Anapus uždangos: gyvenimas amžinybėse

„[Mirę teisieji] prisikels, kad gyventų nesibaigiančiose nemarios šlovės liepsnose, kur daugiau nebebus sielvarto, kančių ar mirties, kur jie bus Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi.“

Iš Džozefo Smito gyvenimo

Versdamas Bibliją Džozefas Smitas patyrė nuostabiausią regėjimą apie gyvenimą amžinybėse. 1832 m. vasario 16 d. pranašas dirbo Džono Džonsono namuose Hairame, Ohajo valst., o Sidnis Rigdonas buvo jo raštininkas. Jis vertė Evangeliją pagal Joną. Vėliau pranašas sakė: „Iš įvairių jau gautų apreiškimų buvo akivaizdu, kad daug svarbių su žmogaus išgelbėjimu susijusių punktų buvo išimta iš Biblijos arba prarasta prieš ją sudarant. Iš likusių tiesų atrodė savaime suprantama, kad, jei Dievas kiekvienam atlygina pagal darbus, padarytus kūne, žodis „dangus“, taikomas šventųjų amžiniesiems namams, turėtų apimti daugiau karalysčių nei vieną.“¹

Pranašas išvertė Jono 5:29, kurioje rašoma, kaip prisikėlimo metu visi prisikels: „Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.“ Jam ir Sidniui mąstant apie šią eilutę, jiems atsivėrė nuostabus regėjimas. Pranašas rašė: „Dvasios galia mūsų akys buvo atvertos ir mūsų supratimai buvo apšviesti taip, kad matytume ir suprastume Dievo dalykus – netgi tuos, kurie buvo nuo pradžios, prieš pasaulio buvimą, kuriuos nustatė Tėvas per savo Viengimį Sūnų, buvusį Tėvo prieglobstyje net nuo pradžios.“ (DS 76:12-13.)

Šiame šlovingame regėjime pranašas ir Sidnis Rigdonas matė Dievo Sūnų Tėvo dešinėje ir „gavo jo pilnatvės“ (DS 76:20). Jie matė tris šlovės karalystes, kurias Dievas paruošė savo vaikams, ir sužinojo, kas paveldės tas karalystes. Jie taip pat matė Šėtoną, išvarytą iš Dievo akivaizdos, ir kentėjimus tų, kurie leidžiasi nugalimi Šėtono.

Vėliau šis regėjimas tapo 76-tu Doktrinos ir Sandorų skyriumi. Pranašas sakė: „Joks kitas su Viešpaties karalystės tvarka susijęs dalykas negalėtų taip pradžiuginti šventųjų, kaip šviesa, kuri nušvito pasauliui per aukščiau paminėtą regėjimą. Kiekvienas su žmogaus likimu susijęs įstatymas, įsakymas, pažadas, tiesa ir punktas – nuo Pradžios iki Apreiškimo knygos, kur Raštų tyrumas išliko nepaliestas žmonių kvailumo,… liudija, kad šis dokumentas yra amžinojo pasaulio užrašų nuorašas. Idėjų didingumas, kalbos tyrumas; plačios veiksmų galimybės, ilgas laiko tarpas tai įvykdyti, idant išgelbėjimo paveldėtojai galėtų išpažinti Viešpatį ir klauptis; atlygiai už ištikimybę ir bausmės už nuodėmes taip smarkiai pranoksta žmogaus siauraprotystę, kad kiekvienas sąžiningas žmogus yra priverstas sušukti: „Tai atėjo iš Dievo.“²

Džozefo Smito mokymai

Savo vaikams Dievas paruošė tris šlovės laipsnius.

„Naudosiu tekstą apie prisikėlimą iš mirusiųjų, kurį rasite Evangelijos pagal Joną 14-tame skyriuje: „Mano Tėvo namuose daug buveinių.“ [Jono 14:2.] Turėtų būti: „Mano Tėvo karalystėje yra daug karalysčių“, kad galėtumėte būti Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su manimi… Yra buveinės tiems, kurie paklūsta celestialiniam įstatymui, ir yra buveinės tiems, kurie nesilaiko įstatymo, kiekvienam iš eilės.“³

„Kai kas sako: „Bet aš tikiu, kad yra vienas universalus dangus ir pragaras, kur atsiduria visi, ir visi yra panašūs ir vienodai nelaimingi arba vienodai laimingi.“

