Šioje knygoje panaudoti šaltiniai

Į šią knygą įtraukti Pranašo Džozefo Smito mokymai, paimti iš tokių šaltinių:

Pamokslai. Šioje knygoje yra daug citatų iš pranašo Džozefo Smito pasakytų pamokslų. Šie pamokslai buvo užrašinėjami visiškai kitaip nei vėlesnių Bažnyčios prezidentų pamokslai. Prezidentai, vadovavę Bažnyčiai po Džozefo Smito, naudojosi raštininkų pagalba, kurie stenografuodavo jų pamokslus Bažnyčios nariams. Atsiradus tokioms elektroninėms informacijos užrašymo priemonėms, kaip magnetofonai ir kino kameros, jos buvo naudojamos, kad būtų tiksliai užrašyti Bažnyčios vadovų žodžiai.

Tačiau Džozefo Smito laikais stenografavimas nebuvo plačiai naudojamas. Todėl jo pasakyti pamokslai buvo užrašyti netiksliai, įprastu rankraščiu. Dažniausiai tai darydavo raštininkai, Bažnyčios vadovai ir kiti Bažnyčios nariai. Beveik visus savo pamokslus Džozefas Smitas pasakė ekspromtu, be paruošto teksto, taigi vienintelis rašytinis jų šaltinis – jo klausytojų užrašai. Nors yra išlikusių ir detalių jo pamokslų konspektų, vis tik dauguma užrašų – tai pranašo pamokslų santraukos. Deja, daugelis Džozefo Smito pamokslų liko neužrašyti. Iš daugiau nei 250 žinomų jo pasakytų pamokslų, raštininkų ar kitų narių užrašuose išliko tik apie 50 iš jų.

Straipsniai. Kai kurie šioje knygoje pateikti pranašo mokymai yra paimti iš straipsnių, kuriuos Džozefas Smitas paskyrė spausdinti Bažnyčios periodiniuose leidiniuose, įskaitant Evening and Morning Star, Latter Day Saints’ Messenger and Advocate, Elders’ Journal ir Times and Seasons.¹ Kai kurią medžiagą šiems leidiniams Džozefas Smitas parašė pats arba padiktavo. Taip pat jis dažnai nurodydavo raštininkui, Pirmosios prezidentūros nariui ar kitam patikimam žmogui parašyti straipsnį konkrečia, jo manymu, svarbia tema. Po to pranašas pasirašydavo tą tekstą, tuo patvirtindamas, kad jis atitinka jo požiūrį, ir išspausdindavo jį savo vardu. Pavyzdžiui, šioje knygoje yra citatų iš daugelio redakcijos straipsnių, išspausdintų Times and Seasons 1842 metais. Aštuonis tų metų mėnesius, nuo vasario iki spalio, Džozefas Smitas tarnavo šio periodinio leidinio redaktoriumi ir dažnai spausdino straipsnius, pasirašytus „Red.“ Nors rašant daugelį šių straipsnių padėjo kiti, pranašas juos patvirtindavo ir pasirašydavo savo vardu.

Laiškai. Šioje knygoje yra citatų iš daugelio Džozefo Smito parašytų ar padiktuotų laiškų. Šioje knygoje taip pat cituojami Džozefo Smito patvirtinti ir pasirašyti laiškai, kuriuos jam vadovaujant padėjo ruošti ar paruošė kiti.

Dienoraščiai. Pranašo dienoraščiai yra turtingas jo mokymų šaltinis. Nors jo dienoraščiai didelės apimties, jis pats juos rašydavo retai. Paprastai jis nurodydavo, kad jo dienoraščius, vestų raštininkai, kurie tai tarydavo jo prižiūrimi. Tai leido jam susitelkti neatidėliotiniems savo pašaukimo reikalams. Prieš pat savo kankinišką mirtį jis sakė: „Paskutinius trejus metus buvo aprašomi visi mano poelgiai ir darbai, nes buvau įdarbinęs keletą gerų, ištikimų ir kvalifikuotų raštininkų; jie visur mane lydėjo ir stropiai rašė mano istoriją – užrašė, ką dariau, kur buvau ir ką sakiau.“² Pranašo raštininkai dienoraštį rašė trečiu ir pirmu asmeniu, tarsi rašytų pats Džozefas Smitas.

Kitų prisiminimai. Šioje knygoje cituojami prisiminimai tų, kurie girdėjo kalbantį pranašą ir vėliau užrašė jo žodžius savo dienoraščiuose ir kituose užrašuose. Po pranašo mirties Bažnyčios vadovai ir istorikai įdėjo daug pastangų, kad surinktų ir išsaugotų tokius užrašus bei užrašytų anksčiau neužrašytus prisiminimus apie pranašą. Tokie šaltiniai buvo naudojami tik tokiu atveju, jei asmuo iš tikrųjų girdėjo žodžius, kuriuos užrašė.

