tikrai yra mūsų Išpirkėjas, pasaulio Gelbėtojas. […]

Jei Mormono Knyga yra tikra, tai Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas, nes jis buvo įrankis Dievo rankose išnešant į šviesą šį liudijimą apie mūsų Viešpaties dieviškumą.

Jei ši knyga yra tikra, tai [Bažnyčios prezidentas] yra pranašas, nes jis turi visus raktus, dovanas, galias ir įgaliojimą, kuriuos turėjo šį pastarųjų dienų darbą pradėjęs pranašas Džozefas.

Jei Mormono Knyga tikra, tai ši Bažnyčia yra tikra, nes tas pats įgaliojimas, pagal kurį į šviesą buvo išneštas šis metraštis, yra ir šiandien ir reiškiasi tarp mūsų. Tai yra tokios Bažnyčios atkūrimas, kokią Gelbėtojas įkūrė Palestinoje. Tai yra tokios Bažnyčios atkūrimas, kokią Gelbėtojas įkūrė viešėdamas [Amerikos] žemyne, kaip tai aprašyta šiame šventame metraštyje.

Jei Mormono Knyga yra tikra, tai ir Biblija yra tikra. Kaip Biblija yra Senojo Pasaulio testamentas, taip ir Mormono Knyga yra Naujojo Pasaulio testamentas. Viena yra Judo metraštis; kita yra Juozapo metraštis, o abi Viešpačiui sujungus Savo rankoje išsipildė Ezechielio pranašystė. (Žr. Ezechielio 37:19.) Abi jos skelbia, kad pasaulio Išpirkėjas yra tikrasis Karalius ir kad jo karalystė yra reali.¹²

[Mormono Knygos] pasakojime sudėta seniai išnykusių tautų kronika. Tačiau dėl joje aprašomų šiuolaikinės visuomenės bėdų ji yra tokia pat svarbi, kaip ir rytinis laikraštis, tik daug vaizdingesnė, labiau įkvėpta ir įkvepianti, kaip spręsti tas bėdas.¹³

Kai atsivertęs imu ją skaityti, matau gražią ir pakylėjančią kalbą. Senovės metraštis, iš kurio ji buvo išversta, išėjo iš žemės lyg iš dulkių prabilęs balsas. Išėjo kaip liudijimas ištisų žemėje gyvenusių vyrų ir moterų kartų, kurie kovojo su negandomis, kivirčijosi ir kovėsi, kurie vienais tarpsniais gyveno laikydamiesi dieviškojo įstatymo ir dėl to klestėdavo, kitais tarpsniais apleisdavo savo Dievą ir krisdavo į sunaikinimą.¹⁴

Nežinau jokio kito rašto, kuriame taip aiškiai būtų išdėstyta, kokios tragiškos pasekmės laukia visuomenės, kuri nesilaiko Dievo įsakymų. Jos puslapiuose fiksuojamos dviejų atskirų civilizacijų, kadaise klestėjusių vakariniame pusrutulyje, istorijos. Abi jos pradžioje buvo nedidelės dievobaimingų žmonių tautelės. Abi jos suklestėjo, tačiau su klestėjimu ėmė didėti blogis. Žmonės pasidavė gudrybėms ambicingų ir klastingų vadovų, užkrovusių jiems sunkias mokesčių naštas, užliūliavusių juos tuščiais pažadais, pritarusių ir net skatinusių palaidą ir gašlų gyvenimą, nuvedusių juos į siaubingus, milijonus gyvybių pasiglemžusius karus, o galiausiai dviejose skirtingose epochose abi šios didingos civilizacijos išnyko.

Joks kitas rašytinis liudijimas taip aiškiai neiliustruoja to fakto, kad jei žmonės ir tautos bus dievobaimingi ir paklus Dievo įsakymams, tai jie klestės ir augs, o jeigu jie nepaisys Jo ir Jo žodžio, tai ims gesti ir, jei gedimas nebus sustabdytas teisumu, juos ištiks bejėgiškumas ir mirtis. Mormono Knyga patvirtina Senojo Testamento patarlę: „Teisumas išaukština tautą, o nuodėmė pažemina.“ (Patarlių 14:34.)¹⁵

