Pakvieskite Kristų kurti jūsų istoriją

Pradėsiu keliais klausimais, kurie skirti savityrai.

• Kokią savo gyvenimo istoriją kuriate?

• Ar jūsų istorijoje aprašomas kelias yra tiesus?

• Ar jūsų istorija pasibaigia ten, kur prasidėjo, – jūsų dangiškuose namuose?

• Ar jūsų istorijoje yra sektinas pavyzdys ir ar tai yra Gelbėtojas Jėzus Kristus?

Liudiju, kad Gelbėtojas yra mūsų „tikėjimo kūrėj[as] ir išbaigėj[as]“¹. Ar pakviesite Jį būti jūsų istorijos kūrėju ir išbaigėju?

Jis žino pabaigą nuo pradžios. Jis yra dangaus ir žemės Kūrėjas. Jis nori, kad grįžtume namo pas Jį ir mūsų Dangiškąjį Tėvą. Jis į mus sudėjęs visas savo viltis ir nori, kad mums pasisektų.

Kaip manote, kas mums kliudo savo istoriją pavesti Jam?

Gal šis pavyzdys jums padės įvertinti save.

Geras advokatas žino, kad kryžminėje apklausoje nederėtų liudininkui užduoti klausimo, į kurį pats nežino atsakymo. Toks klausimas paskatina liudininką pasakyti jums (ir teisėjui bei prisiekusiesiems) tai, ko nežinote. Galite išgirsti atsakymą, kuris jus nustebins ir prieštaraus tam, kaip vedate bylą.

Nors liudininkui užduoti klausimus, į kuriuos advokatas nežino atsakymo, yra, švelniai tariant, neišmintinga, mūsų atveju viskas atvirkščiai. Galime klausti mūsų mylinčio Dangiškojo Tėvo gailestingo Gelbėtojo vardu, o liudininkas, atsakantis į mūsų klausimus, yra Šventoji Dvasia, kuri visada liudija tiesą.² Dėl to, kad Šventoji Dvasia veikia išvien su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi, žinome, kad tuo, ką Ji skelbia, galime pasikliauti. Tai kodėl kartais taip smarkiai spyriojamės ir neprašome dangiškos pagalbos, kad Šventoji Dvasia mums paliudytų tiesą? Kodėl delsiame užduoti klausimą, į kurį nežinome atsakymo, nors liudininkas ne tik draugiškai nusiteikęs, bet ir visada sako tiesą?

Galbūt taip yra dėl to, kad neturime pakankamai tikėjimo priimti galimą atsakymą. Galbūt taip yra dėl to, kad mumyse esantis prigimtinis žmogus priešinasi nenorėdamas visiškai perduoti Viešpačiui vadžių ir visiškai Juo pasitikėti. Galbūt todėl renkamės laikytis pasakojimo, kurį parašėme patys, – patogios istorijos versijos, neredaguotos Didžiojo Kūrėjo. Nenorime užduoti klausimo ir gauti atsakymo, kurio sumaniai nepritaikysime savo pačių rašomai istorijai.

Tiesą sakant, tikėtina, retas savo istorijoje aprašytų mus tyrinančius išbandymus. Bet argi mums nepatinka šlovinga skaitomo pasakojimo atomazga, kai pagrindinis veikėjas įveikia sunkumus? Išbandymai yra siužeto elementai, kurie mūsų mėgstamiausias istorijas paverčia prikaustančiomis, nepavaldžiomis laikui, suteikiančiomis tikėjimo ir vertomis dalytis. Nuostabūs sunkumai, įrašyti į mūsų istoriją, priartina mus prie Gelbėtojo ir ištaurina, dėl to tampame panašesni į Jį.

Kad įveiktų Galijotą, berniukas Dovydas turėjo stoti kautis su milžinu. Dovydui būtų buvę patogiau grįžti ganyti avių. Vis dėlto jis prisiminė, ką patyrė, kai teko ėriukus gelbėti nuo liūto ir lokio. Remdamasis tais didvyriškais laimėjimais jis sukaupė visą tikėjimą ir drąsą ir leido Dievui kurti jo istoriją sakydamas: „Viešpats, kuris išgelbėjo mane iš liūto ir lokio nagų, išgelbės ir iš šito filistino rankų.“ ³ Trokšdamas leisti Dievui nugalėti, klausydamasis Šventosios Dvasios ir pasiryžęs leisti Gelbėtojui būti jo istorijos kūrėju ir išbaigėju, berniukas Dovydas nugalėjo Galijotą ir išgelbėjo savo liaudį.

Taurus valios laisvės principas, žinoma, leidžia mums patiems kurti savo pačių istoriją, juk Dovydas galėjo grįžti namo ganyti avių. Bet Jėzus Kristus yra pasiruošęs panaudoti dieviškas priemones, smailius pieštukus Savo rankose, kad sukurtų šedevrą! Jis yra gailestingai pasiryžęs panaudoti mane, mažutėlį pieštuką, kaip įrankį Savo rankose, jei tik Juo tikėsiu ir leisiu Jam kurti mano istoriją.