Raštai. Šioje knygoje cituojami Džozefo Smito mokymai ir raštai, kurie vėliau buvo patvirtinti kaip Šventraščiai ir įtraukti į knygas Doktrina ir Sandoros bei Brangusis Perlas. Tokie patvirtinti raštai apima jo mokymus doktrinos klausimais, jo aprašytus regėjimus, laiškus ir kitus jo parašytus dokumentus. Tie kanonizuoti mokymai ir raštai šioje knygoje cituojami tuo atveju, jei paaiškina šioje knygoje pateiktas doktrinas.

Daugelis šioje knygoje pateiktų pranašo Džozefo Smito pamokslų ir raštų yra cituojami iš History of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, kuri šioje knygoje sutrumpintai vadinama History of the Church (Bažnyčios istorija).³ Pirmuose šešiuose History of the Church tomuose aprašoma Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios, nuo jos pradžios iki Džozefo Smito mirties, istorija. Toje knygoje pirmiausia aprašomi su Džozefo Smito gyvenimu ir tarnyste susiję įvykiai ir patyrimai. Tai vienas svarbiausių istorinės informacijos šaltinių apie pranašo gyvenimą ir mokymus bei Bažnyčios vystymąsi pirmaisiais jos egzistavimo metais.

Ruošti šią istoriją, kuri galiausiai tapo History of the Church, Džozefas Smitas pradėjo 1838 m. pavasarį, siekdamas laikraščiuose ir kitur spausdinamiems melagingiems pranešimams priešpastatyti tiesą. Jo istorijos užbaigimas jį labai jaudino. 1843 metais jis sakė: „Yra vos keli dalykai, dėl kurių jaudinausi labiau nei dėl savo istorijos, kurios atkūrimas pasirodė labai sunki užduotis.“⁴

History of the Church remiasi pranašo prisiminimais, dienoraščiais ir kitais asmeniniais užrašais. Joje pateiktas kasdienis pasakojimas apie pranašo veiklas ir svarbius Bažnyčios istorijos įvykius. Joje taip pat pateikti pranašo pamokslai, jo gautų apreiškimų kopijos, Bažnyčios periodinių leidinių straipsniai, konferencijų protokolai ir kiti dokumentai.

Džozefas dalyvavo ruošiant ir peržiūrint jo istoriją iki pat savo mirties. Tačiau daugumą darbo, jam prižiūrint, atliko kiti. Tai iš dalies sąlygojo jo įprotis savo mintis reikšti žodžiu arba diktuoti, užuot pačiam jas rašius, be to jo pareigos reikalavo nuolatinės tarnystės. Pranašo istorijos įrašas, datuotas 1839 m. liepos 5 d., byloja: „Diktavau istoriją. Sakau diktavau, nes pats retai naudoju rašiklį.“⁵

Iki 1844 m. buvo parašyta laikotarpio iki 1838 m. rugpjūčio 5 dienos istorija. Karteidžo kalėjime, prieš pat savo mirtį, pranašas įpareigojo vyresnįjį Vilardą Ričardsą, tuo metu vyriausią savo raštininką, toliau vykdyti istorijos sudarymo planą.⁶ Vyresnysis Ričardsas ir kiti pranašui artimi vyrai, iki vyresniojo Ričardso mirties 1854 m., toliau sudarinėjo istoriją, kaip buvo nurodyta. Po to istorijos sudarymo darbą vykdė, arba jam vadovavo, vyresnysis Džordžas A. Smitas, pranašo pusbrolis ir artimas draugas, kuris 1839 m. buvo įšventintas apaštalu, o 1854 m. tapo Bažnyčios istoriku. Prie šio darbo prisidėjo ir daugelis kitų Bažnyčios Istorinio archyvo darbuotojų.

Viena svarbi History of the Church sudarytojų užduotis buvo originalių dokumentų redagavimas ir paruošimas šiam metraščiui. Jų darbas apėmė nežymų beveik visų į History of the Church įtrauktų originalių dokumentų redagavimą. Sudarytojai taisė neteisingai parašytus žodžius, gramatines ir skyrybos klaidas, didžiųjų raidžių vartojimą. Be to, kai kuriais atvejais jie darė ir kitus originalių dokumentų pakeitimus. Tuos pakeitimus galima suskirstyti į tris kategorijas:

1. Pasakojimų sujungimas. Daugelį Džozefo Smito pasakojimų užrašė ne vienas, bet daugiau klausytojų. Kai kuriais atvejais History of the Church sudarytojai sujungdavo du ar daugiau to paties pamokslo aprašymus į vieną.