1830 m. rugpjūtį Parlis Parkeris Pratas, neįšventintas pamokslininkas, keliavo iš Ohajo valstijos į Niujorko valstiją rytuose. Niuarke, palei Erio kanalą, jis paliko valtį ir nukeliavo 16 kilometrų gilyn į kaimus, ten sutiko baptistų diakoną, vardu Hemlinas. Šis jam užsiminė apie „vieną knygą, KEISTĄ KNYGĄ, LABAI KEISTĄ KNYGĄ! […] Pasak jo, toji knyga ant aukso arba skaistvario plokštelių buvo parašyta vienos iš Izraelio genčių šakos; visa tai atrado ir regėjimų bei angelų tarnavimo dėka išvertė vienas vaikinas iš kaimyninės Palmyros Niujorko valstijoje. Aš jo pasiteiravau, kur galėčiau pamatyti ar įsigyti tą knygą. Jis pažadėjo ją man duoti apžiūrėti kitą dieną jo namuose. […] Kitą rytą nuėjau į jo namus, kuriuose mano akys patį pirmą kartą išvydo MORMONO KNYGĄ – tą knygų knygą […], kuri būdama iš Dievo rankų iš esmės pakreipė viso mano būsimo gyvenimo kelią.

Paveikslėlis

Parley P. Pratt reading

Nekantraudamas atsiverčiau jos antraštinį puslapį. Tada perskaičiau kelis liudijimus, kaip ji buvo surasta ir išversta. Po to ėmiau ją nuosekliai skaityti. Skaičiau visą dieną; valgis buvo našta: visai nenorėjau valgyti; atėjus nakčiai miegas tapo našta, nes labiau norėjau skaityti, o ne miegoti.

Beskaitant Viešpaties dvasia nusileido ant manęs ir sužinojau, suvokiau, kad šioje knygoje parašyta tiesa, taip aiškiai ir akivaizdžiai, kaip tik žmogus gali suvokti ir žinoti, kad jis egzistuoja.“ (Autobiography of Parley P. Pratt, 3rd ed., Salt Lake City: Deseret Book Co., 1938, pp. 36–37.)

Tuo metu Parliui Pratui buvo dvidešimt treji. Mormono Knygos skaitymas jį taip stipriai paveikė, kad jis netrukus pasikrikštijo Bažnyčioje ir tapo vienu veiksmingiausių ir galingiausių jos gynėjų. […]

Parlio Prato istorija su Mormono Knyga nėra unikali. Pirmojo leidimo egzemplioriams keliaujant per ją skaičiusiųjų rankas šimtai stiprių vyrų ir moterų buvo paveikti taip smarkiai, kad už savo širdyse nešiotą liudijimą apie šią nepaprastą knygą atidavė viską, ką turėjo, o po kelerių metų ne vienas jų atidavė ir savo gyvybę.

Šiandien […] ji skaitoma taip plačiai, kaip dar niekad nebuvo skaitoma jos istorijoje. […] Jos patrauklumas yra toks pat nesenstantis, kaip ir tiesa, toks pat visuotinis, kaip ir žmonija.¹⁶

[Mormono Knyga] į gerą pakeitė milijonų pamaldžiai ją skaičiusių ir jos žodžius apmąsčiusių žmonių gyvenimus. Leiskite man papasakoti vieną tokį nutikimą. […]

Jis buvo sėkmingas verslininkas. Vienoje iš komandiruočių jis sutiko du mūsų misionierius. Jie bandė su juo susitikti ir pravesti pamoką. Jis vis atidėliojo, bet galiausiai sutiko. Jis atsainiai sutiko su tuo, ką jie kalbėjo. Suprato, kad jie sako tiesą, tačiau jo širdies tai nesujaudino.

Tad jis apsisprendė skaityti Mormono Knygą. Jis prasitarė esąs pasaulio žmogus, lengvai nepravirkdomas. Tačiau skaitant šią knygą jo skruostais riedėdavo ašaros. Ji kažkaip jį paveikė. Jis vėl ją skaitė, ir vėl jautė tą patį. Dabar jis jau atsivertė ne tik protu, bet ir širdimi.

Pakito jo gyvenimo būdas ir ateities planai. Jis metėsi į Viešpaties darbą. Šiuo metu jis tarnauja atlikdamas aukštą ir šventą pašaukimą to darbo, kurį pamilo.¹⁷

Leiskite jums papasakoti [dar vieną] istoriją apie Mormono Knygą. Šią istoriją išgirdau iš vieno bankininko Kalifornijoje. Jis pasakojo, kad jo sekretorė labai daug rūkė. Ji buvo priklausoma nuo rūkymo. Ji negalėjo padėti cigaretės į šalį. Vieną dieną ji paklausė jo: „Kaip man liautis rūkyti?“

Jis pasilenkė prie savo darbo stalo ir ištraukęs iš stalčiaus jai padavė Mormono Knygą. „Perskaityk ją“, – tarė jis.

„Gerai, perskaitysiu“, – atsakė ji.

