16 skyrius

Santuoka – amžina partnerystė

„Didingiausia gyvenimo partnerystė yra santuoka – patvarią ir amžiną reikšmę turintis ryšys.“

Iš Hovardo V. Hanterio gyvenimo

Būdamas 20-ties Hovardas V. Hanteris Bažnyčios šokiuose Los Andžele, Kalifornijos valst., sutiko Klarą Džefs, atvykusią į pasimatymą su vienu iš jo draugų. Po šokių grupelė jaunuolių nuvyko prie vandenyno pabraidyti po bangas. Hovardas pametė savo kaklaraištį, o Klara pasisiūlė jam padėti jį surasti vaikščiojant palei krantą. Vėliau Hovardas sakė: „Kitos išvykos metu aš pasikviečiau Klarą, o [mano draugas] pasikvietė kažką kitą.“¹

Tais metais jie ėmė rimtai susitikinėti, o nuo pirmojo susitikimo praėjus beveik trejiems metams, vieną pavasario vakarą Hovardas nusivežė Klarą į vietą, kur atsiveria gražus vaizdas į vandenyną. Jis rašė: „Mėnesienos šviesoje stebėjome, kaip nuo Ramiojo vandenyno atsiridenančios bangos dūžta į uolas.“ Tą vakarą Hovardas pasipiršo, o Klara sutiko. Jis pasakojo: „Tą vakarą kalbėjomės apie ateities planus, priėmėme daug sprendimų bei kelis rimtus nutarimus dėl savo gyvenimo.“²

Hovardas ir Klara susituokė Solt Leiko šventykloje 1931 m. birželio 10 dieną. Po to sekusius 52 metus jų meilė gilėjo auginant sūnus, tarnaujant Bažnyčioje ir su tikėjimu pasitinkant iššūkius.

Jų, kaip poros, laimę akivaizdžiai matė jų šeima. Robertas Hanteris, jų vyriausias anūkas, pasakė: „Kai galvoju apie senelį Hanterį, visada prisimenu, kad jis buvo geras mylinčio vyro pavyzdys. […] Akivaizdžiai buvo jaučiamas tarp jų egzistavęs meilės ryšys.“³

Prezidento Hanterio meilė žmonai buvo ypač akivaizdi, kai jis rūpinosi ja paskutiniu jos gyvenimo dešimtmečiu; kuomet ją kamavo rimtos sveikatos problemos. 1983 m. spalio 9 dieną Prezidentui Hanteriui buvo smogtas „triuškinantis smūgis“ – mirė Klara.⁴ Jis rašė, kad Klaros mirties dieną grįžus namo, „namai atrodė šalti, o vaikštant po juos viskas priminė ją“.⁵

Praleidęs beveik septynerius vienatvės metus, Prezidentas Hanteris 1990 m. balandį vedė Ainis Stenton. Jungtuves Solt Leiko šventykloje atliko Prezidentas Gordonas B. Hinklis. Prezidentui Hanteriui tarnaujant Dvylikos Kvorumo prezidentu ir Bažnyčios prezidentu, Ainis buvo didelės paguodos ir stiprybės šaltinis. Ji lydėjo jį daugybėje kelionių pas šventuosius visame pasaulyje.

Vyresnysis Džeimsas E. Faustas iš Dvylikos Kvorumo pasakojo, kokia palaima Ainis buvo Prezidentui Hanteriui: „Mirus [Klarai] buvo keleri vienatvės metai, po kurių jis vedė Ainis. Abu jie dalinosi daugybe laimingų prisiminimų ir patyrimų.“ Tada, kreipdamasis į seserį Hanter, jis pasakė: „Neįmanoma apsakyti, kaip esame jums, Ainis, dėkingi už jūsų draugiją bei meilingą ir atsidavusį rūpestį juo. Jo žvilgsniui jūs gražinote gyvybingumą ir kulminaciniu jo gyvenimo ir tarnystės metu suteikiate jam džiaugsmo.“⁶

