Šventieji Raštai – tai pačios naudingiausios studijos

Visos tiesos esmė – tai liudijimas, kad Jėzus iš Nazareto yra Kristus, Didysis Jehova, pasaulio Gelbėtojas ir Gyvojo Dievo Vienatinis Sūnus. Tai yra Raštų žinia. Visose šiose šventose knygose prašoma patikėti ir įtikėti Dievą, Amžinąjį Tėvą, ir jo Sūnų Jėzų Kristų; nuo pat pirmos iki paskutinės Raštų knygos kviečiama vykdyti Dievo valią ir laikytis jo įsakymų.²

Jei sekame mūsų vadovų patarimu skaityti ir studijuoti Raštus, gauname įvairiausios naudos ir palaiminimų. Tai pats naudingiausias studijavimas, kuriuo galime užsiimti. […]

Raštuose apsireiškia Dievas, per juos Dievas kalbasi su žmogumi. Ar begali būti naudingesnis laiko leidimas nei skaitymas Šventųjų Raštų knygų, kurios mus moko pažinti Dievą ir suprasti mūsų ryšį su juo? Užimtiems žmonėms laikas yra brangus, tad ištisas valandas skaitydami ir žiūrėdami lengvabūdiškus ar mažaverčius dalykus apiplėšinėjame save tuo brangiu laiku.³

Viliamės, kad Raštus jūs studijuojate kiekvieną dieną – tiek asmeniškai, tiek ir su šeima. Negalime lengvabūdiškai žiūrėti į tokį Viešpaties įsakymą: tyrinėkite Raštus, nes juose rasite amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai liudija apie mane. (žr. Jono 5:39). Jei skaitysite apreikštą žodį, tai į jūsų namus ir gyvenimą ateis Dvasia.⁴

Mūsų Bažnyčia turėtų būti pilna vyrų ir moterų, kurie labai gerai išmanytų Raštus, kurie juose žymėtųsi kryžmines nuorodas ir juos pasibraukytų, kurie Raštų rodyklės pagalba ruoštųsi mokyti pamokas ir sakyti pamokslus, kurie būtų gerai išnagrinėję žemėlapius, Biblijos žodyną ir kitą pagalbinę medžiagą iš šių nuostabių Bažnyčios patvirtintų Raštų. Žinoma, ten yra daugiau, nei sugebėtume įsisavinti per trumpą laiką. Be abejo, Raštų laukas „jau pabalęs pjūčiai“ [žr. DS 4:4]. […]

Šiame Evangelijos laikotarpyje, kitaip nei bet kuriame ankstesniame Evangelijos laikotarpyje, Raštai – tas patvarus, apšviečiantis Dievo žodis – niekada dar nebuvo taip lengvai prieinami ir taip naudingai struktūrizuoti kiekvieno juos tyrinėsiančio vyro, moters ir vaiko naudojimui. Rašytinis Dievo žodis dabar yra taip suprantamai ir nesunkiai prieinamas paprastiems nariams, kaip dar nebuvo per visą pasaulio istoriją. Tad tikrai turėsime atsakyti už tai, jeigu jų neskaitysime.⁵

Kad galėtume paklusti Evangelijos įstatymui ir Jėzaus Kristaus mokymams, pirmiausia turime suprasti tą įstatymą ir išsiaiškinti Viešpaties valią. Tai geriausiai padarysime tyrinėdami ir studijuodami Raštus ir pranašų žodžius. Tokiu būdu susipažįstame su tuo, ką Dievas yra apreiškęs žmogui.

Viename iš Tikėjimo Teiginių skelbiama: „Mes tikime visa, ką Dievas apreiškė, visa, ką jis apreiškia šiuo metu, ir tikime, kad jis dar apreikš daug didžių ir svarbių dalykų, susijusių su Dievo karalyste“ (Tikėjimo teiginių 1:9).

Raštuose yra apreikšta Dievo valia, tad būtent dėl to mums yra įsakyta juos skaityti ir ieškoti tiesos. Viešpats Oliveriui Kauderiui paaiškino, kaip šias tiesas išsiaiškinti. Jis pasakė: „Štai aš tau įsakau pasikliauti tuo, kas užrašyta; nes ten yra užrašyta viskas apie mano bažnyčios, mano evangelijos ir mano uolos pagrindą“ (DS 18:3–4).

