Mes tikime, jog turime būti sąžiningi

Raštuose pilna priminimų būti sąžiningiems ir miriadai įsakymų, sakančių mums būti sąžiningiems. Apie juos galvojame paryškintu šriftu: NEDARYSI ŠIŲ DALYKŲ: nevogsi, neliudysi melagingai, negeisi [žr. Išėjimo 20:15–17]. […]

Štai keli plačiai paplitę nesąžiningumo atvejai:

1. Vogimas. Retai skaitau laikraštį, kuriame nebūtų pranešama apie įsilaužimą, apiplėšimą, rankinės išplėšimą, vagystę iš parduotuvės, automobilio vagystę ir tūkstančius kitų dalykų. Girdžiu, kad net ir mūsų maldos namuose būna smulkių vagiliavimų.

2. Apgaudinėjimas. Laikraščiuose taip pat rašoma apie nesąžiningas vertybinių popierių operacijas, verslo operacijas, sukčiavimą investuojant ir kitus dalykus, kuriuos reikia paviešinti. Yra tokių, kurie sukčiauja visų savo mokslų metu, kiti sukčiauja per egzaminus.

3. Išminties Žodžio standartų pažeidinėjimas. Tai yra Bažnyčios standartai. Tai ne pasaulietinių standartų pažeidinėjimas. Tačiau jau žinote, ką šia tema yra pasakęs Viešpats.

4. Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimai. Negalima vadintis sąžiningu žmogumi ir pažeidinėti tuos įstatymus, kuriuos visuomenė ir valdžia sukūrė kitų žmonių gerovei.⁴

„Neliudysi melagingai prieš savo artimą“ [Išėjimo 20:16]. Visų pirma šis įsakymas susijęs su melagingu liudijimu teismo metu, bet jis reiškia ir bet kurį faktiškai melagingą pareiškimą. Bet kokia netiesa, daranti neigiamą poveikį kito žmogaus nuosavybei, pačiam žmogui ar to žmogaus vardui, prieštarauja šio įstatymo dvasiai ir raidei. Tuos pačius neigiamus rezultatus atnešantis tiesos nepasakymas taip pat pažeidžia šį įsakymą.

„Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui“ [Išėjimo 20:17]. Geisti reiškia trokšti, aistringai norėti to, kas priklauso kitam asmeniui. Pats troškimas turėti kažką nėra nusižengimas, tačiau troškimas kažką neteisėtai atimti iš kito yra blogis. Todėl čia mums būtų gerai įsisąmoninti, kad ir gėris ir blogis prasideda ne nuo darbų, bet nuo minčių.⁵

Viešpačiui nepatinka išpuikusios akys, melagingas liežuvis, nedoras pinkles rezganti širdis, pikta daryti skubančios kojos, neteisingai liudijantis melagingas liudytojas [ir] vaidus sėjantis žmogus [žr. Patarlių 6:16–19]. Ar būdami pastarųjų dienų šventieji galime sau leisti daryti kažką, kas nepatinka Viešpačiui? Kaip dažnai jis yra kalbėjęs apie nesąžiningumą!⁶

Jei mums labai rūpi mūsų ryšys su Gelbėtoju, tai turime būti sąžiningi tiek mažuose, tiek ir dideliuose dalykuose.⁷

Stengdamiesi kažką pasiekti didelę savo laiko dalį praleidžiame mąstydami ir studijuodami apie sudėtingus dalykus ir retai pagalvojame apie paprastus dalykus – apie tuos paprastus, mažus dalykus, kurie realiai yra viso ko pagrindas, be kurių negalėtų egzistuoti tvirtas pamatas. Pastatas gali siekti dangų, galime į jį žvelgti susižavėję jo nepaprastu aukščiu ir dydžiu; tačiau jis neišstovėtų, jei neturėtų akmeninių pamatų arba pamatų iš plieno ir betono.