„Šventykloje mes gauname pačias aukščiausias vyrams ir moterims prieinamas apeigas – vyrų ir žmonų užantspaudavimą kartu amžinybei“

Hovardo V. Hanterio mokymai

Santuoka tarp vyro ir moters yra įsteigta Dievo ir paskirta būti amžina

Viešpats mums yra pateikęs santuokos apibrėžimą. Jis pasakė: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“ (Mato 19:5).⁷

Didingiausia gyvenimo partnerystė yra santuoka – patvarią ir amžiną reikšmę turintis ryšys.⁸

Kai pažinimo pagrindu taps išgelbėjimo planas, kunigystę turintis vyras į santuoką žvelgs kaip į šventą privilegiją ir pareigą. Nėra gerai vyrui ar moteriai būti vieniems. Vyras nėra pilnavertis be moters. Vienas be kito jie negali pripildyti savo sukūrimo saiko (žr. 1 Kor 11:11; Mozės 3:18). Santuoka tarp vyro ir moters yra įsteigta Dievo (žr. DS 49:15–17). Tik per naujosios ir nesibaigiančios santuokos sandorą jie galės patirti amžinybės palaimų pilnatvę (žr. DS 131:1–4; 132:15–19).⁹

Santuoka dar dažnai vadinama partneryste su Dievu. Ir tai nėra vien tik žodžiai. Jei ši partnerystė bus stipri ir aktyvi, tai vyras ir moteris vienas kitą mylės taip, kaip myli Dievą, ir po jų namus pasklis amžiną sėkmę atnešiantis švelnumas ir prieraišumas.¹⁰

Pirmąją santuoką atliko Viešpats. Tai buvo amžinoji santuoka, nes, kai ji buvo atliekama, dar neegzistavo joks laikas. Ceremonija buvo atlikta porai, kuri dar nebuvo mirtinga; dėl to jų santykiai negalėjo niekada nutrūkti. Po nuopuolio mūsų pirmieji Tėvai buvo išvaryti iš Sodo. Nuo tada jie tapo mirtingi, tačiau jiems buvo pažadėtas prisikėlimas. Niekad nebuvo pasakyta, kad jų amžinoji santuoka kada nors baigsis.¹¹

Šventykloje mes gauname pačias aukščiausias vyrams ir moterims prieinamas apeigas – vyrų ir žmonų užantspaudavimą kartu amžinybei. Viliamės, kad mūsų jaunimas nesitenkins niekuo kitu, kaip tik santuoka šventykloje.¹²

Tiek krikštas, tiek šventyklinė santuoka yra Viešpaties įsakymai. Kaip krikštas būtinas, norint būti priimtam į Bažnyčią, taip šventyklinė santuoka būtina, norint būti išaukštintam Dievo akivaizdoje. Tai mūsų likimo dalis. Be jos negalime įvykdyti savo aukščiausiųjų siekių. Nesitenkinkite niekuo mažesniu už ją.

Juk nesitenkintumėte vien pasaulyje praktikuojamu krikštu, ar ne? Dievas turi savo krikšto būdą – panardinimu, kurį atlieka įgaliojimą turintis žmogus. Tai ar tenkintumėtės pasaulyje praktikuojama santuokos forma? Jis turi ir savo santuokos būdą. Tai šventyklinė santuoka.¹³

Meldžiu, kad Viešpats laimintų mus supratimu apie tai, kodėl mes egzistuojame ir ką turime padaryti, kad rastume kelią į išaukštinimą ir amžinąjį gyvenimą. Santuoka, kurią laikome šventa, yra amžinojo plano dalis. Jei tik jai ryšimės, tai šios apeigos galios visą amžinybę. Kaip šlovinga yra suprasti ir turėti šias mums apreikštas tiesas.¹⁴

Spręsdami su kuo susituokti, būkite kantrūs, tikėkite ir likite verti dieviškos pagalbos

