Skyrius 21: Antrasis atėjimas ir Tūkstantmetis

Skyrius 21

Antrasis atėjimas ir Tūkstantmetis

„Būtų gerai,.. kad eidami savo keliu žvelgtume į laikų ženklus, kad Viešpaties diena neužkluptų mūsų, kaip vagis naktį.“

Iš Džozefo Smito gyvenimo

1832 m. rugsėjį Džozefas ir Ema Smitai bei jų šešiolikos mėnesių dukrelė Džulija persikėlė iš Džonsonų ūkio Hairame, Ohajo valst., atgal į Kirtlandą. Čia jie apsigyveno Niuelui K. Vitniui priklausančioje krautuvėje, kur gyveno daugiau nei metus. Smitų šeima gyveno antrame krautuvės aukšte ir verslui nenaudojamose pirmojo aukšto patalpose. Džozefo ir Emos sūnus Džozefas Smitas III gimė šeimai gyvenant toje krautuvėje. Ten pranašas taip pat gavo daug apreiškimų.

Vieną tų apreiškimų jis gavo 1832 m. Kalėdų dieną. Dalį tos dienos pranašas praleido namie, giliai mąstydamas apie rimtas problemas, su kuriomis susidūrė pasaulio tautos tuo metu. Pranašas sakė: „Nuo tada, kai Bažnyčia pradėjo savo kelionę iš tyrų, neramumai tarp tautų šiuo metu matosi aiškiau nei bet kada anksčiau.“¹ Įvykiai Jungtinėse Valstijose vedė prie pilietinio karo, o visame pasaulyje paplito mirtinų ligų židiniai. „Karštai melsdamasis šia tema“² pranašas gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 87 skyriuje. Viešpats apreiškė Džozefui, kad prieš antrąjį atėjimą tarp visų tautų siautės karas ir žmonės bus baudžiami stichinėmis nelaimėmis:

„Dėl kalavijo ir kraujo liejimo sielvartaus žemės gyventojai; ir badu ir maru, ir žemės drebėjimu, ir dangaus griaustiniu, ir taip pat nuožmiu ir skaisčiu žaibu žemės gyventojai bus priversti pajusti Visagalio Dievo rūstybę ir pasipiktinimą, ir baudžiančią ranką, kol nuspręstas sunaikinimas bus padaręs galą visoms tautoms… Todėl stovėkite šventose vietose ir nesitraukite, kol ateis Viešpaties diena; nes štai ji greitai ateina,– sako Viešpats.“ (DS 87:6, 8.)

Po dviejų dienų, gruodžio 27 d., pranašas gavo kitą apreiškimą, kuriame buvo daug informacijos apie antrąjį atėjimą. Tą dieną pranašo „vertimo kambarėlyje“, Vitnio krautuvės kambaryje, kur Džozefas atliko didelę Biblijos vertimo darbo dalį, susirinko aukštųjų kunigų konferencija. Tos konferencijos protokole rašoma: „Brolis Džozefas atsistojo ir pasakė, kad norint gauti apreiškimą ir dangaus palaiminimus, reikia nukreipti savo mintis į Dievą, panaudoti tikėjimą ir tapti vienos širdies ir vienos minties. Todėl jis patarė visiems dalyvaujantiems tyliai ir balsu melstis Viešpačiui, kad Jis apreikštų savo valią mums dėl Sionės kūrimo ir šventųjų labui.“

Visi aukštieji kunigai „atsiklaupė priešais Viešpatį“ ir išsakė savo jausmus bei pasiryžimą laikytis Dievo įsakymų.³ Netrukus pranašas pradėjo gauti apreiškimą iš Dievo, kuris vėliau tapo 88-uoju Doktrinos ir Sandorų skyriumi. Šiame apreiškime yra kai kurios detaliausios Raštų pranašystės apie Viešpaties atėjimą ir tūkstančio metų taikos laikotarpio įvedimą (žr. DS 88:86–116).