Paulius, rašydamas savo geram draugui Timotiejui, ragino jį skaityti Raštus. Savo laiške jis pasakė: „Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi.“ Po to jis dar pridūrė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“ (2 Timotiejui 3:15–16). […]

Mūsų Bažnyčios vadovai dažnai pabrėžia Raštų ir senovės bei šių dienų pranašų žodžio skaitymo svarbą. Tėvų ir motinų yra prašoma Raštus skaityti tam, kad galėtų tinkamai mokyti savo vaikus. Mūsų vaikai Raštus skaito todėl, kad mato savo tėvų pavyzdį. Mes Raštus skaitome per šeimos namų vakarus, o kai kurios šeimos juos kartu skaito labai anksti ryte. […] Būtent taip sužinoma Viešpaties valia mums padeda būti paklusniems.⁶

Štai viena Raštų ištrauka, kurioje iš pradžių raginama stropiai dėmėtis Dievo žodį, o po to pažadama, kad, jei tai darysime, galėsime įeiti jo paties akivaizdon:

„Ir dabar aš jums įsakau: saugokitės, stropiai dėmėkitės amžinojo gyvenimo žodžius.

Nes jūs gyvensite kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos.

Nes Viešpaties žodis yra tiesa, ir kas tik yra tiesa, yra šviesa, ir kas tik yra šviesa, yra Dvasia, būtent Jėzaus Kristaus Dvasia. […]

Ir kiekvienas, kuris įsiklauso į Dvasios balsą, ateina pas Dievą, būtent Tėvą“ (DS 84:43–45, 47).

Tai nuostabi kelionė, nes ji prasideda nuo Dievo žodžio ir baigiasi išaukštinimu. „Kristaus žodžiai pasakys jums viską, ką turėtumėte daryti“ (2 Nefio 32:3).⁷

Dievo apreiškimus jums rekomenduoju kaip standartą, kurio turėtumėme laikytis savo gyvenime ir kuriuo turėtume matuoti kiekvieną sprendimą bei kiekvieną veiksmą. Tad jei susiduriate su kokiais nors rūpesčiais ir iššūkiais, tai pasitikite juos atsiversdami Raštus ir pranašų žodžius.⁸

Raginame visus atidžiai pamąstyti, kiek laiko šiuo metu skiriate pamaldžiam Raštų apmąstymui.

Kadangi esu vienas iš Viešpaties tarnų, raginu:

1. Bažnyčios narius, kaip atskirus asmenis, kasdien skaityti, apmąstyti ir melstis dėl Raštų.

2. Su visa šeima reguliariai studijuoti Raštus. Leiskite pagirti jus, jei tai jau darote, o jei to dar nedarote, paraginti neatidėliojant pradėti tai daryti. […]

Tad tvirtai pasiryžkime būti pamaldesni; siekime, kad mūsų gyvenime būtų daugiau Dvasios įtakos ir kad per nuoseklų Šventųjų Raštų studijavimą artintumėmės prie mūsų Tėvo Danguje bei jo Mylimojo Sūnaus.⁹

Skaitymo įpročiai labai skiriasi. Yra greitai skaitančių žmonių, yra lėtai skaitančių žmonių; vieniems užtenka vienu kartu perskaityti nedaug, kiti atkakliai skaito iki knygos pabaigos. Tačiau Šventuosius Raštus skaitantys žmonės galiausiai ima suvokti, kad jų supratimui reikės daugiau nei vien įprasto skaitinėjimo ar žiūrinėjimo – reikės sutelkto studijavimo. Tikrai tas, kuris studijuoja Raštus kiekvieną dieną, pasiekia daug daugiau už tą, kuris tam pašvenčia vieną dieną, o po to praeina daug dienų, kol jis prie to grįžta. Turėtume ne tik kasdien studijuoti, bet ir reguliariai skirti laiko netrukdomam susikaupimui.

Už maldą niekas geriau nepadės suprasti Raštų. Malda mums gali padėti suderinti savo protą ieškant atsakymų į savo klausimus. Viešpats pasakė: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta“ (Luko 11:9). Čia Kristus patikina, kad jei prašysime, ieškosime ir belsimės, tai Šventoji Dvasia padės mums suprasti – jei tik būsime tam pasiruošę ir to norėsime.

Dauguma žmonių mano, kad geriausias laikas Raštams studijuoti yra rytas, nes naktį mūsų protas apsivalo nuo daugybės mus trukdyti galinčių rūpesčių. Kitiems geriau studijuoti tyliomis valandomis po darbo, kai dienos rūpesčiai atidedami į šalį; tokiu būdu diena užbaigiama ramybe ir tyla, atsirandančia po bendravimo su Raštais.