Manau, kad pats svarbiausias jūsų priimamas sprendimas […] yra tas, kuriuo amžiams nulemsite savo gyvenimą – tai yra santuoka. Esu tikras, kad sutiksite su manimi, kad tai bus kur kas svarbiau negu bet kas kita jūsų gyvenime, nes nei jūsų darbas, nei jūsų profesija, nei kas kita, kuo ketinate užsiimti, nėra taip svarbu kaip amžinosios vertybės. […] [Sprendimas dėl santuokos] jums turės amžinų pasekmių; tas pasekmes matysite dar gyvendami čia žemėje.¹⁵

Neskubinkite […] santykių, pirmiau gerai neapmąstę ir negavę įkvėpimo. Šiuo klausimu pamaldžiai ieškokite Viešpaties patarimo. Būkite verti gauti šią dievišką pagalbą .¹⁶

Dauguma jūsų […] nerimaujate dėl piršimosi, santuokos ir šeimos sukūrimo. Savo būsimo sutuoktinio vardo turbūt nerasite Nefio regėjime ar Apreiškimo knygoje; jo turbūt jums nepasakys joks angelas; nepasakys jo net jūsų vyskupas. Kai kuriuos dalykus jūs turite išspręsti patys. Tikėkite ir būkite paklusnūs – tada ateis palaiminimai. Stenkitės būti kantrūs. Neleiskite, kad kažko neturėjimas jus apakintų taip, jog nebematytumėte, ką turite. Jei pernelyg daug nerimausite dėl santuokos, tai toks nerimavimas gali net padaryti ją nebeįmanomą. Kol esate vieni – gyvenkite pilnavertį ir ištikimą gyvenimą. Nereikia be reikalo nerimauti dėl to, kaip gyvensite dviese.¹⁷

Kol lauksite pažadėtų palaiminimų, nežiūrėkite į laiką, nes bet koks stovėjimas vietoje tam tikra prasme yra judėjimas atgal. Būkite uolūs darydami gera, įskaitant savo tobulėjimą.¹⁸

„Kol lauksite pažadėtų palaiminimų […] būkite uolūs darydami gera, įskaitant savo tobulėjimą“

Nei vienam nevedusiam asmeniui nebus sulaikytas joks palaiminimas

Čia yra Jėzaus Kristaus bažnyčia, o ne vedusių, nevedusių ar kokios nors kitos grupės ar asmens bažnyčia. Mūsų skelbiama Evangelija yra Jėzaus Kristaus Evangelija, apimanti visas gelbstinčias apeigas ir sandoras, būtinas išgelbėti ir išaukštinti kiekvieną asmenį, pasiryžusį priimti Kristų ir laikytis tų įsakymų, kuriuos davė Jis ir mūsų Tėvas Danguje.¹⁹

Nė vienam vertam asmeniui nebus sulaikytas joks palaiminimas, tarp jų ir amžinoji santuoka ir amžinoji šeima. Nors kai kuriems šių palaimų teks laukti šiek tiek ilgiau, o kartais tai bus net po šio žemiško gyvenimo, tačiau jos nebus sulaikytos. […]

Dabar leiskite išsakyti kelis patarimo ir meilės žodžius.

Vyrai, kurie dar nesate vedę: neatidėliokite santuokos todėl, kad dar nepadarėte tobulos karjeros ar nepasiekėte tobulos finansinės padėties. […] Turėdami kunigystę turite pareigą patys imtis iniciatyvos ieškant amžinosios partnerės.

Moterys, kurios dar nesate ištekėjusios: Dievo pranašai visuomet patikina, kad Viešpats jūsų nepamiršta; jei būsite ištikimos, tai gausite visus palaiminimus. Gyvenimas be santuokos ir be šeimos šiame gyvenime yra tik laikinas dalykas, nes amžinybė yra ilgas laikas. Prezidentas Bensonas mums primena, kad „laiką skaičiuoja tik žmogus. Dievas į jus žiūri iš amžinybės perspektyvos“ (Ensign, Nov. 1988, p. 97). Pripildykite savo gyvenimą įdomių ir prasmingų užsiėmimų.