Ką? Visi sumesti į vieną krūvą – gerbiami, dori žmonės ir žmogžudžiai bei paleistuviai, kai parašyta, kad jie bus teisiami pagal darbus, atliktus kūne? Bet Šventasis Paulius informuoja mus apie tris šloves ir tris dangus. Jis pažinojo žmogų, kuris buvo iškeltas iki trečiojo dangaus [žr. 1 Korintiečiams 15:40–41; 2 Korintiečiams 12:2–4]… Jėzus sakė savo mokiniams: „Mano Tėvo namuose yra daug buveinių. Antraip argi būčiau sakęs: „Einu jums vietos paruošti!“? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.“ [Žr. Jono 14:2–3.]“⁴

„Eikite ir perskaitykite regėjimą [Doktrina ir Sandoros 76]. Ten aiškiai aprašytos šlovė po šlovės: viena šlovė saulės, kita šlovė mėnulio ir žvaigždžių šlovė; ir kaip viena žvaigždė skiriasi nuo kitos žvaigždės šlove, taip skirsis šlove ir tie iš telestialinės šlovės, o kiekvienas žmogus, valdantis celestialinėje šlovėje, yra Dievas savo valdoms…

Paulius sako: „Vienoks saulės švytėjimas, kitoks mėnulio blizgesys ir dar kitoks žvaigždžių žėrėjimas. Net ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi spindėjimu. Toks ir mirusiųjų prisikėlimas.“ [1 Korintiečiams 15:41–42.]“⁵

Tie, kas priima Jėzaus liudijimą, priima Evangelijos apeigas ir nugali tikėjimu, paveldės celestialinę karalystę.

Pranašas Džozefas Smitas regėjime matė tai, kas vėliau buvo užrašyta Doktrinos ir Sandorų 76:50–59, 62, 68–70: „Ir vėl mes liudijame – nes mes matėme ir girdėjome, ir tai yra Kristaus Evangelijos liudijimas apie tuos, kurie išeis teisiųjų prikėlimo metu, – tai tie, kurie priėmė Jėzaus liudijimą ir įtikėjo jo vardą, ir buvo pakrikštyti pagal jo palaidojimo būdą, būdami palaidoti vandenyje jo vardu, ir tai pagal jo duotą įsakymą, kad per įsakymų vykdymą jie būtų nuplaunami ir išvalomi nuo visų savo nuodėmių ir gautų Šventąją Dvasią per uždėjimą rankų to, kuris įšventintas ir užantspauduotas į šią galią; ir kurie nugali tikėjimu ir yra užantspauduoti pažado Šventąja Dvasia, kurią Tėvas išlieja ant visų tų, kurie yra teisūs ir patikimi.

Tai tie, kurie yra Pirmagimio bažnyčia. Tai tie, į kurių rankas Tėvas atidavė viską, – tai tie, kurie yra kunigai ir karaliai, kurie gavo jo pilnatvės ir jo šlovės; ir yra Aukščiausiojo kunigai pagal Melchizedeko tvarką, kuri buvo pagal Henocho tvarką, kuri buvo pagal Viengimio Sūnaus tvarką.

Todėl, kaip parašyta, jie yra dievai, būtent Dievo sūnūs, – todėl viskas yra jų, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis – viskas yra jų, ir jie – Kristaus, ir Kristus – Dievo…

Jie gyvens Dievo ir jo Kristaus akivaizdoje per amžių amžius… Tai tie, kurių vardai įrašyti danguje, kur Dievas ir Kristus yra visų teisėjas. Tai tie, kurie yra teisūs žmonės, padaryti tobuli per naujosios sandoros tarpininką Jėzų, kuris atliko šį tobulą apmokėjimą, praliedamas savo paties kraują. Tai tie, kurių kūnai yra celestialiniai, kurių šlovė – saulės šlovė, būtent šlovė Dievo, aukščiausiojo iš visų, kurio šlovė aprašoma skliauto saulės pavaizdu.“⁶

1843 m. gegužės mėnesį pranašas Džozefas Smitas mokė to, kas vėliau buvo užrašyta Doktrinos ir Sandorų 131:1–4: „Celes-tialinėje šlovėje yra trys dangūs, arba laipsniai; ir tam, kad pasiektų aukščiausiąjį, žmogus turi priimti šią kunigystės tvarką [turima omenyje naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora]; ir jeigu jis neįeina, jis negali jo pasiekti. Jis gali įeiti į kitą, bet tai yra jo karalystės riba; jis negali turėti prieaugio.“⁷

„Taigi, amžinasis gyvenimas – tai pažinti vienintelį išmintingąjį ir tikrąjį Dievą; ir jūs turite išmokti, kaip patiems būti dievais ir karaliais bei kunigais Dievui,… eidami iš vieno žemo laipsnio į kitą ir iš mažo pajėgumo į didelį; iš malonės į malonę, iš išaukštinimo į išaukštinimą, kol pasieksite prisikėlimą iš mirusiųjų ir galėsite gyventi nesibaigiančiose šlovės liepsnose bei atsisėsti šlovėje, kaip tie, kurie sėdi nesibaigiančios galios sostuose…