Per pranašą Džozefą Smitą Viešpats apreiškė daug pranašysčių apie antrąjį atėjimą, Tūkstantmetį ir neramų laikotarpį prieš šiuos įvykius. Šie gausūs apreiškimai liudija, kad Džozefas Smitas tikrai buvo Dievo pašauktas regėtojas. Mormono Knyga liudija: „Regėtojas gali žinoti apie tai, kas buvo, ir taip pat apie tai, kas įvyks, ir per juos viskas bus apreikšta, arba, tiksliau, tai, kas yra slapta, bus atskleista ir paslėpti dalykai išeis į šviesą, ir tai, kas nežinoma, jų dėka bus padaryta žinoma, ir taip pat jų dėka bus padaryta žinoma tai, kas kitaip negalėtų būti žinoma.“ (Mozijo 8:17.)

Džozefo Smito mokymai

Pildosi Gelbėtojo atėjimo ženklai; ištikimieji atpažins šiuos ženklus ir išliks ramūs sunkiais laikais.

„Būtų gerai,.. kad eidami savo keliu žvelgtume į laikų ženklus, kad Viešpaties diena neužkluptų mūsų, kaip vagis naktį. [Žr. DS 106 4–5.]“⁴

„Aš pranašausiu, kad Žmogaus Sūnaus atėjimo ženklai jau prasidėjo. Vienas maras kils po kito. Netrukus kils karas ir kraujo praliejimas. Mėnulis pavirs krauju. Aš liudiju apie tai ir kad Žmogaus Sūnaus atėjimas yra arti, netgi prie durų. Jei savo sielų ir savo kūnų neruošiame Žmogaus Sūnaus atėjimui, tai mirę atsidursime tarp tų, kurie šaukia, kad uolos griūtų ant jų [žr. Apreiškimo 6:15–17].“⁵

„Brangūs ir mylimi broliai, matome, kad atėjo sunkūs laikai, apie kuriuos buvo liudyta [žr. 2 Timotiejui 3:1]. Tad būdami visiškai tikri, galime laukti išsipildymo visko, kas buvo užrašyta, ir su dar didesniu nei bet kada tikrumu pakelti akis į dienos šviesulį ir tarti savo širdyse: „Netrukus tu užsidengsi savo iš gėdos degantį veidą, nes tas, kuris pasakė: „Tebūna šviesa“ ir šviesa pasirodė [žr. Pradžios 1:3], tai pasakė. Ir dar: Tu mėnuli, tu blyškiaveidi, nakties šviesuly, pavirsi krauju.“

Matome, kad viskas pildosi ir kad greitai ateis laikas, kada Žmogaus Sūnus nužengs dangaus debesyse.“⁶

„Netrukus žemės derlius bus nupjautas – tai yra netrukus nelabieji turės būti išnaikinti nuo žemės veido, nes Viešpats tai pasakė, ir kas gali sustabdyti Viešpaties ranką arba kas gali galynėtis su Visagaliu, nes Jo įsakymu dangūs ir žemė turės praeiti. Atskuba diena, kada bus atstatyta viskas, apie ką pranašavo visi šventi pranašai, netgi Izraelio namai surinkti. Tada bus taip, kad liūtas gulės šalia ėriuko ir taip toliau.

Bet broliai, nepraraskite drąsos, kai sakome jums apie sunkius laikus, kurie netrukus turi ateiti, nes artėja kalavijas, badas ir maras. Bus dideli sugriovimai ant žemės veido, nes neturite manyti, kad bent viena šventųjų pranašų pranašysčių raidelė ar brūkšnelis neišsipildys, o dar daug pranašysčių turi išsipildyti. Viešpats pasakė, kad paskubės tai atlikti, ir teisieji bus išgelbėti, jei reikės, net ugnimi [žr. Romiečiams 9:28; 1 Nefio 22:17].“⁷

„Kada ateina laikas išlieti ant žemės gyventojų didžius karus, badus, marus, didžius sielvartus, teismus ir taip toliau, tada ateina laikas išsipildyti Raštams.“⁸

„Matome, kad tikrai atėjo sunkūs laikai, ir tai, ko taip ilgai tikėjomės, pagaliau pradėjo vykti; bet kai matote, kad ima sprogti figmedžio lapai, galite žinoti, kad artinasi vasara [žr. Mato 24:32–33]. Žemėje vyks skubus darbas. Jis jau prasidėjo. Manau, kad netrukus visą žemę apims sumaištis. Neleiskite savo širdims nusilpti, kai tai ištiks mus, nes tai turi įvykti, kad išsipildytų žodis.“⁹