Žodelis išsiskyrusiems: neleiskite, kad nusivylimas ar nesėkmės kartėlis iškreiptų jūsų požiūrį į santuoką ar gyvenimą. Nepraraskite tikėjimo santuoka, neleiskite kartėliui draskyti jūsų sielos ir naikinti jus ar jūsų mylimuosius, ar mylėtus žmones.²⁰

Kad santuoka būtų sėkminga, reikia kaip įmanoma labiau stengtis gyventi pagal Evangelijos principus

[Santuoka] […] yra išmokstamas dalykas. Jos sėkmę nulems mūsų sąmoningos pastangos, o ne nuojauta. Ją skatinti turėtume savo gerumu, nesuvaidintu prieraišumu ir rūpindamiesi vienas kito laime bei gerove.

Iki santuokos į gyvenimą žvelgiame tik pro savo prizmę, bet, perėję per jos slenkstį, į jį imame žvelgti ir pro kito žmogaus prizmę. Pasitikėjimui ir meilei įgyti yra būtinas aukojimasis ir prisitaikymas.

Dažnai sakoma, kad laiminga ir sėkminga santuoka labiau priklauso ne nuo to, kokį asmenį vedei, o koks asmuo pats esi. Statistikos duomenys rodo didelį ištuokų skaičių, ir tai turbūt liudija, kad neišmintingai pasirenkami partneriai. Galbūt santuoka su kitu asmeniu ir išspręstų vieną problemą, tačiau kita problema vis tiek liks. Išmintingas partnerio pasirinkimas labai prisideda prie sėkmingos santuokos, tačiau sąmoningas stengimasis, kaip įmanoma geriau atlikti savo dalį, prie santuokos sėkmės prisideda labiausiai.²¹

Tikra tiesa, kad vertos poros gaus išaukštinimą celestialinėje karalystėje, tačiau amžinaisiais saitais užantspauduotas vyras ir moteris turi būti asmeniškai verti tokio palaiminimo.

Amžinąją santuoką sudarys vertas vyras ir verta moteris, kurie abu bus pasikrikštiję vandeniu ir Dvasia; abu bus šventykloje gavę savo endaumentus; abu bus prisiekę ištikimybe Dievui ir savo partneriui santuokos sandoroje; ir kurie abu laikysis sudarytų sandorų, darydami viską, ko iš jų tikisi Dievas.²²

Gyvenimas pagal Evangelijos principus santuoką padaro laimingą. […] Kai du žmonės gyvena pagal Evangelijos principus, santuoka yra maloni ir laiminga.²³

Vyrai ir žmonos turi kartu stiprinti santuokos saitus

Geraširdiškumas ir kantrybė dėl trūkumų

Dauguma partnerių turi trūkumų. […] Ričardas L. Evansas kartą pasakė: „Turbūt visi gerai sutariame su tobulais žmonėmis, tačiau mūsų užduotis yra sutarti su netobulais žmonėmis“ [Richard Evans’ Quote Book (1971), 165]. Turime suprasti, kad santuokoje yra ne tobuli žmonės; mes siekiame tobulumo ir kryptingai einame link jo, tačiau turime būti supratingi, duoti ką turime geriausio ir daryti gyvenimą gražų. […]

[…] Biblija mums sako: „Meilė kantri, meilė maloninga“ (žr. 1 Korintiečiams 13:4). Tokia meilė, į kurią žiūrima ne lengvabūdiškai, kuri neapsiriboja vien malonumais ir kuri neišmetama lyg vienkartinis plastikas, bet kuri pasitinkant mažuosius gyvenimo iššūkius partnerių sielas sujungia į vieną – tokia meilė yra aukščiausia žmogiškosios laimės išraiška.²⁴