Mūsų charakteris turi turėti tokį pamatą. Atkreipiu jūsų dėmesį į sąžiningumo principą. Kodėl tiek daug žmonių tiki aukštais ir didingais sąžiningumo principais, tačiau tiek mažai ryžtasi būti tikrai sąžiningi?

Prieš [daugelį] metų mūsų maldos namų foje ir prie įėjimų kabėdavo plakatai su užrašu „Būkite sąžiningi su savimi“. Tuose plakatuose būdavo pavaizduoti maži ir kasdieniai gyvenimo dalykai. Būtent nuo tokių dalykų prasideda sąžiningumo principo laikymasis.

Yra pripažįstančių, kad nesąžiningumas dideliuose dalykuose yra moraliai neteisingas, tačiau taip pat yra įsitikinusių, jog tai atleistina mažiau svarbiuose dalykuose. […]

Prisimenu vieną vaikiną iš savo kuolo, kai tarnavau kuolo prezidentu. Jis važinėdavo su savo draugais, kurie manė, kad buvo šaunūs elgdamiesi netinkamai. Kelis kartus jis buvo sugautas darant mažus pažeidimus. Vieną dieną man paskambino iš policijos ir pranešė, kad jis yra sulaikytas dėl kelių eismo pražangos. Jis viršijo greitį, ir jau ne pirmą kartą. Supratęs, kad taip darydamas negalės vykti į misiją, jis pasitempė ir, sulaukęs devyniolikos, gavo pašaukimą.

Niekad nepamiršiu mudviejų pokalbio jam sugrįžus. Jis man pasakojo, kad misijoje dažnai prisimindavo savo negerus poelgius, kuriuos darydavo klaidingai manydamas, jog mažų dalykų pažeidinėjimai nėra svarbūs. Tačiau jo gyvenime įvyko didelių pokyčių. Jis suprato, kad įstatymo pažeidinėjimas nesuteikia jokios laimės ar malonumo – ar tai būtų Dievo įstatymas, ar visuomenės mums paskirti įstatymai.⁸

Religija gali būti mūsų kasdienio darbo, mūsų verslo, mūsų apsipirkinėjimo ar pardavinėjimo, statymo, transporto, gamybos, amato ar profesijos, ar bet kokio kito užsiėmimo dalimi. Tarnauti Dievui galime būdami tokie pat sąžiningi ir teisingi savo verslo operacijose, kaip ir garbindami sekmadieniais. Tikrųjų krikščionybės principų negalima atskirti nuo verslo ir savo kasdienių reikalų.⁹

Jei religija mums kažką reiškia, ji turėtų būti motyvuojanti jėga. Nemanau, kad religija tikrai mums ką nors reiškia, jei ją suprantame kaip dvasininko pamokslo pasiklausymą vieną valandą sekmadieniais. Jei religija neaprėpia mūsų asmeninio gyvenimo, mūsų šeiminio gyvenimo, mūsų verslo santykių bei visų kitų užsiėmimų, tai ji mums nedaug ką reiškia ir tėra tik aukštoje vietoje pastatytas stabas, kurį retkarčiais pagarbiname.¹⁰

Kaip smarkiai pasikeistų pasaulis, jei visi žmonės vieni su kitais elgtųsi sąžiningai. Žmonės tobulai pasitikėtų vieni kitais tiek asmeniniuose, tiek ir verslo santykiuose. Neliktų nepasitikėjimo tarp […] darbininkų ir vadovų. Būtų sąžiningi valstybės tarnautojai bei vyriausybiniai reikalai, tautos gyventų taikoje, o ne mūsų dabartiniame neramiame pasaulyje. […]

Verslo santykiuose yra tokių, kurie nesąžiningai naudojasi kitais, jei tik tokia galimybė jiems atsiranda. Jie teisinasi sakydami, kad versle būtina naudotis visa siūloma nauda. Tokios operacijos gali sudaryti dideles pinigų sumas, tačiau iš principo jos nesiskiria nuo situacijos, kai žmogus kasininkui negrąžina paimtos per didelės grąžos. Tai viena iš sukčiavimo formų.¹¹

