Sionòs kūrimas

„Sionės kūrimas yra dalykas, kuris domino Dievo žmones visais laikais; tai tema, prie kurios ypač mielai apsistodavo pranašai, kunigai ir karaliai.“

Iš Džozefo Smito gyvenimo

1831 m. birželio pradžioje, vos kelioms savaitėms tepraėjus po persikėlimo iš Niujorko į Ohajo valstiją, šventieji susirinko Kirtlande į Bažnyčios konferenciją. Birželio 7 d., dieną po konferencijos, Džozefas Smitas gavo apreiškimą, kuris atgręžė Bažnyčios narių mintis į Sionę: „[Kita konferencija]… bus pravesta Misūryje, žemėje, kurią aš pašvęsiu savo žmonėms“ (DS 52:2).

Šventieji labai norėjo įsteigti Sionę – šventą miestą, ramų prieglobstį pasaulio nelabumo vengiantiems šventiesiems. Kad paruoštų šventuosius, Viešpats ne kartą patarė jiems „siekti įgyvendinti ir įtvirtinti Sionės reikalą“ (DS 6:6; 11:6; 12:6; t.p. žr 14:6). Tada Bažnyčios vadovai nedelsdami išvyko, kad nustatytų Sionės vietą. Birželio 19 d. Džozefas Smitas, Sidnis Rigdonas ir kiti leidosi į daugiau nei 1400 km kelionę Džeksono apygardon, Misūrio valst. Jie keliavo laivu, ekipažu ir daugelį kilometrų pėsčiomis. Kelionė buvo sunki ir pareikalavo daug jėgų, bet pranašas jautė saugančią Viešpaties globą. „Nepaisant sugedusio ir bjauraus laikmečio bei piktosios dvasios pasireiškimų prieš mus daugelyje vietų ir tarp įvairių žmonių dėl mūsų tikėjimo Mormono Knyga, Viešpats toliau diena iš dienos akylai rūpinosi mumis ir buvo mums maloningas; ir mes priėmėme taisyklę – perskaityti Biblijos skyrių ir pasimelsti, kai tik atsirasdavo galimybė; ir tos garbinimo valandėlės suteikdavo mums didžią paguodą.“¹

Liepos viduryje pranašas atvyko į vakarų Misūrį, į nuostabų kalvotą derlingų prerijų kraštą, pilną gėlių. Čia, atsakydamas į karštą jo prašymą nurodyti konkrečią Sionės vietą, Viešpats apreiškė, kad „vieta, kuri dabar vadinama Independensu, yra centrinė vieta; o vieta šventyklai yra į vakarus, sklype, esančiame netoli teismo“ (DS 57:3); ir kad reikia pirkti šią žemę. Rugpjūčio 2 d. Džozefas Smitas ir kiti susirinko tam, kad pradėtų statyti Sionę. Pranašas rašė: „Aš padėjau Bažnyčios Kolzvilio skyriui pakloti pirmąjį namo rastą, kaip Sionės pradžią Kau miestelyje, esančiame devyniolika kilometrų į vakarus nuo Independenso. Tą rastą, pagerbiant dvylika Izraelio genčių, atnešė ir padėjo dvylika vyrų. Tuo pat metu Sidnis Rigdonas malda pašventino ir paskyrė Sionės žemę šventųjų susirinkimui. Susirinkusiems tai buvo džiaugsmo metas ir galimybė žvilgtelėti ateitin, kuri dar atsiskleis ištikimųjų džiaugsmui.“² Kitą dieną pranašas pašventino šventyklos sklypą.

