Dievo dukterys

Kiekviena jūsų esate Dievo dukra. Apmąstykite nuostabią šio didingo fakto prasmę. […]

Priminsiu jums pranašo Džozefo žodžius, Paramos bendrijos moterims pasakytus 1842 metų balandį. Jis sakė: „Jei gyvensite vertai jums suteiktų privilegijų, angelai bus jūsų bendražygiai“ [Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), p. 435–436]. Kiek nepaprasto potencialo jūs turite savyje.⁵

Esate labai brangios, kiekviena iš jūsų. […] Amžinajame Dievo, mūsų Tėvo danguje, plane jūs užimate aukštą ir šventą vietą. Jūs esate Jo dukterys, esate Jam brangios, Jis myli jus ir esate Jam labai svarbios. Didysis Jo planas be jūsų nepavyktų.⁶

Seserys, leiskite jums pasakyti, kad Tėvo amžinosios Jo vaikų laimės ir gerovės plane jūs nesate antrarūšės. Esate absoliučiai neatsiejama to plano dalis. Be jūsų tas planas neveiktų. Be jūsų žlugtų visa programa.⁷

Su savo pirmagimyste atsinešėte kažką gražaus, švento ir dieviško. Niekada to nepamirškite. Jūsų Amžinasis Tėvas yra didysis visatos Šeimininkas. Jis valdo viską, tačiau jūsų maldų Jis klausysis kaip savo dukterų ir girdės jus, kai su Juo kalbėsitės. Jis atsakys į jūsų maldas. Jis nepaliks jūsų vienų.⁸

Dvidešimt penktame Doktrinos ir Sandorų skyriuje […] yra apreiškimas, per pranašą Džozefą duotas jo žmonai Emai. […] Emai, o kartu ir visiems mums, Jis pasakė:

„Duodu tau apreiškimą dėl mano valios; ir jei būsi ištikima ir vaikščiosi priešais mane doros takais, aš apsaugosiu tavo gyvybę ir tu gausi paveldą Sionėje“ [DS 25:2; taip pat žr. 16 eil.]. […]

Kalbant platesne prasme, kiekvienas iš mūsų turime raktą į mums skirtas Visagalio palaimas. Jei norime palaimos, turime sumokėti kainą. Dalį kainos sudaro buvimas ištikimam. Ištikimam kam? Ištikimam sau – tiek, kiek pajėgiame. Jokia moteris negali leisti save žeminti, menkinti, nepakankamai vertinti savo gebėjimų ar pajėgumų. Tad visos būkite ištikimos toms didžioms, dieviškoms savybėms, kurių kiekviena turite. Būkite ištikimos Evangelijai. Būkite ištikimos Bažnyčiai. Tarp mūsų yra daug tokių, kurie siekia ją sumenkinti, ieško jos ankstyvų vadovų silpnybių, jos programose ieško blogybių ir ją kritikuoja. Aš liudiju jums, kad ji yra Dievo darbas, o kalbantieji prieš ją kalba prieš Jį.

Būkite ištikimos Jam. Jis yra vienintelis tikras jūsų stiprybės šaltinis. Jis yra jūsų Tėvas danguje. Jis gyvas. Jis girdi maldas ir į jas atsako. Būkite ištikimos Dievui.

Viešpats, kalbėdamas Emai, toliau sakė: „Jei […] vaikščiosi priešais mane doros takais.“

Manau, kad kiekviena moteris […] supranta šių žodžių prasmę. Jaučiu, kad šie žodžiai buvo skirti Emai Smit, o galiausiai ir visiems mums, kaip sąlyga, kurios laikydamiesi galėsime gauti paveldą Dievo karalystėje. Dorumo nebuvimas visiškai nesiderina su paklusnumu Dievo įsakymams. Nėra nieko gražesnio už dorumą. Nėra didesnės stiprybės nei dorumo stiprybė. Nėra nieko kilniau už dorumo kilnumą. Nėra malonesnės savybės, nėra patrauklesnės puošmenos. […]

Ema buvo pavadinta „išrinktąja ponia“ [DS 25:3]. Tai yra, cituojant kitą Raštų eilutę, ji buvo „išrinktuoju Viešpaties indu“. (Žr. Moronio 7:31.) Kiekviena iš jūsų esate išrinktoji ponia. Iš pasaulio atėjote kaip sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos dalininkės. Jūs pasirinkote, tad jei gyvensite vertai savo pasirinkimo, Viešpats tai įvertins ir jus išaukštins. […]

Ema Džozefo ranka turėjo būti įšventinta⁹ „aiškinti Raštus ir raginti bažnyčią taip, kaip tau nurodys mano Dvasia“ [DS 25:7].