Širdžių vienybė

Laimingiausios santuokos yra tokios, kuriose tavo skausmas tampa mano skausmu, mano pergalė – tavo pergale, mano rūpesčiai – tavo rūpesčiais. Širdžių, sielų ir kūnų vienybė kaip niekad tampa vis didesniu iššūkiu pasaulyje, kuris, rodos, klausia: „O ką aš gausiu už tai?“ Pernelyg daug santuokų tampa lyg puošmenomis ant rankovės, o ne širdies dalimi.²⁵

Jei vyras ir moteris „vienas kitą mylės taip, kaip myli Dievą, […] po jų namus pasklis amžiną sėkmę atnešiantis švelnumas ir prieraišumas“

Ištikimybė mintimis, žodžiais ir darbais

Kunigystę turintis vyras savo žmonai rodo tobulą moralinę ištikimybę ir nesuteikia jai progos abejoti jo ištikimybe. Vyras turi mylėti savo žmoną visa širdimi ir glaustis prie jos ir prie nieko daugiau (žr. DS 42:22–26). Prezidentas Spenseris V. Kimbolas paaiškino:

„Žodžiai ir prie nieko daugiau pašalina visus ir viską. Sutuoktinis įgyja pirmumą vyro ar žmonos gyvenime, ir nei visuomeninis, nei profesinis ar politinis gyvenimas, nei jokie kiti siekiai, nei asmenys, nei dalykai negali tapti svarbesni už porininką sutuoktinį“ (The Miracle of Forgiveness, Salt Lake City: Bookcraft, 1969, p. 250).

Viešpats draudžia ir jo Bažnyčia smerkia bet kokius intymius santykius už santuokos ribų. Vyro neištikimybė sudaužo žmonos širdį ir atima jos pasitikėjimą ir jo vaikų pasitikėjimą (žr. JokK 2:35).

Būkite ištikimi savo santuokos sandoroms mintimis, žodžiais ir darbais. Pornografija, flirtavimas ir nepadorios fantazijos ardo žmogaus charakterį ir griauna laimingos santuokos pagrindą. Tai naikina vienybę ir pasitikėjimą santuokoje. Jei savo minčių nekontroliuojantis ir širdimi svetimaujantis vyras neatgailaus, tai jis praras Dvasią, išsižadės tikėjimo, ir jį apims baimė (žr. DS 42:23; 63:16).²⁶

Švelnumas ir pagarba intymume

Laikykitės atokiau nuo bet kokio valdingumo ir netinkamo elgesio švelniame, intymiame ryšyje tarp vyro ir moters. Kadangi santuoką įsteigė Dievas, tai intymus ryšys tarp vyrų ir žmonų yra geras ir garbingas Dievo akyse. Jis įsakė jiems tapti vienu kūnu ir daugintis bei pripildyti žemę (žr. Mozės 2:28; 3:24). Savo žmoną turite mylėti taip, kaip Kristus mylėjo Bažnyčią ir už ją pasiaukojo (žr. Ef 5:25–31).

Švelnumas ir pagarba — jokiu būdu ne savanaudiškumas — turi būti tie principai, kuriais turi vadovautis vyras ir žmona intymiuose tarpusavio santykiuose. Kiekvienas partneris turi būti dėmesingas ir jautrus kito poreikiams ir norams. Viešpats smerkia bet kokį valdingą, nepadorų ar nevaldomą elgesį intymiuose vyro ir žmonos tarpusavio santykiuose.