Šventieji iš Kolzvilio, Niujorko valst., buvo tarp pirmųjų Bažnyčios narių, apsigyvenusių Misūryje. Jie ištvėrė daug pastangų pareikalavusią kelionę iš Niujorko į Kirtlandą, Ohajo valst., bet neilgai tepagyveno ten prieš gaudami įsakymą keliauti į Misūrį. Polė Knait, Kolzvilio skyriaus narė, atkeliavo į Sionės žemę tik tam, kad po savaitės ten numirtų. Nors buvo pašlijusios sveikatos, ji buvo apsisprendusi laikytis, kol ten atvyks. Jos sūnus rašė: „Ji tyliai užmigo ir iškeliavo anapus, džiūgaudama nauja ir nesibaigiančia Evangelijos sandora ir šlovindama Dievą, kad sulaukė galimybės pamatyti Sionės žemę… Brolis Džozefas Smitas atėjo į mano motinos laidotuves ir kalbėjo mums labai galingai ir paguodžiančiai.“³ Nors pranašas netrukus sugrįžo į Kirtlandą ir iki 1838 metų iš čia vadovavo Bažnyčiai, daugelis šventųjų ir toliau kėlėsi į Misūrio valstiją.

Šventieji stropiai darbavosi kurdami Sionę, bet dėl žiauraus persekiojimo 1833 metų pabaigoje jiems teko palikti savo namus Džeksono apygardoje, o kartu ir svajones apie Sionės sukūrimą bei šventyklos statybą ten. Per pranašą Džozefą Smitą Viešpats atskleidė, kad sąlygos Sionės toje žemėje atpirkimui dar neišpildytos ir kad Sionės kūrimas turi „mažumėlę palūkėti“ (DS 105:9).

Džozefo Smito mokymai

Viešpats paskyrė Džeksono apygardą, Misūrio valst., kaip Sionės žemę – vietą, kur galėtų susirinkti Džozefo Smito laikų šventieji ir kur galiausiai būtų pastatytas šventasis Sionės miestas.

„Per dangišką regėjimą birželį [1831 m.] gavau įsakymą leistis kelionėn prie vakarinės Misūrio valstijos sienos ir ten pažymėti tikslią vietą, kuri turi būti centrinė vieta pradėti rinkti tuos, kurie priima nesibaigiančios Evangelijos pilnatvę. Todėl su keletu savo brolių leidomės kelionėn ir po ilgos bei varginančios kelionės, iškentę daug nepriteklių ir sunkumų, atvykome į Džeksono apygardą, Misūrio valst. Po to, kai apžiūrėjome tą kraštą ir stropiai teiravomės Viešpaties, Jis apsireiškė mums ir nurodė man ir kitiems tikslią vietą, kurioje Jis nusprendė pradėti vykdyti surinkimo darbą bei kurti „šventąjį miestą“, kuris turėtų būti pavadintas Sione, nes tai teisumo vieta. Ir visi, kas jį statys, turi garbinti tikrąjį ir gyvąjį Dievą ir tikėti viena doktrina, būtent mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus doktrina. „Tavo sargybiniai šauks ir džiūgaus drauge, nes jie matys savo pačių akimis, kaip Viešpats sugrąžins Sionę“ [žr. Izaijo 52:8].“⁴

Devynioliktojo amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje šventieji stengėsi įkurti Sionę Džeksono apygardoje, Misūrio valst., kaip įsakė Viešpats, bet nepajėgė to padaryti, nes buvo dvasiškai nepasiruošę. Pranašas Džozefas Smitas taip sakė apie Sionės įkūrimo metą: „Nepaisant to, kad Viešpats paskyrė Sionei tiek kentėti, Dvasia man niekada nesakė, kad ji prarado savo teisę į celestialinę karūną, nebent ją prarado keli asmenys, kurie buvo nepaklusnūs ir išsižadėjo naujosios sandoros; visus juos savo laiku demaskuos jų darbai. Aš visada tikėjausi, kad Sionė patirs sunkumų, – apie tai galėjau sužinoti iš duotų įsakymų. Bet priminsiu jums vieną sakinį, kuris sako, kad po daugelio suspaudimų ateina palaiminimai [žr. DS 58:4]. Iš šio ir kitų bei taip pat neseniai gauto apreiškimo žinau, kad Viešpačiui tinkamu laiku Sionė bus išpirkta; bet kiek bus jos taurinimo, išbandymo ir suspaudimo dienų, Viešpats nuslėpė nuo mano akių; ir kai teiraujuosi šiuo klausimu, Viešpats sako: „Būk ramus ir žinok, kad aš esu Dievas! Visi, kurie kenčia dėl mano vardo, valdys su manimi, ir tas, kuris paguldys savo gyvybę dėl manęs, vėl ją atras… “ Teduoda Dievas, kad, kokie dideli bebūtų [mūsų] suspaudimai ir kentėjimai, niekas neatskirtų mūsų nuo Kristaus meilės [žr. Romiečiams 8:35–39].“⁵