Ji turėjo būti mokytoja. Ji turėjo mokyti apie teisumą ir tiesą. Nes apie šį jos pašaukimą Viešpats pasakė: „Tu gausi Šventąją Dvasią, ir savo laiką skirsi rašyti ir daug mokytis“ [DS 25:8].

Ji turėjo studijuoti Evangeliją. Ji taip pat turėjo studijuoti dalykus to pasaulio, kuriame gyveno. Tai tapo aišku paskesniuose apreiškimuose, kurie yra taikytini ir visiems mums. Savo laiką ji turėjo skirti „daug mokytis“. Ji turėjo rašyti, turėjo išreikšti savo mintis.

Jums, šiandienos moterims, pagyvenusioms ir jaunoms, leiskite pasiūlyti rašyti dienoraštį, popieriuje reikšti savo mintis. Rašymas yra geras dalykas. Tai nepaprasta švietimosi priemonė. Tai jums visokeriopai pasitarnaus ir laimins daugelio gyvenimus. […]

Pasak apreiškimo, [Ema] turėjo „aiškinti Raštus ir raginti bažnyčią taip, kaip tau nurodys mano Dvasia“.

Koks nepaprastas įpareigojimas jai ir visoms šios Bažnyčios moterims. Turi būti mokymasis, turi būti pasiruošimas, turi būti sklandus minčių dėstymas, turi būti Raštų aiškinimas, turi būti raginimas daryti gerus darbus, kaip tai nurodo Šventoji Dvasia.

Viešpats tęsė: „Sakau tau, jog tu atidėsi į šalį šio pasaulio dalykus ir sieksi geresniojo pasaulio dalykų“ [DS 25:10].

Nemanau, kad Jis sakė jai nesirūpinti po kokia pastoge gyventi, maistu ant stalo ar rūbais. Jai, o kartu ir daugumai mūsų, kurie į tai per daug susitelkiame, Jis sakė neskirti tam viso savo dėmesio. Jis sakė jai pagalvoti ir apie aukštesnius gyvenimo dalykus, apie teisumo ir gerumo dalykus, apie maloningumą ir meilę kitiems, apie amžinybės dalykus. […]

Tęsdamas Viešpats sakė: „Todėl pakylėk savo širdį ir džiūgauk, ir glauskis prie tavo sudarytų sandorų“ [DS 25:13].

Tikiu, kad kiekvienam iš mūsų Jis sako džiaugtis. Evangelija – tai džiaugsmas. Ji yra priežastis mums džiaugtis. Žinoma, kartais aplanko liūdesys. Žinoma, būna nerimo ir susirūpinimo valandų. Mes visi nerimaujame. Tačiau Viešpats mums sakė pakylėti savo širdį ir džiūgauti.¹⁰

Paveikslėlis

woman, mother, grandmother in Thailand

Tikroji kiekvienos tautos, visuomenės ar šeimos stiprybė kyla iš tų charakterio savybių, kurias daugeliu atvejų vaikai įgijo per tylų ir paprastai kasdienišką mamų mokymą.¹¹

Būtent namuose yra daiginamos naujos kartos. Viliuosi, kad jūs, mamos, suvoksite, jog po to, kai bus viskas pasakyta ir padaryta, nėra įtikinamesnės ir didesnio apdovanojimo vertos pareigos nei savo vaikus sėkmingai auklėti ir auginti saugioje, ramioje, draugiškoje, kupinoje meilės ir motyvuojančioje aplinkoje.¹²