Po poros dienų ji atėjo pas jį ir tarė: „Jau perskaičiau 200 puslapių ir niekur nemačiau žodžio rūkymas. Niekur nemačiau žodžio tabakas. Net nemačiau, kad būtų apie tai užsiminta.“

Jis tarė: „Skaityk toliau.“

Dar po poros dienų jį vėl sugrįžo ir tarė: „Perskaičiau dar 200 puslapių – jokios užuominos apie rūkymą, jokios užuominos apie nikotiną ir nieko bendro su tabaku.“

Jis tarė: „Skaityk toliau.“

Ji vėl sugrįžo po trijų ar keturių dienų. Ji tarė: „Perskaičiau visą knygą. Niekur joje nerašė apie tabaką, niekur joje nerašė apie rūkymą. Tačiau, – tarė ji, – beskaitant šią knygą mano širdį kažkas paveikė, kažkokia galia paėmė iš manęs troškimą rūkyti ir tai yra nuostabu.“¹⁸

Leiskite papasakoti apie vieną mūsų gautą laišką. […] Rašė vyras, sakydamas: „Esu federaliniame kalėjime. Neseniai kalėjimo bibliotekoje pamačiau Mormono Knygą. Ėmiau ją skaityti ir kai perskaičiau Mormono raudą dėl savo puolusios tautos: „O jūs gražuoliai, kaipgi jūs galėjote išklysti iš Viešpaties kelių! O jūs gražuoliai, kaipgi jūs galėjote atmesti tą Jėzų, kuris stovėjo išskėstomis rankomis, kad jus priimtų! Štai jeigu nebūtumėte to padarę, nebūtumėte kritę“ (Mormono 6:17–18) – pajutau, kad Mormonas kalbėjo man. Kur galėčiau gauti šią knygą?“

Mes ją nusiuntėme jam. Po kurio laiko jis užėjo į mano kabinetą – visai kitas žmogus. Jį palietė Mormono Knygos dvasia ir šiandien jis yra sėkmingas verslininkas, atgavęs gerą vardą, sąžiningai uždirba gyvenimui sau ir savo šeimai.

Tad štai tokia yra šios nepaprastos knygos galia ją pamaldžiai perskaičiusių žmonių gyvenime.

Broliai ir seserys, be išlygų pažadu, kad pamaldžiai skaitant Mormono Knygą, nepaisant to, kiek kartų anksčiau esate ją skaitę, į jūsų širdis ateis daugiau Viešpaties Dvasios. Įgysite daugiau ryžto eiti paklusdami jos įsakymams, sustiprės liudijimas apie gyvojo Dievo Sūnaus realumą.¹⁹

• Kodėl mums reikalinga Mormono Knyga? Kokios Mormono Knygos vietos sustiprino jūsų liudijimą apie Jėzų Kristų? Ar esate matę pavyzdžių, kaip Mormono Knyga ir Biblija išvien liudija apie Gelbėtoją? (Žr. 1 poskyrį.)

• Kodėl, jūsų manymu, Moronio 10:3–5 eilutėse esantis pažadas yra daug svarbesnis nei fizinis Mormono Knygos įrodymas? (Žr. 2 poskyrį.) Ar esate turėję kokių nors su šiuo pažadu susijusių patyrimų?

• Apžvelgdami 3 poskyrį atkreipkite dėmesį į tai, kokių tiesų galime sužinoti turėdami liudijimą apie Mormono Knygą. Kaip Mormono Knyga paliudija šias tiesas?

• Pagalvokite apie kai kurias šiuolaikinės visuomenės bėdas (žr. 4 poskyrį). Kokiais būdais Mormono Knyga mums gali padėti surasti tokių bėdų sprendimus? Kokios Mormono Knygos ištraukos jums yra padėjusios asmeninių iššūkių metu?

• Apmąstykite 5 poskyryje pateiktus pasakojimus. Jei kas nors pasiteirautų jūsų apie Mormono Knygą, ką papasakotumėte apie tai, kaip ji paveikė jūsų gyvenimą?

Izaijo 29:9–18; 1 Nefio 13:35–41; 2 Nefio 29:6–9; Moronio 10:27–29; DS 20:8–12; 42:12–13

„Esu dėkingas už Raštų studijavimo akcentavimą. Tikiuosi, kad jums tai taps daug malonesniu užsiėmimu nei vien pareiga, kad jūs pamilsite Dievo žodį. Pažadu, kad jums skaitant jūsų protas bus apšviestas, o dvasia pakylėta. Iš pradžių tai gali atrodyti nuobodu, tačiau vėliau taps nuostabiu patyrimu su mintimis ir žodžiais apie dieviškus dalykus“ (Gordon B. Hinckley, “The Light within You,” Ensign, May 1995, 99).