Leiskite jums pateikti „garbingo darbo“ apibrėžimą. Garbingas darbas yra sąžiningas darbas. Jis vertinamas sąžiningai, be jokio klaidinimo, sukčiavimo ar apgaulės. Jo produktas ar paslauga yra aukštos kokybės, o darbuotojas, pirkėjas, klientas ar pacientas gauna daugiau, nei tikisi. Garbingas darbas yra moralus darbas. Jis nesusijęs su niekuo, kas pakirstų visuomenės gerovę ar moralę. Pavyzdžiui, jis nesusijęs su stipriųjų gėrimų, neleistinų narkotikų platinimu ar su lošimais. Garbingas darbas yra naudingas darbas. Jis parūpina tokių prekių ir paslaugų, kurios pasaulį daro geresne vieta gyventi.¹²

Piktojo pagundos mus supa iš visų pusių. Be dorumo apsaugos, mes liksime visokiausių nuodėmių ir skriaudų nemalonėje.

Jobui tai nekėlė jokių problemų. Jį saugojo jo paties dorumas. Štai kaip jis jautėsi:

„Kol dar turiu gyvastį ir Dievo alsavimas mano šnervėse,

nekalbės mano lūpos netiesos, neištars mano burna melo. […]

Savo teisumą ginsiu ir to neatsisakysiu; mano širdis iki gyvos galvos neprikiš man nieko“ (Jobo 27:3–4, 6).

Kokie įkvėpiantys žodžiai. Dėl turimos stiprybės jam nebuvo aktualios tos nereikšmingos pagundos, ties kuriomis dauguma žmonių suklumpa. Jobas savo gyvenimą padarė tokį stiprų ir sau malonų, kad net pats Šėtonas negalėjo jo sugriauti. Įdomu ir tai, kaip juo gėrėjosi Dievas: „Kito tokio kaip jis nėra žemėje! Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta. Jis vis laikosi savo dorumo“ (Jobo 2:3).

Ši nuostabi dorumo savybė yra prieinama kiekvienam iš mūsų. Jeigu ja efektyviai naudosimės, tai ji išspręs visas mūsų bėdas valdžioje, religijoje, pramonėje ir asmeniniuose gyvenimuose. Ji išnaikins visas siaubingas nusikalstamumo, ištuokų, skurdo ir vargo rykštes. Ji garantuos mums sėkmę šiame gyvenime ir išgelbės mūsų sielas būsimajame.

Viena didingiausių mūsų gyvenimo užduočių yra savyje ugdyti sąžiningą ir nuoširdų dorumą. Tai reiškia, kad tampame dvasiškai stiprūs, intelektualiai nuoširdūs, moraliai sąžiningi ir visuomet asmeniškai atsakingi Dievui. Dorumas yra lyg auksinis raktelis, atrakinsiantis duris į bet kokį pasisekimą.¹³

Mes dažnai kalbame apie tokią Raštų ištrauką: „Žmonės yra, kad galėtų džiaugtis“ (2 Nefio 2:25). Džiaugsmą galime patirti ir būdami sąžiningi. Leiskite pasakyti kaip. Jei būsite sąžiningi, tai su jumis bus Mokytojas ir Šventoji Dvasia. Jei nusižengsite sąžiningumo kodeksui, tai neteksite šių dviejų didelių palaiminimų. Ar galima įsivaizduoti, kad su meluojančiais ar sukčiaujančiais […] būtų Mokytojas ar Šventoji Dvasia?

[…] Turime visada atminti, kad niekada nesame vieni. Joks mūsų poelgis neliks nepastebėtas; joks mūsų žodelis neliks neišgirstas; jokia mūsų mintis neliks nežinoma Dievui. Jokia tamsa nepaslėps mūsų daromų darbų. Turime pirma pagalvoti, o paskui daryti.