Tačiau nustatytas studijų laikas ne toks svarbus kaip tai, kad tas laikas būtų reguliarus. Būtų idealu, jei kasdien tam skirtume bent valandą; bet jei tiek laiko negalite skirti, tai reguliarus pusvalandžio trukmės studijavimas bus didelis pasiekimas. Ketvirtis valandos – trumpas laikas, bet stebėtina, kiek nušvitimo ir pažinimo įmanoma gauti, jei tai darysime prasmingai. Svarbiausia užtikrinti, kad jūsų studijavimui niekada niekas netrukdytų.

Kai kuriems labiau patinka studijuoti vieniems, tačiau studijavimas su porininku irgi gali būti naudingas. Šeimos būna labai laiminamos, kai išmintingi tėvai ir motinos sukviečia savo vaikus aplink save, kartu skaito iš Raštų bibliotekos puslapių, o po to laisvai aptarinėja tas nuostabias istorijas ir mintis, kad visi suprastų. Dažnai jaunimas ir mažieji išsako nepakartojamų minčių ir gerai supranta elementarią religinę literatūrą.

Studijuoti reikia ne padrikai, o susidarius studijavimo planą. Vieni laikosi tvarkaraščio, kad per dieną ar savaitę perskaitytų tam tikrą puslapių ar skyrių skaičių. Toks skaitymas pasiteisintų tik tada, jei būtų skaitoma savo malonumui; tačiau tai nėra prasmingas studijavimas. Geriau suplanuokite, kiek kasdien skirsite laiko Raštų studijoms, o ne kiek skyrių perskaitysite. Kartais bus taip, kad vienos eilutės studijavimas užims visą laiką.¹⁰

Apie Jėzaus gyvenimą, darbus ir mokymus galima perskaityti greitai. Pasakojimai dažniausiai yra trumpi ir pasakojami paprastais žodžiais. Mokydamas Mokytojas nedaugžodžiavo. Tačiau kiekvienas jo žodis yra toks prasmingas, kad jų visuma skaitytojui atskleidžia aiškesnį vaizdą. Tačiau kartais gali tekti praleisti daug valandų apmąstant paprastais žodžiais išreikštas gilias mintis.

Gelbėtojo gyvenime buvo vienas nutikimas, apie kurį mini Matas, Morkus ir Lukas. Morkus didelę dalį to nutikimo papasakojo tik dviem trumpomis eilutėmis ir [keturiais] žodžiais. […]

„Šit ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jayras, ir, pamatęs jį, puola jam po kojų karštai maldaudamas:

Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų.

Jėzus nuėjo su juo“ (Morkaus 5:22–24).

Šią istoriją galima perskaityti maždaug per trisdešimt sekundžių. Ji yra trumpa ir nesudėtinga. Susidaro aiškus vaizdas, net ir vaikas be didelių sunkumų galėtų ją papasakoti. Bet jei skirsime laiko apmąstymui, tai mums atsivers gilesnis suvokimas ir prasmė. […]

[…] Jėzus ir su juo buvusieji buvo ką tik perplaukę Galilėjos jūrą. Krante, netoli Kafarnaumo, jo pasitikti susirinko minia žmonių. „Šit ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų.“ Didesnėms tų laikų sinagogoms pirmininkavo vyresniųjų kolegija, kuriems vadovavo vyriausias vyresnysis. Tai buvo aukšto rango ir prestižo vyras, į kurį žydai žvelgė su didele pagarba.

Matas nepateikia šio vyriausio vyresniojo vardo, tačiau Morkus jį pavadina taip: „vardu Jayras“. Raštuose šis vardas daugiau niekur neminimas, tik šiame nutikime; tačiau atminimas apie jį išliko per visą istoriją, ir tai todėl, kad jis buvo trumpam susitikęs su Jėzumi. Daugybė gyvenimų išliko atmintyje, kurie antraip būtų išnykę užmarštyje, jeigu jų nebūtų palietusi Mokytojo ranka ir padariusi reikšmingą minčių ir veiksmo pokytį bei naują ir geresnį gyvenimą.

„Ir, pamatęs jį [t. y. kai Jayras pamato Jėzų], puola jam po kojų.“

Toks elgesys buvo neįprastas tokio rango ir prestižo vyrui – sinagogos vyresniajam; jis puolė Jėzui po kojų – t. y. po kojų žmogui, kuris buvo laikomas gydymo dovaną turinčiu keliaujančiu mokytoju. Jėzų buvo matę ir daugiau išsilavinusių bei įtakingų vyrų – tačiau jie ignoravo jį. Jų protai buvo uždari. Šiandien yra ne kitaip. Daugumai atsiranda įvairių kliūčių jį priimti.