Aš primenu motinoms visame pasaulyje apie jūsų pašaukimo šventumą. Niekas kitas negali jūsų atitinkamai pakeisti. Nėra didesnės atsakomybės, nėra labiau įpareigojančio pavedimo už duotąjį jums – su meile, ramybe ir dora išauklėti tuos, kuriuos atvedėte į pasaulį.¹³

Auginkite savo vaikus šviesoje ir tiesoje. Mokykite juos melstis, kol jie jauni. Skaitykite jiems Raštus, net tada, kai ne viską supras. Mokykite juos iš pirmųjų gautų pinigų sumokėti dešimtinę ir atnašas. Tegul tai tampa jų gyvenimo įpročiu. Mokykite savo sūnus gerbti moteriškumą. Mokykite savo dukras elgtis dorai. Priimkite pašaukimą Bažnyčioje ir pasitikėkite, kad Viešpats padarys jus pajėgias atlikti bet kurį gaunamą pašaukimą. Jūsų pavyzdžiu vadovausis jūsų vaikai.¹⁴

Mamos, telaimina jus Dievas! Kai suskaičiuojamos visos žmonių pergalės ir pralaimėjimai, kai pradeda sėsti gyvenimo mūšių dulkės, kai viskas, dėl ko taip sunkiai šiame užkariavimų pasaulyje darbavomės, nyksta mūsų akyse, jūs būsite savo vietoje – būsite stiprybė naujajai nuolat tobulėjančiai ir priekin žengiančiai žmonijos kartai. Jos kokybė priklausys nuo jūsų.¹⁵

Šios Bažnyčios moterys turi daug stiprybės ir pajėgumų. Jos moka vadovauti bei nukreipti ir turi savotišką nepriklausomybės dvasią, tačiau didžiausią pasitenkinimą jos jaučia būdamos šios Viešpaties karalystės dalimi ir bendradarbiaudamos su kunigystės turėtojais, kad į priekį stumtų šią karalystę.¹⁶

Savo karalystei statyti Dievas šios Bažnyčios moterims yra parūpinęs darbo. Jis apima visas tris mūsų didžiąsias pareigas, iš kurių pirma yra mokyti pasaulį Evangelijos, antra – stiprinti Bažnyčios narių tikėjimą ir kloti jų laimės pamatus, trečia – vykdyti didįjį mirusiųjų gelbėjimo darbą.¹⁷

Vykdydamos šį galingą Viešpaties darbą, moterys Bažnyčioje yra savo brolių bendradarbės. […] Moterys turi milžiniškų pareigų, už kurių vykdymą turi atsiskaityti. Jos vadovauja savo pačių organizacijoms, kurios yra stiprios, gyvybingos ir reikšmingos gėrio skleidėjos pasaulyje. Jos darbuojasi kartu su kunigija, su kuria vieningai siekia statyti Dievo karalystę žemėje. Mes reiškiame pagarbą jums už jūsų pajėgumą. Mes tikimės, kad, būdamos atsakingos už savo organizacijas, veiksmingai joms vadovausite, rodysite stiprybę ir pasieksite įspūdingų rezultatų. Mes remiame ir palaikome jus kaip Dievo dukras, kurios, nepaprastai bendradarbiaudamos su Juo, padeda įgyvendinti visų Dievo sūnų ir dukrų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.¹⁸

Paveikslėlis

young women in front of temple

Paramos bendrijos moterys tikrąja to žodžio prasme yra amžinai apglėbtos mūsų Viešpaties rankomis. Mano manymu, ji yra didingiausia moterų organizacija visame pasaulyje. Ji įkurta Dievo nurodymu. Džozefas Smitas, kalbėdamas ir veikdamas kaip pranašas, Paramos bendriją įkūrė 1842 metais.¹⁹

Be galo svarbu, kad Bažnyčios moterys tvirtai ir nepajudinamai stovėtų už tai, kas yra teisinga ir derama pagal Viešpaties planą. Esu įsitikinęs, kad daugiau niekur nėra tokios organizacijos, kaip šios Bažnyčios Paramos bendrija. […] Jei [jos narės] bus vieningos ir kalbės vienu balsu, jų stiprybė bus neišmatuojama.²⁰

