Aarono kunigystė

Žemesnioji kunigystė (Hbr 7:11–12; DS 107:13–14). Ji apima vyskupo, kunigo, mokytojo ir diakono pareigybes (DS 84:30; 107:10, 14–15, 87–88). Senovėje, pagal Mozės įstatymą, buvo aukštieji kunigai, kunigai ir levitai. Aarono kunigystė buvo apreiškšta Mozei dėl to, kad senovės izraelitai maištavo prieš Dievą. Jie atsisakė pašventinimo ir nepriėmė Melchizedeko kunigystės bei jos apeigų (DS 84:23–25). Aarono kunigystė susijusi su laikinosiomis ir išorinėmis įstatymo bei evangelijos apeigomis (1 Met 23:27–32; DS 84:26–27; 107:20). Ji turi angelų tarnavimo, atgailos evangelijos ir krikšto raktus (DS 13). Šiuo evangelijos laikotarpiu Aarono kunigystė buvo sugrąžinta į žemę 1829 m. gegužės 15 dieną. Jonas Krikštytojas suteikė ją Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui ant Saskuehenos upės kranto netoli Harmonio, Pensilvanijos valst. (DS 13; DžS–I 1:68–73).