„Aš paklausiau Viešpatį dėl Jo atėjimo; man klausiant Jis parodė ženklą ir tarė: „Nojaus laikais aš įvedžiau vaivorykštę danguje kaip ženklą, kad tais metais, kada bus matoma vaivorykštė, Viešpats neateis; bet tais metais bus sėja ir pjūtis; bet kai pamatysite, kad nėra vaivorykštės, tai bus ženklas, kad bus badas, maras ir didelis sielvartas tarp tautų ir kad nebetoli Mesijo atėjimas.“¹⁰

„Turi sugrįžti Judas, turi būti atstatyta Jeruzalė bei šventykla, ir iš po šventyklos turi tekėti vanduo, o Negyvosios jūros vanduo turi būti išgydytas [žr. Ezechielio 47:1–9]. Reikės kažkiek laiko atstatyti miesto ir šventyklos sienas ir taip toliau; ir visa tai turi būti padaryta prieš pasirodant Žmogaus Sūnui. Bus karai ir karų gandai, ženklai aukštai danguje ir apačioje žemėje, saulė aptems ir mėnulis pavirs krauju, įvairiose vietose vyks žemės drebėjimai, jūros išsilies už savo ribų; tada pasirodys didis Žmogaus Sūnaus ženklas danguje. Bet ką darys pasaulis? Jie sakys, kad tai planeta, kometa ir taip toliau. Bet Žmogaus Sūnus pasirodys kaip Žmogaus Sūnaus atėjimo ženklas, kuris pasirodys, kaip aušros šviesa pasirodo iš rytų [žr. Džozefas Smitas – Mato 1:26].“¹¹

„Aš paaiškinau apie Žmogaus Sūnaus atėjimą; taip pat apie tai, kad neteisinga manyti, jog šventieji išvengs visų teismų, tuo tarpu, kai nelabieji kentės; nes turi kentėti visas kūnas, ir „šventieji sunkiai beišsigelbės“ [DS 63:34]; visgi daugelis šventųjų išsigelbės, nes teisieji gyvens tikėjimu [žr. Habakuko 2:4]; nors daugelis teisiųjų kris nuo ligų, maro ir taip toliau dėl kūno silpnumo, tačiau bus išgelbėti Dievo karalystėje. Taigi yra nešventa sakyti, kad toks ir toks prasižengė, nes jis krito dėl ligos ar mirties, nes visas kūnas pajungtas mirčiai; ir Gelbėtojas sakė: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.“ [Žr. Mato 7:1.]“¹²

Viešpats neateis, kol nebus atlikta viskas, kas reikalinga pasiruošti Jo atėjimui.

Žmogaus Sūnaus atėjimas neįvyks, negali įvykti, kol nebus išlieti teismai, išpranašauti apie šią valandą, kurie yra prasidėję. Paulius sako: „Juk jūs visi esate šviesos vaikai… Jūs… neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis.“ [Žr. 1 Tesalonikiečiams 5:4–5.] Visagalis neketina pulti žemės ir sutriuškinti bei sumalti ją į miltus, bet Jis apreikš tai savo tarnams pranašams [žr. Amoso 3:7].“¹³

„Jėzus Kristus nė vienam žmogui nėra apreiškęs tikslaus laiko, kada Jis ateis [žr. Mato 24:36; DS 49:7]. Eikite ir paskaitykite Raštus, ir jums nepavyks rasti nieko, kas atskleidžia konkrečią Jo atėjimo valandą; ir visi, kurie moko kitaip, yra netikri mokytojai.“¹⁴

Dėl žmogaus, kuris teigė matęs Žmogaus Sūnaus ženklą, Džozefas Smitas sakė: „Jis nematė Jėzaus išpranašauto Žmogaus Sūnaus ženklo; joks žmogus nei matė, nei pamatys, kol saulė neaptems ir mėnulis nebus išmaudytas kraujuje; nes Viešpats neparodė man jokio tokio ženklo; o kaip pranašas sako, taip turi ir būti – „Tikrai Viešpats Dievas nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo savo tarnams pranašams.“ (Žr. Amoso 3:7.) Todėl klausykis, o žeme: Viešpats neateis valdyti teisiųjų šiame pasaulyje 1843 metais, nė neateis, kol viskas nebus paruošta Jaunikiui.“¹⁵

Išmintingieji ir ištikimieji bus pasiruošę, kai Viešpats vėl ateis.