Lankiausi vienoje kuolo konferencijoje, kurioje vienišų apylinkės Paramos bendrijos jauna prezidentė kalbėjo apie apylinkės merginų laukiančią tarnystę ir nuostabias galimybes. Jūs visa tai turite. Turite savo organizaciją. Turite pajėgias vadoves, galinčias jums patarti. Turite seserų, kurios yra pasiruošusios padėti jums atsidūrus bėdoje ir nelaimėje.²¹

Kas išmatuos stebuklingą poveikį milijonams moterų, kurios daug išmoko, kurių vizija išsiplėtė, kurių gyvenimas praplatėjo ir kurių supratimas apie Dievo dalykus praturtėjo per efektyvų mokymą ir mokymąsi nesuskaičiuojamose Paramos bendrijos pamokose?

Kas išmatuos džiaugsmą gyvenime tų moterų, kurios būdamos drauge ir bendraudamos apylinkės ar skyriaus aplinkoje, praturtina viena kitos gyvenimą per mielą ir brangią bičiulystę?

Ar gali kas suvokti, net pasitelkęs visą savo vaizduotę, atliktus nesuskaičiuojamus labdaringus poelgius, ant tuščių stalų padėtą maistą, nevilties kupinomis ligos valandomis puoselėtą tikėjimą, sutvarstytas žaizdas, meilės rankomis ir padrąsinančiais žodžiais numalšintą skausmą ir mirties bei po jos sekusios vienatvės metu suteiktą paguodą? […]

Turbūt niekas nesuskaičiuos, kiek įvairių projektų ėmėsi ir atliko vietinės Paramos bendrijos. Turbūt niekas iki galo neįvertins, kiek gėrio atėjo ne tik į šioms organizacijoms priklausančių moterų gyvenimus, bet ir į gyvenimus tų moterų, kurioms gerais darbais jos pasitarnavo. […]

Telaimina Dievas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Paramos bendriją. Tegul jos nares motyvuojanti meilės dvasia […] ir toliau didėja ir būna jaučiama visame pasaulyje. Tegul jų labdaros darbai į nesuskaičiuojamos gausybės žmonių gyvenimus įneša daugiau gėrio, kad ir kur jie būtų daromi. Ir tegul per šią vienintelę ir dieviškai įkurtą organizaciją šviesa ir supratimas, mokymasis ir pažinimas bei amžinoji tiesa puošia visų žemės tautų būsimųjų kartų moterų gyvenimus.²²

Jūs sudarote labai didelę Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios moterų grupę. […] Niekas negali įvertinti, kokia milžiniška gerumo jėga jūs galite tapti. […] Įpareigoju jus pasitempti ir atkakliai ginti tas didžias dorybes, kurios yra pagrindinė mūsų socialinės pažangos jėga. Kai esate vieningos, jūsų galia beribė. Galite padaryti viską, ką norite padaryti. Ak, kaip nepaprastai smarkiai esate reikalingos žlungančių vertybių pasaulyje, kurį, rodos, vis labiau kontroliuoja priešininkas.²³

Norėčiau pakviesti visur esančias moteris kuo geriau išnaudoti savo nepaprastą potencialą. Neprašau siekti to, kas ne jūsų jėgoms. Viliuosi, kad negraušite savęs mintimis apie nesėkmę. Viliuosi, kad nesieksite tų tikslų, kurie viršija jūsų sugebėjimus. Viliuosi, kad tiesiog kažką darysite taip, kaip tai galite daryti geriausiai. Jei taip darysite, būsite įvykstančių stebuklų liudininkės.²⁴

Reiškiu savo dėkingumą jums, ištikimos pastarųjų dienų šventųjų moterys, kurių dabar visoje žemėje yra milijonai. Esate nepaprasta gerumo jėga. Turite nepaprastų talentų ir esate labai atsidavusios. Turite milžinišką tikėjimą ir meilę Viešpačiui, Jo darbui bei Jo sūnums ir dukroms. Toliau gyvenkite pagal Evangeliją. Tegul jumyse ją mato tie, su kuriais bendraujate. Jūsų daromi gerumo darbai pasakys daug daugiau nei jūsų žodžiai. Elkitės dorai ir nuoširdžiai, su tikėjimu ir ištikimybe. Esate dalis amžinojo plano, kurį sukūrė Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas. Kiekviena diena yra tos amžinybės dalis.

