Postas organizacijoje, suteikiantis valdžią, arba atsakomybę. Šis žodis Raštuose dažnai vartojamas kunigystės valdžios postui pažymėti; tai taip pat gali reikšti pareigas, priskirtas tam postui ar asmeniui, užimančiam tą postą.
Mes aukštinome savo pareigybę Viešpačiui, JokK 1:19 .
Melchizedekas gavo aukštosios kunigystės pareigybę, Al 13:18 .
Angelų tarnavimo pareigos – šaukti žmones į atgailą, Mor 7:31 .
Joks asmuo neturi būti įšventinamas į jokią pareigybę šioje Bažnyčioje be Bažnyčios balsavimo, DS 20:65 .
Tegul kiekvienas žmogus stovi savo pareigybėje, DS 84:109 .
Prezidentai, arba pirmininkaujantys pareigūnai, skiriami iš tų, kurie įšventinti į pareigybes šiose dviejose kunigystėse, DS 107:21 .
Apibūdintos pareigos tų, kurie pirmininkauja kunigystės kvorumų pareigūnams, DS 107:85–98 .
Tegul kiekvienas vyras mokosi savo pareigų ir kuo stropiausiai dirbti pareigybėje, kurion paskirtas, DS 107:99–100 .
Duodu jums pareigūnus, priklausančius mano kunigystei, DS 124:123 .