Ar manote, kad elgdamiesi nesąžiningai tai darote būdami vieni? Ar manote, kad egzamine niekas nepastebi jūsų sukčiavimo, net jei esate vienintelis žmogus patalpoje? Turime būti sąžiningi su savimi. Jei norime, kad su mumis būtų Mokytojas ir Šventoji Dvasia, tai turime būti sąžiningi su savimi, sąžiningi su Dievu ir su savo artimaisiais. Tai jums atneš tikrąjį džiaugsmą.¹⁴

Viešpats žino pačias slapčiausias mūsų mintis [žr. DS 6:16]. Jis žino kiekvieną mūsų darbelį. Vieną dieną mes su juo susitiksime ir pažvelgsime jam į veidą. Ar mes didžiuosimės savo gyvenimo metraščiu?

Toks metraštis vedamas kasdien. Į jį įtraukiamas kiekvienas poelgis, kiekviena mintis. Ar galėsime jais didžiuotis? Tikrai galėsime, jei būsime padarę viską, ką galėjome, jei būsime buvę sąžiningi su savimi, su savo mylimaisiais, su savo draugais ir su visa žmonija. […]

Palaiminti sąžiningieji. […]

Palaiminti paklusnieji Dievui.

Tai yra tie, kurie yra laisvi, kurie yra laimingi, kurie gali eiti aukštai pakelta galva. Tokie turi savigarbos. Tokius gerbia tie, kurie geriausiai juos pažįsta.

O svarbiausia tai, kad tokius gerbia ir laimina mūsų Tėvas Danguje. Jėzus kviečia sekti Juo. Jo keliai yra tiesūs, švarūs, dori ir sąžiningi. Tad sekime Juo iki apstaus laimingo gyvenimo. Tai vienintelis kelias.¹⁵

• Peržiūrėkite 1 poskyryje Prezidento Hanterio pateiktus nesąžiningumo pavyzdžius. Kokių pasekmių galima sulaukti dėl tokio nesąžiningumo? Ko tos pasekmės gali mus pamokyti apie tai, kodėl Viešpats taip akcentuoja buvimą sąžiningiems?

• Apmąstykite Prezidento Hanterio mokymus apie buvimą sąžiningiems mažuose dalykuose ir buvimą sąžiningiems su savimi (žr. 2 poskyrį). Kodėl turime būti sąžiningi „mažuose dalykuose“? Ką reiškia būti sąžiningiems su savimi? Kaip galime įveikti pagundas pateisinti net iš pažiūros mažus nesąžiningumo poelgius?

• Prezidentas Hanteris akcentuoja, kad turėtume religiją įtraukti į visus savo kasdienius darbus (žr. 3 poskyrį). Kaip galime geriau gyventi pagal šio poskyrio mokymus? Kaip galime savo namuose efektyviau mokyti sąžiningumo?

• 4 poskyryje Prezidentas Hanteris mini kelis doro gyvenimo palaiminimus. Kaip galima išsiugdyti dorumą? Kaip esate laiminami už tai, kad ištikimai laikotės Viešpaties standartų?

• Kaip sąžiningumas teikia mums džiaugsmo? (Žr. 5 poskyrį.) Kodėl norėdami su savimi turėti Šventąją Dvasią privalome būti sąžiningi? Kaip mus išlaisvina sąžiningumas?

Jobo 27:5; 31:5–6; Psalmyno 15; Patarlių 20:7; Almos 53:20–21; DS 10:25–28; 42:20–21, 27; 51:9; 124:15; 136:20, 25–26; Tikėjimo Teiginių 1:13

Skaitydami „pabraukite ir pažymėkite žodžius ar frazes, kad atskirtumėte idėjas, esančias vienoje [pastraipoje]. […] Paraštėse parašykite Raštų nuorodas, kurios paaiškina studijuojamas eilutes“ (Skelbti mano evangeliją [2004], p. 23).