Būti Kristaus pasekėju

Asmeniškai studijuodamas Raštus, buvau sužavėtas Sauliaus iš Tarso, kuris vėliau buvo žinomas kaip Paulius, atsivertimu, aprašytu Biblijoje.

Paulius aktyviai persekiojo Bažnyčią ir krikščionis. Bet dėl dangaus galios ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimo jis visiškai pasikeitė ir tapo vienu iš didžių Dievo tarnų. Jo gyvenimo pavyzdžiu buvo Gelbėtojas Jėzus Kristus.

Paulius, mokydamas korintiečius, kvietė juos būti jo pasekėjais, kaip kad jis buvo Kristaus pasekėju (žr. 1 Korintiečiams 11:1). Tai nuoširdus ir nuo Pauliaus laikų iki dabar galiojantis kvietimas: būti Kristaus pasekėju.

Pradėjau galvoti, ką reiškia tapti Kristaus pasekėju. O dar svarbiau, pradėjau klausti: „Kaip turėčiau Juo sekti?“

Būti Kristaus pasekėju tai stengtis suderinti mūsų veiksmus, elgesį ir gyvenimą su Gelbėtojo. Tai reiškia įgyti geras savybes. Tai reiškia būti tikru Jėzaus Kristaus mokiniu.

Studijavau kai kuriuos Gelbėtojo gyvenimo aspektus ir savo šios dienos kalbai įsidėmėjau keturias Jo savybes, kurias stengsiuosi lavinti ir kuriomis noriu pasidalyti su jumis.

Pirma Gelbėtojo savybė yra nuolankumas. Jėzus Kristus buvo labai nuolankus nuo pat ikimirtingojo gyvenimo. Dangaus taryboje Jis pripažino Dievo valią ir leido, kad ji dominuotų žmonijos išgelbėjimo plane. Jis sakė: „Tėve, tebus tavo valia, ir šlovė tebus tavo per amžius“ (Mozės 4:2).

Žinome, kad Jėzus Kristus mokė nuolankumo ir Pats nusižemino, kad pašlovintų Savo Tėvą.

Gyvenkime nuolankiai, nes tai atneša ramybę (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:23). Šlovė prasideda nuo nuolankumo, o jis mums atneša Dievo palankumą: „Ir visi, paklusdami vieni kitiems, apsivilkite nuolankumu, nes „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“ (1 Petro 5:5). Nuolankumas atneša švelnius atsakymus. Jis yra teisaus charakterio šaltinis.

Vyresnysis Deilas Dž. Renlandas mokė:

Žmonės, kurie vaikšto nuolankiai su Dievu, prisimena, ką Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus padarė dėl jų.

Garbingai elgiamės su Dievu nuolankiai vaikščiodami su Juo“ (Teisingai elkis, būk gailestingas ir vaikščiok nuolankiai su Dievu, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Antra Gelbėtojo savybė – drąsa. Kai galvoju apie Jėzų Kristų, kai jam buvo 12 metų, sėdintį Dievo šventykloje tarp įstatymo žinovų ir mokantį juos dieviškų dalykų, suvokiu, kad Jis, labai anksti savo gyvenime, jau turėjo daug drąsos, ypatingos drąsos. Kai dauguma būtų tikėjęsi pamatyti jauną berniuką, mokomą įstatymo žinovų, Jis mokė juos, nes jie klausėsi Jo ir Jį klausinėjo (žr. Džozefo Smito Vertimą, Luko 2:46).

Tarnavome nuolatinėje Kongo Demokratinės Respublikos Mbùži Mãjio misijoje nuo 2016 iki 2019 m. Misijoje iš vienos zonos į kitą reikėjo keliauti keliais. Tame krašte kartais banditai, ginkluoti šaltaisiais ginklais, išbėgdavo į kelią ir užpuldavo keliautojus.

Penki misionieriai, keliavę iš vienos zonos į kitą pasikeitimų metu, tapo vieno tokio išpuolio aukomis. Patys kelis kartus tapę tokių išpuolių aukomis, pradėjome bijoti dėl mūsų visų saugumo ir gyvybės, net nenorėjome keliauti tais keliais aplankyti misionierių ir rengti zonų konferencijų. Nežinojome, kiek tai tęsis. Parašiau ataskaitą, kurią nusiunčiau krašto prezidentūrai, ataskaitą, kurioje išreiškiau savo jausmus ir baimes dėl kelionių, kai keliai buvo vienintelis būdas pasiekti mūsų misionierius.

Atsakydamas man, vyresnysis Kevinas Hamiltonas, kuris buvo mūsų Pietų Afrikos krašto prezidentas, parašė: „Mano patarimas daryti geriausia, ką galite. Būkite išmintingi ir pamaldūs. Sąmoningai nestatykite savęs ar savo misionierių į pavojų, bet tuo pat metu eikite pirmyn su tikėjimu. „Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią“ (2 Timotiejui 1:7).“

Tas pamokymas labai sustiprino mus ir leido mums toliau drąsiai keliauti ir tarnauti iki mūsų misijos pabaigos, nes per tą Raštų ištrauką mes išgirdome nurodymą iš mūsų Dangiškojo Tėvo.