… [Mirę teisieji] prisikels, kad gyventų nesibaigiančiose nemarios šlovės liepsnose, kur daugiau nebebus sielvarto, kančių ar mirties, kur jie bus Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi. Ką tai reiškia? Paveldėti tokią pat galią, tokią pat šlovę ir tokį pat išaukštinimą, kol pasieksite dievo poziciją ir pakilsite į amžinos galios sostą, kaip tie, kurie tai padarė prieš jus.“⁸

„Tie, kurie pasiekia šlovingą prisikėlimą iš mirusiųjų, yra išaukštinami virš kunigaikštysčių, galių, sostų, viešpatysčių bei angelų ir, vaizdžiai kalbant, yra Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Jėzumi Kristumi, visi turėdami amžinąją galią [žr. Romiečiams 8:17].“⁹

„Garbingi žemės žmonės“, kurie nėra šaunus Jėzaus liudytojai, paveldės terestrialinę karalystę.

Pranašas Džozefas Smitas regėjime matė tai, kas vėliau buvo užrašyta Doktrinos ir Sandorų 76:71–79: „Ir dar, mes matėme terestrialinį pasaulį, ir štai, tai tie, kurie yra terestrialiniai, kurių šlovė skiriasi nuo Pirmagimio bažnyčios, gavusios Tėvo pilnatvę, šlovės, kaip mėnulio šlovė skiriasi nuo saulės skliaute.

Štai, tai tie, kurie mirė be įstatymo; ir taip pat tie, kurie yra žmonių dvasios, laikytos kalėjime, kurias Sūnus aplankė ir kurioms skelbė Evangeliją, kad jos galėtų būti teisiamos kaip žmonės kūne; kurie kūne nepriėmė Jėzaus liudijimo, bet priėmė jį vėliau.

Tai tie, kurie yra garbingi žemės žmonės, kurie buvo apakinti žmonių gudrumo. Tai tie, kurie gavo jo šlovės, bet ne jo pilnatvės. Tai tie, kurie gauna Sūnaus akivaizdos, bet ne Tėvo pilnatvės.

Todėl jie yra terestrialiniai kūnai, o ne celestialiniai kūnai, ir skiriasi šlove, kaip mėnulis skiriasi nuo saulės. Tai tie, kurie nėra šaunūs Jėzaus liudytojai; todėl jie negauna mūsų Dievo karalystės karūnos.“¹⁰

Nelabieji, kurie nepriima Evangelijos arba Jėzaus liudijimo, paveldės telestialinę karalystę.

Pranašas Džozefas Smitas regėjime matė tai, kas vėliau buvo užrašyta Doktrinos ir Sandorų 76:81–85, 100–106, 110–12: „Ir dar, mes matėme telestialinių šlovę, kuri yra žemesniųjų šlovė, lygiai kaip žvaigždžių šlovė skiriasi nuo mėnulio skliaute šlovės.

Tai tie, kurie nepriėmė nei Kristaus Evangelijos, nei Jėzaus liudijimo. Tai tie, kurie neneigia Šventosios Dvasios. Tai tie, kurie yra numesti į pragarą. Tai tie, kurie nebus išpirkti iš velnio iki paskutinio prikėlimo, kol Viešpats, būtent Kristus Avinėlis, užbaigs savo darbą…

Tai tie, kurie sakosi esą kai kurie vieno, o kai kurie kito – kai kurie Kristaus, o kai kurie Jono, o kai kurie Mozės, o kai kurie Elijo, o kai kurie Esajo, o kai kurie Izaijo, o kai kurie Henocho; bet nepriėmė Evangelijos nei Jėzaus liudijimo, nei pranašų, nei nesibaigiančios sandoros.

Galiausiai, visi šie yra tie, kurie nebus surinkti su šventaisiais, kad būtų pagauti aukštyn į Pirmagimio bažnyčią ir priimti debesin.