Estera yra dar vienas gražus pavyzdys, kaip leidžiama nugalėti Dievui. Užuot laikiusis savo plano, kuris ją apsaugotų, ji panaudojo tikėjimą ir visiškai atsidavė Viešpaties valiai. Hamanas rengėsi sunaikinti visus Persijos žydus. Mordechajas, Esteros giminaitis, sužinojęs apie Hamano ketinimus, parašė jai ragindamas pasikalbėti su karaliumi ir užtarti savo žmones. Ji jam priminė, kad einantys pas karalių be kvietimo pasmerkiami myriop. Tačiau drąsiai veikdama su tikėjimu ji paprašė Mordechajaus suburti žydus ir paprašyti dėl jos pasninkauti. Ji sakė: „Aš taip pat pasninkausiu su savo tarnaitėmis. Po to eisiu pas karalių, laužydama įstatymą; jei žūsiu, tai žūsiu.“⁴

Estera buvo pasiryžusi leisti Gelbėtojui kurti jos gyvenimo istoriją, nors, žvelgiant mirtingojo akimis, pabaiga galėjo būti tragiška. Laimei, karalius priėmė Esterą ir žydų Persijoje buvo pasigailėta.

Be abejo, retai mūsų prašoma, kad būtume tokie drąsūs kaip Estera. Bet leisdami Dievui nugalėti, leisdami Jam būti mūsų gyvenimo istorijos kūrėju ir išbaigėju, privalome laikytis Jo įsakymų ir sudarytų sandorų. Būtent įsakymų ir sandorų laikymasis atvers mums bendravimo kanalą, kad per Šventąją Dvasią galėtume gauti apreiškimą. Per Dvasios pasireiškimus pajusime Mokytojo ranką, rašančią gyvenimo istorijas su mumis.

2021 m. balandį mūsų pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas paprašė mūsų apsvarstyti, ką galėtume nuveikti, jeigu labiau tikėtume Jėzumi Kristumi. Tvirčiau tikėdami Jėzumi Kristumi galime užduoti klausimą, į kurį nežinome atsakymo, – prašyti Dangiškąjį Tėvą Jėzaus Kristaus vardu per tiesą liudijančią Šventąją Dvasią atsiųsti atsakymą. Jeigu labiau tikėtume, užduotume klausimą ir tada būtume pasiryžę priimti gautą atsakymą, net jeigu jis nederės prie mums patogaus istorijos siužeto. O kai veiksime tikėdami Jėzumi Kristumi, tai mus palaimins tvirtesniu tikėjimu Juo kaip mūsų kūrėju ir išbaigėju. Prezidentas Nelsonas mokė, kad mes įgyjame „daugiau tikėjimo padarydami kai ką tokio, kas reikalauja daugiau tikėjimo“⁵.

Tad pora, negalinti susilaukti vaikų dėl nevaisingumo, gali tikėdama paklausti, ar turėtų įsivaikinti, ir būti pasiruošusi tą atsakymą priimti, nors jų kuriamoje istorijoje buvo stebuklingai gimęs vaikelis.

Vyresnio amžiaus pora gali paklausti, ar atėjo metas jiems tarnauti misijoje, ir būti pasiruošusi vykti, nors jų pačių kuriamoje istorijoje buvo numatyta ilgiau būti aktyviems darbo rinkoje. O gal atsakymas bus „kol kas ne laikas“ ir jie vėlesniuose savo istorijos skyriuose sužinos, kodėl dar kurį laiką jie buvo reikalingi namuose.

Vaikinas arba mergina gali tikėdami klausti, ar derėtų siekti sportinės, mokslinės ar muzikinės karjeros, ir būti pasiruošę paklusti tobulo liudininko, Šventosios Dvasios, kuždesiams.

Kodėl norime, kad Gelbėtojas būtų mūsų istorijos kūrėjas ir išbaigėjas? Todėl, kad Jis tobulai žino mūsų potencialą, Jis nuves mus ten, kur net neįsivaizdavome galį patekti. Jis gali mus paversti Dovydu arba Estera. Jis mus išbandys ir ištaurins, kad būtume panašesni į Jį. Tai, ką pasieksime, kai veiksime labiau tikėdami, sustiprins mūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Broliai ir seserys, prieš metus mūsų brangus pranašas klausė: „Ar esi pasiryžęs leisti Dievui nugalėti tavo gyvenime? […] Ar esi pasiryžęs Jo pavedimams suteikti pirmenybę visų kitų siekių atžvilgiu?“⁶ Nuolankiai papildau šiuos pranašo klausimus: „Ar leisi Dievui būti tavo istorijos kūrėju ir išbaigėju?“

Apreiškimo knygoje skaitome, jog stosime prieš Dievą, kad būtume teisiami iš gyvenimo knygų pagal mūsų darbus.⁷

Mes būsime teisiami pagal tai, kas yra mūsų gyvenimo knygoje. Galime rinktis rašyti tai, kas mums patogu. Arba galime leisti Didžiajam Kūrėjui ir Išbaigėjui mūsų istoriją kurti drauge, leisdami Jam nurodyti mūsų vaidmenį ir neleisdami savo ambicijoms imti viršų.

Leiskite Kristui būti jūsų istorijos kūrėju ir išbaigėju!

Leiskite Šventajai Dvasiai būti jūsų liudininku!

Rašykite tokią istoriją, kurioje pasirinktas kelias yra tiesus ir veda atgal į dangiškus namus, kad gyventumėte Dievo akivaizdoje.

Leiskite priešpriešoms ir negandoms, kurios yra kiekvienos geros istorijos dalis, būti priemone, priartinančia prie Jėzaus Kristaus ir padedančia tapti tokiems kaip Jis.

Pasakokite tokią istoriją, kurioje suvokiate, kad dangūs atviri. Užduokite klausimus, į kuriuos nežinote atsakymo, žinodami, kad Dievas pasiryžęs savo valią apreikšti per Šventąją Dvasią.

Leiskite, kad jūsų gyvenimo istorija būtų apie tikėjimą, sekimą Pavyzdžiu, kuris yra Gelbėtojas Jėzus Kristus. Jėzaus Kristaus vardu, amen.