„Kai stebiu, kaip greitai artėja didi ir šlovinga Žmogaus Sūnaus atėjimo diena, kada Jis ateis pasiimti savo šventuosius pas save, kur jie gyvens Jo akivaizdoje ir bus vainikuoti šlove ir nemirtingumu, kai mąstau, kad netrukus bus supurtyti dangūs ir žemė drebės bei svyruos šen bei ten, ir kad dangūs bus išskleisti, kaip išskleidžiamas suvyniotas ritinys; ir kad pabėgs visi kalnai ir salos, širdyje sušunku: Kokie šventi ir maldingi turėtume būti! [žr. 2 Petro 3:11]“¹⁶

„Žemė dejuoja dėl nedorybės, išnaudojimo, tironijos ir kraujo liejimo; ir Dievas išeina iš savo slėptuvės, kaip ir buvo sakęs, kad ištiktų žemės tautas. Danielius savo regėjime matė sukrėtimą po sukrėtimo; jis matė, kaip buvo nuversti sostai ir į sostą atsisėdo Senaamžis; prieš jį buvo atvestas vienas panašus į Žmogaus Sūnų; ir visos tautos, giminės, kalbos ir liaudys tarnavo bei pakluso jam [žr. Danieliaus 7:9–14]. Mes turime būti teisūs, kad būtume išmintingi ir suprastume; nes nė vienas nedorėlis nesupras; bet išmintingas supras, o vedusieji daugelį į teisumą spindės, kaip žvaigždės per amžių amžius [žr. Danieliaus 12:3].“¹⁷

„Tegul turtingas ir mokytas, išmintingas ir kilnus, vargšas ir beturtis, nelaisvas ir laisvas, juodas ir baltas stebi savo gyvenimą, laikosi Dievo pažinimo ir teisiai vykdo teisingumą ir teismą žemėje bei ruošiasi pasitikti gyvųjų ir mirusiųjų teisėją, nes čia pat Jo atėjimo valanda.“¹⁸

„Visame kame būkime išmintingi ir laikykimės Dievo įsakymų, kad užsitikrintume išgelbėjimą; pasiruošę ginklus paskirtam laikui ir užsidėję visus teisumo šarvus, kad galėtume atsilaikyti tą išbandymų dieną [žr. Efeziečiams 6:13].“¹⁹

1830 m. gruodį pranašas Džozefas Smitas taip rašė laiške Kolzvilyje gyvenantiems Bažnyčios nariams: „Būkite visi ištikimi ir laukite mūsų Viešpaties meto, nes Jo pasirodymas čia pat.

„Dėl laiko ir valandos, broliai, nėra reikalo jums rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: „Gyvename ramiai ir saugiai“, juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tartum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs.

Bet jūs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis… Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! Mat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį.

O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą. Juk Dievas paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktume rūstybę, bet kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.“ [1 Tesalonikiečiams 5:1–4, 6–9.]

Todėl guoskite vienas kitą, ką jūs ir darote, nes prisiartino sunkūs laikai… Taika dalinai paimta nuo žemės, o greitai bus paimta ir visiškai; taip, sunaikinimai yra prie durų ir greitai bus nelabųjų ir Dievo nepažįstančiųjų namuose.

Taip, pakelkite savo galvas ir džiūgaukite, nes artėja jūsų išpirkimas. Esame labiausiai palaiminti žmonės, kokie tik buvo nuo pasaulio įkūrimo, jei tik ir toliau ištikimai laikysimės savo Dievo įsakymų. Taip, netgi Henochas, septintasis nuo Adomo, matė mūsų dieną ir džiūgavo [žr. Mozės 7:65–67], ir nuo to laiko pranašai pranašavo apie mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus antrąjį atėjimą ir džiūgavo šventųjų atilsio diena; taip, ir Gelbėtojo apaštalas taip pat džiūgavo Jo pasirodymu debesyje su dangaus kariuomene, kad gyventų su žmogumi žemėje tūkstantį metų [žr. Apreiškimo 1:7]. Todėl turime priežastį džiūgauti.

