Jobas
Senajame Testamente – teisus žmogus, kuris patyrė didžiulius suspaudimus, tačiau išliko ištikimas savo tikėjimui Dievu. Jo istorija aprašyta Jobo knygoje.
Jobo knyga
Nors knyga yra apie Jobo kentėjimą, ji ne visai atsako į klausimą, kodėl Jobas (ar bet kuris kitas asmuo) galėjo patirti skausmą ir savo šeimos bei gėrybių netektį. Knyga parodo, kad patiriami suspaudimai nebūtinai reiškia, kad žmogus nusidėjo. Viešpats gali naudoti suspaudimą, norėdamas suteikti patyrimo, sudrausminti bei pamokyti, ir taip pat nubausti (DS 122).
Knygą galima suskirstyti į keturias dalis. 1–2 skyriai yra įvadiniai. 3–31 skyriuose atpasakojama eilė pokalbių tarp Jobo ir trijų draugų. 32–37 skyriuose kalba Elihuvas, ketvirtasis draugas, kuris smerkia Jobą dėl kitų priežasčių, nei nurodė trys draugai. 38–42 skyriai užbaigia knygą, patvirtindami Jobui, kad jo gyvenimo kursas buvo teisingas nuo pat pradžios.
Jobo knyga moko, kad jei asmuo turi teisingą Dievo pažinimą ir gyvena Dievui priimtiną gyvenimą, jis bus labiau pajėgus ištverti jį ištinkančius išbandymus. Jobo nenugalimas tikėjimas išreikštas tokiu šūksniu: „Nors jis mane ir nužudytų, vis tiek juo pasitikėsiu“ (Job 13:15). Jobas taip pat paminėtas Ez 14:14; Jok 5:11; DS 121:10.