Mes remiame Sionės reikalą, kai tampame tyraširdžiai ir stropiai dirbdame būdami vieningi širdimi ir mintimi.

„Sionės kūrimas – tai dalykas, kuris domino Dievo žmones visais laikais; tai tema, prie kurios ypač mielai apsistodavo pranašai, kunigai ir karaliai; jie žvelgė ateitin, džiugiai laukdami laikų, kuriais mes gyvename; ir įkvėpti dangiško ir džiugaus laukimo jie giedojo, rašė ir pranašavo apie šiuos mūsų laikus; bet mirė taip jų ir neišvydę; mes esame tie palaiminti žmonės, kuriuos Dievas išsirinko, kad įgyvendintų pastarųjų dienų šlovę; būtent mums lemta matyti, dalyvauti ir padėti įgyvendinti pastarųjų dienų šlovę.“⁶

„Bet kuri vieta, kur susirenka šventieji, yra Sionė, kurią kiekvienas teisus žmogus kurs kaip saugumo vietą savo vaikams.“⁷

„Įvairiose vietose bus [Sionės] kuolų šventiesiems susirinkti… Juose jūsų vaikai bus palaiminti, ir jūs būsite tarp draugų, kur galėsite būti laiminami. Evangelijos tinklas užgriebia įvairiausių žuvų.

Sionės kūrimą turime laikyti didžiausiu savo tikslu… Greitai ateina laikas, kai joks žmogus neras ramybės niekur kitur, kaip tik Sionėje ir jos kuoluose.“⁸

„Kas dėl Sionės statybos, ji turi būti vykdoma pagal Jehovos patarimą, pagal apreiškimus iš dangaus.“⁹

„Jei Sionė neapsivalys, kad taptų visais atžvilgiais priimtina Jo akivaizdoje, Jis ieškos kitų žmonių; nes Jo darbas tęsis, kol Izraelis bus surinktas; ir tie, kas neklausys Jo balso, turi tikėtis patirti Jo rūstybę. Leiskite man pasakyti jums: stenkitės apvalyti save ir taip pat visus Sionės gyventojus, kad neužsidegtų nuožmus Viešpaties pyktis. Atgailaukite, atgailaukite – tai Dievo balsas Sionei; ir kaip keista tai beatrodytų, žmonija toliau stengsis save pateisinti, kol nepasimatys visa jų nedorybė ir kol jų charakteris bus jau nebeišgelbėjamas ir tai, kas brangu jų širdims, neatsiskleis žmonijos akims. Sakau jums (ir ką sakau jums, sakau visiems): klausykitės įspėjančio Dievo balso, kad Sionė nekristų ir užsirūstinęs Viešpats neprisiektų, kad Sionės gyventojai neįeis į Jo atilsį.“¹⁰

„Kol Bažnyčioje toleruojami neteisūs poelgiai, ji negali būti pašventinta, ir Sionė negali būti išpirkta.“¹¹

„Tegul kiekvienas darbuojasi, kad pasiruoštų šiam vynuogynui, skirdamas laiko guosti gedinčius, aptvarstyti tuos, kurių širdys sudužusios; pakelti nupuolusį; sugrąžinti paklydusį, pakviesti į karalystę tuos, kurie buvo pašalinti, skatindamas juos darbuotis, kol diena, ir vykdyti teisumą, ir viena širdimi bei viena mintimi ruoštis padėti išpirkti Sionę, tą didžią pažado žemę, kur uolūs ir paklusnūs bus palaiminti…