Štai, Mormono Knygos pranašystės pildosi taip greitai, kaip tik laikas gali jas įgyvendinti. Gyvojo Dievo Dvasia ant manęs; todėl kas pasakys, kad aš nepranašausiu. Greitai ateis laikas, kada turėsime bėgti ieškoti saugumo, kur Viešpats benurodytų. Nebijokite tų, kurie žodžiu padaro jus nusikaltėliais [žr. Izaijo 29:20–21], bet ištikimai liudykite suktai ir iškrypusiai kartai, kad mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo atėjimo diena yra čia pat. Taip, ruoškite Viešpaties kelią, tiesinkite Jo takus [žr. Mato 3:3].

Nesitraukite dėl papiktinimų, nes papiktinimai neišvengiami, bet vargas tiems, per kuriuos papiktinimai ateina, nes ant jų turi užgriūti akmuo ir juos sutriuškinti [žr. Mato 18:7; 21:43–44]. Nes įėjo kitataučių pilnatvė, ir vargas jiems, jei jie neatgailaus ir nepasikrikštys Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jų nuodėmės, ir neįeis pro ankštus vartus, ir nebus priskaičiuoti prie Izraelio namų. Nes Dievas ne amžinai leisis išjuokiamas ir susilaikys neišliejęs rūstybės ant tų, kurie piktžodžiauja prieš Jo šventą vardą, nes netrukus jų palaidame gyvenime juos pasivys kalavijas, badai ir sunaikinimas, nes Dievas atkeršys ir išlies savo rūstybės dubenis, ir išgelbės savo išrinktuosius [žr. Apreiškimo 16:1].

Ir visi tie, kurie paklus Jo įsakymams, yra Jo išrinktieji, ir netrukus Jis surinks juos iš keturių padangių vėjų, nuo vieno žemės krašto iki kito [žr. Mato 24:31] ten, kur Jis panorės; todėl savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę [žr. Luko 21:19].“²⁰

Tūkstantmetis bus ramybės laikmetis, kada žemėje viešpataus Gelbėtojas.

Tikėjimo Teiginiai 1:10: „Mes tikime… kad Kristus pats viešpataus žemėje; ir kad žemė bus atnaujinta ir atgaus savo rojišką šlovę.“²¹

„Dievas ketina įtvirtinti taiką ir geranoriškumą tarp žmonių; paremti amžinosios tiesos principus; įgyvendinti santvarką, kuri suvienys žmones; padaryti taip, kad pasaulis „perkaltų savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklius“ [Izaijo 2:4], padaryti, kad žemės tautos gyventų taikoje, įgyvendinti Tūkstantmečio šlovę, kai „žemė teiks savo derlių“, atgaus savo rojišką šlovę ir taps kaip Viešpaties sodas…

Toks buvo Jehovos ketinimas nuo pasaulio pradžios ir toks yra Jo tikslas dabar – tvarkyti pasaulio reikalus Jam tinkamu laiku, vadovauti visatai ir laikyti vadovavimo vadžias savo rankose. Kai tai bus padaryta, bus vykdomas teisingas teismas; anarchija ir sumaištis bus sunaikinta, ir „tautos nebesimokys kariauti“. [Žr. Izaijo 2:4.]…

Mozė gavo Viešpaties žodį iš paties Dievo; jis buvo Dievo burna Aaronui, o Aaronas mokė žmones tiek pasaulietiškų, tiek dvasiškų dalykų; jie buvo viena, jie buvo neatskiriami; taip bus kai Dievo tikslai bus įvykdyti: kai Viešpats bus visos žemės Karalius, o Jeruzalė – Jo sostas. Iš Sionės ateis įstatymas ir iš Jeruzalės Viešpaties žodis. [Žr. Zacharijo 14:9; Jeremijo 3:17; Michėjo 4:2.]