Šių laikų Raštuose skaitome įkvėptus pranašo Džozefo Smito žodžius, atspindinčius Viešpaties raginimą mums: „Broliai, argi mes neisime pirmyn tokiame svarbiame reikale? Eikime pirmyn, o ne atgal. Drąsos, broliai; ir pirmyn, pirmyn į pergalę!“ (Doktrinos ir Sandorų 128:22).

Turėkime drąsos daryti tai, kas teisinga, net kai tai nėra populiaru – drąsos apginti savo tikėjimą ir veikti pagal tikėjimą. Turėkime drąsos kasdien atgailauti, drąsos priimti Dievo valią ir paklusti Jo įsakymams. Turėkime drąsos gyventi teisiai ir daryti tai, ko tikimasi iš mūsų mums vykdant įvairias pareigas ir įsipareigojimus.

Trečia Gelbėtojo savybė yra atlaidumas. Savo žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojas neleido moters, kuri buvo sugauta svetimaujant, užmėtyti akmenimis. Jis liepė jai „ei[ti] ir daugiau nebenusi[dėti]“ (Jono 8:11). Tai paskatino ją atgailauti ir galiausiai gauti atleidimą, nes, kaip rašoma Raštuose, ta moteris nuo tos valandos šlovino Dievą ir tikėjo Jo vardą (Joseph Smith Translation, John 8:11 [in John 8:11, footnote c).

2018 m. gruodį kalėdiniame minėjime mūsų brangus prezidentas Raselas M. Nelsonas kalbėjo apie keturias dovanas, kurias gavome iš Gelbėtojo. Jis sakė, kad viena iš dovanų, kurią duoda Gelbėtojas, – tai gebėjimas atleisti:

„Dėl Jo beribio Apmokėjimo galite atleisti tiems, kurie jus įskaudino ir galbūt niekada neprisiims atsakomybės už žiaurų elgesį su jumis.

Paprastai lengva atleisti tam, kuris nuoširdžiai ir nuolankiai siekia jūsų atleidimo. Bet Gelbėtojas jums suteiks gebėjimą atleisti kiekvienam, kuris elgėsi su jumis blogai“ („Keturios dovanos, kurias jums siūlo Jėzus Kristus“ [Pirmosios Prezidentūros kalėdinis minėjimas, 2018 m. gruodžio 2 d.], broadcasts.ChurchofJesusChrist.org).

Nuoširdžiai atleiskime vieni kitiems, kad gautume Tėvo atleidimą. Atleidimas mus išlaisvina ir padaro vertus kiekvieną sekmadienį priimti sakramentą. Atleidimas būtinas, kad tikrai būtume Jėzaus Kristaus mokiniai.

Ketvirta Gelbėtojo savybė yra pasiaukojimas. Tai yra Jėzaus Kristaus Evangelijos dalis. Gelbėtojas paaukojo didžiausią auką – Savo gyvybę dėl mūsų visų, kad mes galėtume būti išpirkti. Jausdamas pasiaukojimo skausmus, Jis prašė Tėvo pašalinti tą taurę, bet ėjo iki amžinojo pasiaukojimo pabaigos. Tai Jėzaus Kristaus Apmokėjimas.

Prezidentas M. Raselas Balardas mokė: „Auka – tai tyros meilės apraiška. Mūsų meilė Viešpačiui, Evangelijai ir savo artimui gali būti išmatuota pagal tai, ką esame pasiryžę dėl jų paaukoti“ (“The Blessings of Sacrifice,” Ensign, May 1992, 76).

Galime paaukoti savo laiką vykdydami tarnystę, tarnaudami kitiems, darydami gera, atlikdami šeimos istorijos darbą ir išaukštindami savo pašaukimą Bažnyčioje.

Galime skirti savo finansinių išteklių mokėdami dešimtinę, pasninko atnašas ir kitus paaukojimus Dievo karalystei žemėje statyti. Turime aukotis, kad laikytumės su Gelbėtoju sudarytų sandorų.

Meldžiuosi, kad, sekdami Jėzų Kristų ir semdamiesi palaimų iš Jo Apmokėjimo, taptume vis nuolankesni ir drąsesni, vis atlaidesni ir daugiau aukotume dėl Jo karalystės.

Liudiju, kad mūsų Dangiškasis Tėvas gyvas ir kad Jis asmeniškai pažįsta kiekvieną iš mūsų, kad Jėzus yra Kristus, kad prezidentas Raselas M. Nelsonas yra dabartinis Dievo pranašas. Liudiju, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Dievo karalystė žemėje ir kad Mormono Knyga yra tikra. Jėzaus Kristaus, mūsų Išpirkėjo, vardu, amen.