Jayras ėmė karšai maldauti: „Mano dukrelė miršta!“ Dažnai taip nutinka, kai žmogus ateina pas Kristų – ne dėl savęs, o karštligiškai prašo padėti kuriam nors savo mylimam žmogui. Jayras žodžius „mano dukrelė“ ištaria drebančiu balsu, mūsų sielas apimančiu užuojauta šiam aukšto rango sinagogos vyrui, klūpančiam priešais Gelbėtoją.

Ir tada išgirstame tokį tikėjimo išpažinimą: „Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų.“ Šie žodžiai byloja ne tik apie sielvarto prislėgto tėvo tikėjimą, bet ir primena mums, kad ką tik Jėzus paliečia – tai atgyja. Jeigu Jėzus paliečia santuoką – ji gyvuoja. Jeigu jam leidžiama prisiliesti prie šeimos – ji gyvuoja.

Po to seka tokie žodžiai: „Jėzus nuėjo su juo.“ Nereikia manyti, kad šis įvykis buvo įtrauktas į tos dienos planą. Mokytojas buvo ką tik perplaukęs jūrą, krante jo mokymo laukė minia žmonių. […] Jį pertraukė tėvo maldavimas. Jis galėjo tą prašymą ignoruoti, nes laukė daugybė žmonių. Jayrui jis galėjo pasakyti, kad jo dukrą aplankys rytoj, tačiau „Jėzus nuėjo su juo“. Jei sekame Mokytojo pėdomis, ar galime būti tokie užimti, kad nepaisytume savo artimojo bėdos?

Likusios šio pasakojimo dalies skaityti nebūtina. Kai jie nuėjo į vyresniojo namus, Jėzus paėmė mergaitę už rankos ir prikėlė ją iš mirties. Panašiai jis pakels ir prikels kiekvieną žmogų naujam ir geresniam gyvenimui, jei tik jis leis Gelbėtojui paimti jį už rankos.¹¹

• Kokie patyrimai jums padeda suprasti, kad Raštų studijavimas yra „pats naudingiausias studijavimas, kuriuo galime užsiimti“? (Žr. 1 poskyrį.) Kaip galėtume labiau įsipareigoti būti iš tų „vyrų ir moterų, kurie labai gerai išmano Raštus“?

• Kaip Raštų studijavimas padeda būti paklusnesniems? (Žr. 2 poskyrį.) Kaip „Kristaus žodžiai [yra pasakę] jums viską, ką turėtumėte daryti“? (2 Nefio 32:3).

• Kurie prezidento Hanterio patarimai apie Raštų studijavimą galėtų padėti jums? (Žr. 3 poskyrį.) Kaip jus yra palaiminęs nuoseklus ir pamaldus Raštų studijavimas?

• Kokių įžvalgų galime gauti iš prezidento Hanterio pasakojimo apie Jayro dukterį išgydžiusį Gelbėtoją? (Žr. 4 poskyrį.) Kaip vos kelių eilučių, panašių į šias, apmąstymas gali praturtinti jūsų Raštų studijavimą?

• Kaip Mormono Knyga bei Doktrina ir Sandoros yra padėję jums artintis prie Gelbėtojo? (Žr. 5 poskyrį.) Kaip dar šie šventi metraščiai paveikė jūsų gyvenimą? Pagalvokite, galbūt vertėtų savo liudijimu apie šiuos Raštus pasidalinti su šeimos nariais ir kitais žmonėmis.

Jozuės 1:8; Patarlių 30:5; 1 Nefio 15:23–24; 2 Nefio 3:12; Almos 31:5; 37:44; Helamano 3:29–30; DS 98:11

„Skaitymas, studijavimas ir apmąstymas yra skirtingi dalykai. Mes skaitome žodžius ir suvokiame idėjas. Studijuojame ir galime suvokti Raštų struktūrą ir juose esančias sąsajas. Tačiau, kai apmąstome, mes kviečiame Dvasios apreiškimą. Mano manymu, apmąstyti reiškia apgalvoti ir melstis po kruopštaus Raštų skaitymo ir studijavimo“ (Henris B. Airingas, „Tarnaukite su Dvasia“, 2010 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).