Žinau, kad daugelis jūsų nešate siaubingai dideles naštas. Tegul jūsų bendražygiai Bažnyčioje, jūsų broliai ir seserys, padeda jums jas nešti. Tegul jūsų maldos kyla aukštyn pas Tą, kuris yra visagalis, kuris jus myli ir kuris gali padaryti taip, kad jums taptų lengviau. Tai stebuklų darbas. Jūs tai žinote, aš tai žinau. Man lengva jums sakyti, kad nenuleistumėte rankų, tačiau vis tiek taip sakau ir raginu jus toliau eiti su tikėjimu.²⁵

Kokią įspūdingą galią turi tikinčios moterys. Šios Bažnyčios istorija tai ne kartą parodė. Tarp mūsų ji tebėra ir šiandien. Manau, kad ji yra dalis jumyse esančio dieviškumo.

Seserys, pakilkite iki jumyse esančio dieviškumo lygio. Tai darydamos pasaulį, kuriame gyvenate, paverskite geresne vieta sau ir visiems tiems, kurie ateis po jūsų.²⁶

Dievui reikia dėkoti už nuostabias šios Bažnyčios moteris. Tesėja Jis jūsų širdyse pasididžiavimą savo jėgomis ir užtikrintumą tiesa, ir tetampa visa tai tvirtu laivo vairu, padedančiu saugiai plaukti per visas audras.²⁷

• Ką prezidentas Hinklis pasakė apie Dangiškojo Tėvo jausmus Savo dukterims? (Žr. 1 poskyrį.) Kodėl mums svarbu suprasti, kad amžinajame Dievo plane moterys užima „aukštą ir šventą vietą“?

• Kurie Viešpaties patarimų Emai Smit aspektai jums ypač naudingi? (Žr. 2 poskyrį.) Ko 2 poskyryje mokoma apie ištikimybę? Ko mokoma apie tai, ką reiškia būti „išrinktąja ponia“? Ko mokoma apie Raštų pritaikymą sau?

• Kokių minčių kyla skaitant prezidento Hinklio patarimus motinoms? (Žr. 3 poskyrį.) Kokių palaimų esate gavę dėl savo motinos įtakos? Kodėl, kalbant apie tėvus, „nėra labiau įpareigojančio pavedimo“, nei vaikus auginti „su meile, ramybe ir dora“?

• Kokių pavyzdžių žinote apie didelę moterų Bažnyčioje stiprybę ir pajėgumus? (Žr. 4 poskyrį.) Kokiais būdais moterys gali padėti įgyvendinti „visų Dievo sūnų ir dukrų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“? Kodėl Viešpaties darbo pažangai yra svarbus vyrų ir moterų bendradarbiavimas? Kokių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių esate matę?

• Apžvelkite 5 poskyryje prezidento Hinklio vardijamus Paramos bendrijos palaiminimus. Kaip jus palaimino Paramos bendrijos seserų, įskaitant tarnaujančias Merginų ir Pradinukų organizacijose, pastangos? Kaip galite stiprinti savo apylinkės Paramos bendriją? Kaip Paramos bendrija gali padėti moterims didinti savo gerumo įtaką?

• Apmąstykite prezidento Hinklio raginimą „išnaudoti savo nepaprastą potencialą“ (6 poskyris). Kaip galime geriau pamatyti Dievo įžvelgiamą mūsų potencialą? Kaip galime veržtis pirmyn siekdami savo potencialo? Kada matėte įspūdingą tikinčių moterų galią?

Patarlių 31:10–31; Luko 10:38–42; Apaštalų darbų 9:36–40; Romiečiams 16:1–2; 2 Timotiejui 1:1–5; Almos 56:41–48

„Besiruošdami mokyti kiekvieną pamoką, melskitės, kad Dvasia padėtų žinoti, kada reikia išsakyti savo švenčiausius jausmus. Troškimą paliudyti per pamoką galite pajusti kelis kartus, ne tik jos pabaigoje“ (Teaching, No Greater Call [1999], 44).