Ruošimasis antrajam Kristaus atėjimui

Kaip užrašyta Mormono Knygoje, likus šešeriems metams iki Jėzaus Kristaus gimimo, Samuelis, teisusis lamanitas, pranašavo nefitų žmonėms, kurių dauguma buvo atsimetę,¹ apie ženklus, lydėsiančius mūsų Gelbėtojo gimimą. Nelaimei, dauguma nefitų atmetė tuos ženklus, nes atrodė „neprotinga, kad atei[tų] tokia esybė kaip Kristus“².

Deja, pasak Raštų, panašiai ir daugelis žydų negalėjo priimti, kad vyras vardu Jėzus, kilęs iš mažai žinomos Galilėjos provincijos, tikrai buvo ilgai lauktas Mesijas.³ Jėzus, kuris iš tiesų atėjo išpildyti daugybės hebrajų pranašų pranašysčių, buvo atmestas ir net nukryžiuotas, nes, kaip mokė Mormono Knygos pranašas Jokūbas, žydai „žiūrėjo toliau tikslo“. Todėl Jokūbas liudijo, kad „Dievas atėmė savo aiškumą iš jų ir davė jiems daug to, ko jie negali suprasti, nes jie to norėjo. Ir kadangi jie to norėjo, Dievas padarė, kad jie sukluptų.“⁴

Kad ir kaip keista, joks mokymas, stebuklas ar net dangaus angelo pasirodymas, kokį patyrė Lamanas ir Lemuelis,⁵ neturi galios įtikinti kai kurių žmonių pakeisti savo elgesį, požiūrį arba įrodyti, kad kas nors yra tiesa. Tai ypač taikytina, kai mokymai arba stebuklai nesiderina su asmens išankstiniais norais, užgaidomis ar idėjomis.

Palyginkite dvi Raštų ištraukas, kur pirmojoje apaštalas Paulius kalba apie paskutines dienas, aprašydamas žmonių įpročius, o antrojoje pranašas Alma parodo, kaip Dievas darbuojasi tarp žmonių. Pirmoji ištrauka – Pauliaus žodžiai:

„Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai,

nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,

nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera,

išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, […]

nuolat besimokan[tys] ir vis nesugeban[tys] pažinti tiesos.“⁶

O dabar Almos žodžiai, nusakantys esminį Jėzaus Kristaus Evangelijos principą: „Dabar jūs galite pamanyti, kad tai mano kvailystė; bet štai sakau tau, kad nežymiais ir paprastais dalykais įvykdomi dideli dalykai; ir nežymios priemonės daugeliu atvejų suglumina išmintinguosius.“⁷

Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname didžio pažinimo ir meistriškumo. Vis dėlto tie dalykai labai dažnai slepia netvirtą pagrindą, ant kurio jie yra pastatyti. Todėl jie neveda prie tikros tiesos ir link Dievo bei galios gauti apreiškimą, įgyti dvasinį pažinimą ir išsiugdyti į išgelbėjimą vedantį tikėjimą Jėzumi Kristumi.⁸

Įžvalgiai prisimename mūsų Viešpaties žodžius Tomui ir kitiems apaštalams, ištartus Jo apmokančio pasiaukojimo išvakarėse: „Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“⁹

Turėdami akis, kad matytume, ausis, kad girdėtume, ir širdis, kad jaustume, labiau nei kada nors anksčiau turime priimti faktą, kad dar labiau priartėjome prie antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo. Tiesa, kad dideli sunkumai dar laukia tų, kurie gyvens žemėje Jo sugrįžimo metu, bet ištikimiesiems nereikia jų bijoti.

Dabar pacituosiu ištrauką iš Bažnyčios Evangelijos temų straipsnio „Antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas“:

„Kai Gelbėtojas vėl ateis, Jis ateis galioje ir šlovėje perimti žemės kaip Savo karalystės. Antrasis Jo atėjimas pažymės Tūkstantmečio pradžią.

Antrasis atėjimas bus baisus, graudus metas nelabiesiems, bet teisiesiems tai bus ramybės laikas. Viešpats pareiškė:

„Tie, kurie yra išmintingi ir priėmė tiesą, ir pasitelkė Šventąją Dvasią savo vadovu, ir nebuvo apgauti, – iš tiesų sakau jums: jie nebus nukirsti ir įmesti į ugnį, bet išlaikys tą dieną.

Ir žemė bus jiems atiduota kaip paveldas; ir jie dauginsis ir stiprės, ir jų vaikai augs be nuodėmės išgelbėjimui.

Nes Viešpats bus tarp jų, ir jo šlovė bus ant jų, ir jis bus jų karalius ir jų įstatymdavys“ (Doktrinos ir Sandorų 45:57–59).“¹⁰

Mums ruošiantis antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui, ištikimiesiems pateikiu svarbiausią guodžiančią žinią iš Senojo Testamento pranašo Amoso žodžių: „Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs savo paslapties savo tarnams pranašams.“¹¹

Toje dvasioje dabartinis Viešpaties pranašas pasauliui, prezidentas Raselas M. Nelsonas, neseniai mums davė šį įkvepiantį patarimą: „Jėzaus Kristaus Evangelija yra atgailos Evangelija. Dėl Gelbėtojo Apmokėjimo, Jo Evangelija kviečia nesiliauti keistis, augti ir taurinti save. Tai vilties, pagijimo ir tobulėjimo Evangelija. Nes Evangelija – tai džiaugsmo žinia! Mūsų dvasia džiūgauja kiekvienu pirmyn žengiamu žingsneliu.“¹²

Nuoširdžiai liudiju apie Dievo realumą ir nesuskaičiuojamos daugybės tiek eilinių, tiek daug pasiekusių žmonių kasdieniame gyvenime vykstančius stebuklus. Tiesa, kad apie daugybę šventų patyrimų yra retai kalbama, iš dalies dėl jų dieviškos kilmės ir dėl galimo tų, kurie nieko neišmano, šaipymosi.

O dėl šito paskutinis Mormono Knygos pranašas Moronis mums primena:

„Ir dar sakau jums, kurie neigiate Dievo apreiškimus ir sakote, kad jie pasibaigė, kad nėra nei apreiškimų, nei pranašysčių, nei dovanų, nei gydymo, nei kalbėjimo liežuviais ir liežuvių aiškinimo.

Štai sakau jums, kad tas, kuris tai neigia, nepažįsta Kristaus evangelijos; taip, neskaitęs Raštų; o jeigu skaitė, tai jų nesupranta.

Nes argi neskaitome, kad Dievas yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius ir kad jame nėra nei permainų, nei keitimosi šešėlio.“¹³

Baigiu savo mintis išties pranašišku, įkvepiančiu pranašo Džozefo Smito pareiškimu, skelbtu jo tarnystei einant į pabaigą, jam laukiant antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo: „Argi mes neisime pirmyn tokiame svarbiame reikale? Eikime pirmyn, o ne atgal. Drąsos, broliai [ir, leiskite pridurti, seserys]; ir pirmyn, pirmyn į pergalę! Tedžiūgauja jūsų širdys ir būna nepaprastai džiugios.“¹⁴ Ir pridedu savo liudijimą Jėzaus Kristaus vardu, amen.