„Karalystę gaus tas, kuriam priklauso teisė valdyti, ir valdys, kol Jis viską padės po Jo kojomis“ [žr. Ezechielio 21:27; 1 Korintiečiams 15:27]; nedorybė paslėps savo žilą galvą, Šėtonas bus surištas, ir tamsos darbai sunaikinti; teisumas bus matavimo virvė, o teisingumas – svambalas, ir tik tas, kuris bijo Viešpaties, bus išaukštintas tą dieną.“ [Žr. Izaijo 2:11; 28:17.]“²²

„Kad Jėzus gyvens žemėje tūkstantį metų su šventaisiais, yra netiesa, bet Jis viešpataus šventiesiems ir nužengs bei mokys, kaip jis mokė penkis šimtus brolių [žr. 1 Korintiečiams 15:6], ir tie, iš pirmojo prisikėlimo, vadovaus šventiesiems kartu su Juo.“²³

Po Tūkstantmečio žemė pasikeis į pašventintą celestialinę.

„Per pietus aš pasakiau savo šeimai ir su mumis esantiems draugams, kad, kai žemė bus pašventinta ir taps kaip stiklo jūra, ji bus vienas didis Urimų ir Tumimų akmuo ir šventieji galės žiūrėti į jį ir matyti, kaip jie yra matomi.“²⁴

„Ši žemė bus sugrąžinta Viešpaties akivaizdon ir karūnuota celestialine šlove.“²⁵

„Kai baigsis trumpas [Šėtono paskutinio maišto] laikotarpis ir žemė bus paskutinį kartą pakeista, tada visi romieji paveldės žemę, kur gyvens teisieji.“²⁶

1843 m. balandžio 2 d. pranašas mokė to, kas vėliau buvo užrašyta Doktrinos ir Sandorų 130:9: „Ši žemė, savo pašventintoje ir nemirtingoje būsenoje, bus padaryta kaip kristalas ir bus Urimai ir Tumimai ant jos gyvenantiems gyventojams, per kurią viskas, kas susiję su žemesne karalyste arba visomis žemesnės tvarkos karalystėmis, bus apreikšta tiems, kurie gyvena ant jos; ir ši žemė bus Kristaus.“²⁷

Patarimai studijavimui ir mokymui

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, apsvarstykite žemiau pateiktas idėjas. Daugiau pagalbos galite rasti v–xi p.

Perskaitykite 241 puslapį ir atkreipkite dėmesį, kaip aukštieji kunigai ruošėsi gauti apreiškimą, kuris dabar yra 88-tame Doktrinos ir Sandorų skyriuje. Pagalvokite, kaip jūs galite panaudoti šį pasakojimą, stengdamiesi suprasti pranašystes apie antrąjį atėjimą.
Perskaitykite pranašo Džozefo Smito pranašystes apie sunkius laikus prieš Viešpaties atėjimą (242–243 p.). Kaip galime išlikti ramūs net tokiuose išbandymuose? Kodėl, jūsų manymu, mums reikia žinoti ir suprasti antrojo atėjimo ženklus? Kokie antrojo atėjimo ženklai išsipildė ar pildosi?
Perskaitykite pirmą 242 puslapio ir antrą 244 puslapio pastraipas. Ką apie antrąjį Viešpaties atėjimą sako frazė „kaip vagis naktį“? Kodėl, jūsų manymu, Viešpaties diena šviesos vaikų neužklups kaip vagis naktį?
Kaip galime pasiruošti antrajam Viešpaties atėjimui? (Kai kurių pavyzdžių rasite 244–246 puslapiuose.) Pagalvokite, kaip jausitės matydami Gelbėtoją, jei esate pasiruošę Jo atėjimui. Kaip, ruošdamiesi antrajam atėjimui, galime išvengti baimės ar nerimo jausmų?
Peržvelkite Džozefo Smito pranašystes apie Tūkstantmetį (246–248 p.). Kokias mintis ir jausmus jums sukelia apmąstymai apie šį laikotarpį?

Giminingos Raštų ištraukos: Michėjo 4:1–7; DS 29:9–25; 45:36–71; 88:95–98, 110–115; Džozefas Smitas–Mato 1:21–55