2. Pasakojimo trečiuoju asmeniu pakeitimas į pasakojimą pirmuoju asmeniu. Daugelis pasakojimų apie pranašo mokymus ir veiklas buvo užrašyti trečiuoju asmeniu. Šiuos pasakojimus dažniausiai užrašydavo jo raštininkai. Bet kai kurie pasakojimai yra paimti iš kitų pranašą pažinojusių žmonių aprašymų bei laikraščių straipsnių. History of the Church sudarytojai tą istoriją rašė pirmuoju asmeniu, tarsi ją būtų rašęs pranašas. Todėl trečiuoju asmeniu parašytus pasakojimus reikėjo perrašyti pirmuoju asmeniu.

3. Žodžių ir frazių pridėjimas. Daugelis originalių pranašo pamokslų konspektų yra trumpi, nepilni ir nevientisi. Kai kuriais atvejais Bažnyčios istorikai atkūrė pranašo pamokslus, remdamiesi esamais užrašais ir savo prisiminimais bei su pranašu susijusiais patyrimais. Kartais jiems tekdavo pridėti ar pakeisti žodžius ar frazes, kad užpildytų spragas ir suteiktų tekstui aiškesnę prasmę.

Visą History of the Church sudarymo ir rašymo darbą prižiūrėjo ir tikrino apaštalai. Istorija buvo skaitoma Pirmajai prezidentūrai, tarp jų ir prezidentui Brigamui Jangui, bei Dvylikos Apaštalų Kvorumo apaštalams. Kai kurie iš jų artimai pažinojo pranašą ir buvo girdėję jo kalbas iš jo lūpų. Šie vadovai patvirtino rankraštį spausdinimui kaip aprašyto laikotarpio Bažnyčios istoriją.

1856 m. rugpjūtį visa istorija buvo užbaigta – sudaryta iki pat Džozefo Smito mirties. 19 amžiuje istorija dalimis buvo išspausdinta Bažnyčios periodikoje kaip „Džozefo Smito istorija.“⁷ Vėliau, po Septyniasdešimčių prezidentūros nario vyresniojo B. H. Robertso redakcijos, ši istorija, pavadinta History of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints (Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija) 1902–1912 metų laikotarpiu buvo išleista 6 tomais.

Istorijos sudarytojai patvirtino jos informacijos tikslumą. Vyresnysis Džordžas A. Smitas sakė: „Kuo rūpestingiausiai buvo stengiamasi tas idėjas perteikti kiek įmanoma tiksliau, išsaugojant pranašo stilių; nežinau atvejo, kada toks stilius nebūtų išlaikytas, nes aš pats girdėjau daugumą jo pamokslų, artimai su juo bendravau, kuo aiškiausiai prisimenu jo mokymus ir gerai pažįstu jo principus bei motyvus.“⁸

Vyresnysis Džordžas A. Smitas ir vyresnysis Vilfordas Vudrufas rašė: „Dabar Džozefo Smito istorija pateikta pasauliui, ir esame patenkinti, kad tai iki smulkmenų teisingiausia istorija, kokia tik buvo kada nors išspausdinta. Šiame darbe dalyvavę istorikai ir raštininkai dėjo didžiausias pastangas, kad ji būtų kuo teisingiausia. Jie savo akimis matė ir savo ausimis girdėjo beveik visus šioje istorijoje pateiktus įvykius, kurių dauguma aprašyti tada, kai jie įvyko. O jeigu jų ten nebuvo, jie galėjo susisiekti su tais, kurie ten buvo. Be to, po pranašo Džozefo Smito mirties ši istorija buvo atidžiai patikrinta, akylai prižiūrint prezidentui Brigamui Jangui, kuris ją patvirtino.

Todėl šiuo mes liudijame visam pasauliui, kurį pasieks šie žodžiai, kad Džozefo Smito istorija yra tikra, ir yra viena iš autentiškiausių bet kada parašytų istorijų.“⁹

Šioje knygoje pranašo Džozefo Smito pamokslai ir raštai cituojami iš History of the Church, išskyrus atvejus, kai į šį šaltinį neįtrauktas pamokslo ar aprašymo originalas. Šioje knygoje pateikiant citatas iš History of the Church, informacija apie pamokslo ar aprašymo originalą, įskaitant pranašo pamokslus užrašiusių žmonių vardus, pateikiama išnašose. Pakeitimai išnašose nurodomi tuo atveju, jei History of the Church sudarytojai, remdamiesi savo atmintimi ir su Džozefu Smitu susijusiais išgyvenimais, originaliame tekste pakeitė ar pridėjo žodžius arba frazes. Tokie pakeitimai minimi tik tuomet, jei jie keičia citatos prasmę. Smulkūs redagavimo pataisymai neminimi.

Brangiajame Perle pateikta knyga Džozefas Smitas-Istorija yra paimta iš pirmojo History of the Church tomo penkių pirmųjų skyrių.