Vienybė Taip pat žr. Dievas, Dievybė Buvimas viena pagal mintį, troškimą ir tikslą, pirmiausia su mūsų Tėvu danguje ir Jėzumi Kristumi, o po to su kitais šventaisiais. Kaip gera ir malonu, kai broliai gyvena vienybėje, Ps 133:1. Aš ir mano Tėvas esame viena, Jn 10:30 (DS 50:43). Jėzus meldėsi, kad visi būtų viena, kaip jis su savo Tėvu yra viena, Jn 17:11–23 (3 Nef 19:23). Aš maldauju jus, kad nebūtų tarp jūsų susiskaldymų, bet kad būtumėte tobulai suvienyti, 1 Kor 1:10. Būkite pasiryžę būti vienos minties ir vienos širdies, visame kame vieningi, 2 Nef 1:21. Šventųjų širdys turi būti sujungtos vienybe, Mzj 18:21. Jėzus meldė vienybės savo mokiniams nefitams, 3 Nef 19:23. Mokiniai susivienijo karštoje maldoje ir pasninkavime, 3 Nef 27:1. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra vienas Dievas, DS 20:27–28 (DS 35:2; 50:43). Tai yra tavo pareiga susivienyti su tikra bažnyčia, DS 23:7. Ko tik prašysite su tikėjimu, vieningai melsdami pagal mano įsakymą, jūs gausite, DS 29:6. Jei nesate viena, jūs – ne mano, DS 38:27. Viešpats pavadino savo žmones SIONE, kadangi jie buvo vienos širdies ir vienos minties, Moz 7:18.