Rankų uždėjimas ant asmens galvos, kaip kunigystės apeigos dalis. Uždedant rankas atliekama daugelis kunigystės apeigų, tokių kaip įšventinimas, palaiminimas, patarnavimas ligoniams, patvirtinimas bažnyčios nariu ir Šventosios Dvasios suteikimas.
Jėzus uždėjo savo rankas ant kelių ligonių ir juos išgydė, Mk 6:5 (Mrm 9:24 ).
Apaštalai uždėjo savo rankas ant septynių vyrų, kuriuos išsirinko jiems padėti, ApD 6:5–6 .
Šventoji Dvasia būdavo suteikiama uždedant rankas, ApD 8:14–17 .
Ananijas uždėjo savo rankas ant Sauliaus ir sugrąžino jam regėjimą, ApD 9:12, 17–18 .
Paulius uždėjo savo rankas ant jo ir išgydė, ApD 28:8 .
Paulius mokė krikšto ir rankų uždėjimo doktrinos, Hbr 6:2 .
Alma įšventino kunigus ir vyresniuosius, uždėdamas ant jų rankas, Al 6:1 .
Jėzus davė savo mokiniams galią suteikti Šventąją Dvasią uždedant rankas, 3 Nef 18:36–37 .
Suteiksite Šventąją Dvasią tam, ant kurio uždėsite rankas, Mor 2:2 .
Vyresnieji turi uždėti savo rankas ant vaikų, kad juos palaimintų, DS 20:70 .
Jie gaus Šventąją Dvasią rankų uždėjimu, DS 35:6 (TT 1:4 ).
Vyresnieji uždės savo rankas ant ligonių, DS 42:44 (DS 66:9 ).
Vaikai po krikšto turi priimti rankų uždėjimą, DS 68:27 .
Kunigystė gaunama rankų uždėjimu, DS 84:6–16 .