Meldžiame mūsų Dangiškąjį Tėvą, kad būtumėte labai pamaldūs, labai nuolankūs ir labai labdaringi; kad stropiai darbuotumėtės, ir dvasiškai, ir fiziškai vardan Sionės išpirkimo, kad tyraširdžiai galėtų sugrįžti su nesibaigiančio džiaugsmo giesmėmis atstatyti nuniokotas jos vietas ir pasitikti Viešpatį, kada Jis sugrįš savo šlovėje [DS 101:18].“¹²

Sionė, Naujoji Jeruzalė, bus pastatyta Amerikos žemyne.

10 Tikėjimo Teiginys: „Mes tikime Izraelio surinkimu tiesiogine prasme ir dešimties genčių sugrąžinimu; kad Sionė (Naujoji Jeruzalė) bus pastatyta Amerikos žemyne.“¹³

„Sionės miestas, apie kurį Dovydas kalba šimtas antroje psalmėje, bus pastatytas Amerikos žemyne, ir Viešpaties išlaisvintieji sugrįš ir įžengs į Sionę su giesme, vainikuoti amžinu džiaugsmu [žr. Izaijo 35:10]; ir tada jie bus išgelbėti iš visuotinės bausmės, kuri ištiks visą žemę. Bet Judas bus išgelbėtas Jeruzalėje [žr. Joelio 2:32; IIzaijo 26:20–21; Jeremijo 31:12; Psalmyno 1:5; Ezechielio 34:11–13]. Tai yra liudijimai, kad Gerasis Ganytojas išrinks savo avis ir ves jas iš visų tautų, kur jos buvo išsklaidytos niūkią ir tamsią dieną, į Sionę ir Jeruzalę.“¹⁴

„Pradėsiu cituodamas Henocho pranašystę, kalbančią apie paskutines dienas: „Ir aš atsiųsiu teisumą iš dangaus; ir atsiųsiu tiesą iš žemės, kad liudytų apie mano Viengimį, apie jo prikėlimą iš mirusiųjų [šį prikėlimą suprantu kaip materialaus kūno prikėlimą]; taip, ir taip pat apie visų žmonių prikėlimą; ir nurodysiu, kad teisumas ir tiesa nušluotų žemę tarsi tvanu, kad surinktų mano išrinktuosius iš keturių žemės ketvirčių į vietą, kurią paruošiu, – Šventą miestą, kad mano žmonės susijuostų strėnas ir lauktų mano atėjimo meto; nes ten bus mano Palapinė, ir jis vadinsis Sione, Naująja Jeruzale.“ [Mozės 7:62.]

Iš šios citatos suprantu, kad… teisumas ir tiesa turi nušluoti žemę tarsi tvanu. Ir dabar aš klausiu: kaip teisumas ir tiesa nušluos žemę tarsi tvanu? Atsakysiu. Žmonės ir angelai bendradarbiaus įgyvendindami šį didį darbą, ir Sionė, būtent Naujoji Jeruzalė, turi būti paruošta išrinktiesiems, kurie bus surinkti iš keturių žemės pakraščių, ir turi būti įkurtas šventas miestas, nes pas juos bus Viešpaties palapinė…

„Štai, šituos žmones aš įkurdinsiu šitoje žemėje, kad būtų įvykdyta sandora, kurią aš sudariau su jūsų tėvu Jokūbu; ir tai bus Naujoji Jeruzalė.“ [3 Nefio 20:22.] Iš Mormono Knygos sužinome apie labai panašų žemyną ir žemės vietą, kurioje turės stovėti Naujoji Jeruzalė, ir ji turi būti paimta aukštyn, pasak regėjimo, kurį Jonas matė Patmo saloje.