Bet kuris savo žmoną fiziškai ar dvasiškai žalojantis ar žeminantis vyras yra kaltas sunkia nuodėme, ir jam reikia nuoširdžios ir rimtos atgailos. Santykius reikia aiškintis su meile, gerumu ir abipusio susitaikymo dvasia. Vyras su žmona visada turi kalbėtis su meile ir maloniai, elgtis su ja su didžiausia pagarba. Santuoka yra lyg gležna gėlytė, […] tad ja reikia nuolat maitinti meile ir prieraišumu.²⁷

Dėmesingas išklausymas

Dauguma problemų ir sunkių situacijų greitai išsispręstų, jei suvoktume, kad kartais turime išklausyti. Mokykloje pamoką išmokdavome jos klausydamiesi, pamokos neišmokdavome, jei nebūdavome dėmesingi. Santuokoje nebus jokio supratingumo, jei nebus klausomasi. […] Be abejo, turime kalbėtis, tačiau turime išklausyti ir kito nuomonę, kad galėtume geriau suprasti, kaip priimti protingą sprendimą. Išklausymas labai dažnai yra lemiantis dalykas.²⁸

Nesavanaudiškumas

Draugystė ilgai netvers, jei stovės ant savanaudiškumo smėlio. Santuokos ilgai netvers, jei neturės jokio kito pagrindo, išskyrus fizinį potraukį, ir jei neturės gilesnės meilės ir lojalumo pagrindo.²⁹

Viliamės, kad jūs, kurie esate susituokę, nepamiršite tų meilės jausmų, kurie jus atvedė prie altoriaus Viešpaties namuose. Mes labai nuliūstame sužinoję apie daugelio žmonių išblėsusią meilę arba apie tuos žmones, kurie per savanaudiškumą ar prasižengimą pamiršo ar lengvabūdiškai žvelgė į šventykloje sudarytas santuokos sandoras. Mes meldžiame vyrus ir žmonas mylėti ir gerbti vieniems kitus. Iš tikrųjų, labai norime viltis, kad kiekviena šeima bus palaiminta tarpusavio meilę ir pagarbą rodančia motina ir tėvu, kad jie abu stengsis stiprinti santuokos saitus.³⁰

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

1 poskyryje Prezidentas Hanteris akcentuoja, kad santuoka yra įsteigta Dievo ir paskirta būti amžina. Kaip ši informacija gali paveikti jūsų santykius su savo sutuoktiniu? Ką jums reiškia žodžiai, kad santuoka – tai „partnerystė su Dievu“? Kaip galime padėti vaikams ir jaunimui ruoštis santuokai šventykloje?
Kokių minčių ir įspūdžių jums kyla studijuojant Prezidento Hanterio patarimus apie sutuoktinio pasirinkimą? (Žr. 2 poskyrį.)
Kaip 3 poskyryje surašyti Prezidento Hanterio pažadai ir patarimai gali padėti nevedusiems žmonėms? Kaip galime pritaikyti Prezidento Hanterio žinią, jog „čia yra Jėzaus Kristaus bažnyčia, o ne vedusių, nevedusių […] bažnyčia“?
Ką, jūsų manymu, Prezidentas Hanteris turi omenyje sakydamas, jog santuoka „yra išmokstamas dalykas“? (Žr. 4 poskyrį.) Ar esate kada matę, jog gyvenimas pagal Evangelijos principus santuoką padarytų laimingą? Jei esate vedę, pamąstykite, ką galėtumėte daryti, kad pilniau išreikštumėte meilę savo sutuoktiniui.
Apmąstykite Prezidento Hanterio patarimus 5 poskyryje. Kaip sutuoktiniai galėtų išsiugdyti didesnę kantrybę dėl vienas kito netobulumų? Kaip sutuoktiniai galėtų išsiugdyti didesnę „širdžių vienybę“? Kaip sutuoktiniai mintimis, žodžiais ir darbais galėtų parodyti santuokinę ištikimybę?

Susijusios Raštų nuorodos

Pradžios 2:18, 21–24; Jokūbo Knygos 2:27, 31–33; 4 Nefio 1:11; DS 42:22; Mozės 3:19–24; taip pat žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“

Patarimas studijuojantiems

„Jūsų Evangelijos studijos yra veiksmingiausios, kai jus moko Šventoji Dvasia. Visada pradėkite Evangelijos studijas nuo maldos, melsdami Šventosios Dvasios pagalbos“ (Skelbti Mano Evangeliją [2004], p. 18).