Tai tie, kurie yra melagiai ir burtininkai, ir svetimautojai, ir paleistuviai, ir visi, kurie myli ir daro melą. Tai tie, kurie kenčia Dievo rūstybę žemėje. Tai tie, kurie kenčia amžinosios ugnies kerštą. Tai tie, kurie numesti į pragarą ir kenčia Visagalio Dievo rūstybę iki laikų pilnatvės, kai Kristus bus pajungęs po savo kojomis visus priešus ir bus ištobulinęs savo darbą…

Ir išgirdome Viešpaties balsą, sakantį: Visi šie priklaups, ir kiekvienas liežuvis išpažins tam, kuris sėdi soste per amžių amžius; nes jie bus teisiami pagal savo darbus, ir kiekvienas žmogus pagal savo darbus gaus savo valdas paruoštose buveinėse; ir jie bus Aukščiausiojo tarnai; bet jie negali ateiti ten, kur Dievas ir Kristus gyvena, pasauliai be galo.“¹¹

Nelabųjų kankynė – tai suvokti, kad jie nepasiekė šlovės, kuria galėjo džiaugtis.

„Dievas nutarė, kad visi, kas nepaklus Jo balsui, neišvengs pragaro pasmerkimo. Kas yra pragaro pasmerkimas? Eiti su ta visuomene, kuri nepakluso Jo įsakymams… Žinau, kad visi žmonės bus pasmerkti, jei jie neateis keliu, kurį Jis atvėrė, ir tai yra kelias nužymėtas Viešpaties žodžiu.“¹²

„Į dvasių pasaulį po mirties iškeliavusių dvasių didi kančia bus tai, kad jie suvoks, jog nepasiekė šlovės, kuria kiti džiaugiasi ir kuria jie patys galėjo džiaugtis, ir jie patys save kaltins.“¹³

„Joks skausmas neprilygsta kančiai dėl nežinios. Tokia nelabųjų bausmė; jų netikrumas, nerimas ir nežinia sukelia verksmą, aimanas ir dantų griežimą.“¹⁴

Žmogus pats yra savęs kankintojas ir smerkėjas. Todėl pasakyta, kad jų vieta ežere, kuris dega ugnimi ir siera [žr. Apreiš- kimo 21:8]. Nusivylimo žmogaus prote kankynė tokia pat baisi, kaip ežeras, degantis ugnimi ir siera. Sakau, tokia yra žmogaus kankynė…

…Kai kurie prisikels nesibaigiančioms Dievo šlovės liepsnoms, nes Dievas gyvena nesibaigiančiose šlovės liepsnose, o kai kurie prisikels savo pačių nešvaros smerkimui, kas yra tokia pat baisi kankynė, kaip ugnies ir sieros ežeras.“¹⁵

Patarimai studijavimui ir mokymui

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, apsvarstykite žemiau pateiktas idėjas. Daugiau pagalbos galite rasti v-xi p.

Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas mąstė apie Raštų eilutę, kai gavo apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje (209–211 p.; t.p. žr DS 76:15–19). Kokie asmeniniai patyrimai padėjo jums suprasti, kad apmąstymas gali nuvesti prie didesnio supratimo? Studijuodami ar aptarinėdami šį skyrių, kaip ir kitus skyrius, skirkite laiko apmąstyti perskaitytas tiesas.
Perskaitykite Jono 14:2–3 ir 1 Korintiečiams 15:40–41. Kaip šio skyriaus mokymai padeda jums suprasti šias Raštų eilutes?
Aprašymuose apie tuos, kurie paveldės celestialinę, terestrialinę ir telestialinę šloves, frazė „Jėzaus liudijimas“ pavartotas penkis kartus (212–215 p.). Kokiomis savybėmis pasižymi žmogus, kuris yra „šaunus Jėzaus liudytojas“? Kas pažadėta šauniems Jėzaus liudytojams?
Perskaitykite priešpaskutinę 212 puslapio frazę, ypatingą dėmesį skirdami žodžiams „nugali tikėjimu“. Ką mums gali reikėti nugalėti? Kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi padeda mums nugalėti savo problemas šiame gyvenime?
Perskaitykite 213 puslapį. Kodėl savo amžino tobulėjimo kelyje turime tobulėti „iš vieno žemo laipsnio į kitą“? Koks jūsų asmeninis patyrimas iliustruoja, kad mums reikia mokytis ir augti būtent taip?
Peržvelkite 214 puslapyje pateiktą aprašymą apie žmones, kurie paveldės terestrialinę karalystę. Kaip galime nebūti „apakinti žmonių gudrumo“? Kaip galime padėti kitiems nebūti apakintiems?
216 puslapyje ieškokite žodžių, kuriuos Džozefas Smitas vartojo nelabųjų būsenos kitame gyvenime apibūdinimui. Ką šie žodžiai sako jums? Kaip žmogus gali būti „savęs kankintojas ir smerkėjas“?

Giminingos Raštų ištraukos: Almos 41:2–8; DS 14:7; 76:20–49; 88:15–39