Daugeliui gali kilti noras sakyti, kad ši Naujoji Jeruzalė yra Jeruzalė, kurią žydai pastatė rytų žemyne. Bet iš Apreiškimo 21:2, tsuprasite, kad tai Naujoji Jeruzalė, nužengianti iš dangaus nuo Dievo, išpuošta kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Po šito apreiškėjas buvo nuneštas Dvasioje ant didelio ir aukšto kalno ir matė didį ir šventą miestą, nužengiantį iš dangaus, nuo Dievo. Taigi čia kalbama apie du miestus. Kadangi laiško apimtyje neįmanoma visko paaiškinti, trumpai jums pasakysiu, kad šiame žemyne bus pastatyta Naujoji Jeruzalė, ir rytų žemyne taip pat bus atstatyta Jeruzalė [žr. Etero 13:1–12]. „Štai Eteras matė Kristaus dienas ir kalbėjo apie Naująją Jeruzalę šitoje žemėje. Ir jis taip pat kalbėjo apie Izraelio namus ir apie Jeruzalę, iš kur ateis Lehis, – kad po to, kai bus sugriauta, ji vėl bus atstatyta, šventas miestas Viešpačiui; taigi ji negali būti Naujoji Jeruzalė, kadangi ji buvo senovės laikais.“ [Etero 13:4–5.]“¹⁵

„Apie Sionę paskutinėmis dienomis pranašai rašė: Libano šlovė ateis pas tave drauge su kiparisais, klevais ir pušimis, kad papuoštų Jo šventyklą ir papuoštų vietą, kur ilsėsis Jo kojos [žr. Izaijo 60:13]. Vietoj žalvario Jis teiks auksą, vietoj geležies – sidabrą, vietoj medžių – žalvarį, o vietoj akmenų – geležį [žr. Izaijo 60:17]. Ten bus surengta puota su riebiais valgiais teisiesiems [žr. Izaijo 25:6]. Taip, kai mūsų suvokimui atsiskleidžia Viešpaties didybė Jo žmonių labui, žmonių išskaičiavimai ir tuščia pasaulio šlovė nublanksta, ir mes sušunkame: „Iš Sionės, grožio viršūnės, Dievas švyti.“ [Psalmyno 50:2.]“¹⁶

Patarimai studijavimui ir mokymui

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, apsvarstykite žemiau pateiktas idėjas. Daugiau pagalbos galite rasti v-xi p.

Atkreipkite dėmesį, kaip šiame skyriuje pranašas Džozefas Smitas vartoja žodį Sionė, nurodydamas ir konkrečias vietas, ir Viešpaties žmones. Kaip šie žodžio pavartojimai padeda jums suprasti, ką reiškia statyti Sionę? (Apmąstydami ar aptarinėdami šį klausimą, galite perskaityti Doktrinos ir Sandorų 97:21.)
Pastraipoje, kuri prasideda 178 puslapio apačioje, Džozefas Smitas pasakoja apie savo troškimą sužinoti, kada bus įkurtas Sionės miestas Džeksono apygardoje, Misūrio valstijoje. Ką galime suprasti iš Viešpaties atsakymo į Džozefo Smito maldas?
Perskaitykite visą antrąją 179 puslapio pastraipą ir nurodykite šventųjų susirinkimo vietas. Kaip šiose vietose galime kurti Sionę?
Peržvelkite 180 p. ir apsvarstykite, kaip Bažnyčios kuolai teikia saugumą ir ramybę. Kaip jūs buvote palaiminti susirinkę draugėn su kitais kuolo nariais?
Kaip pranašo patarimas kurti Sionę tinka mūsų namams?
Pranašas Džozefas mokė, jog dalį Sionės kūrimo darbo sudaro mūsų asmeninis savęs tobulinimas. Kokiais būdais galime laikytis šio patarimo? (Kai kurių pavyzdžių rasite 179–182 puslapiuose.) Kodėl, jūsų manymu, Sionei išpirkti pirmiausia būtina, kad jos nariai būtų tyri?
Peržvelkite Džozefo Smito pranašystes apie du šventus miestus (181–182 p.). Koks mūsų vaidmuo įvykdant šias pranašystes?

Giminingos Raštų ištraukos: Apreiškimo 21:1–27; DS 45:65–71; 97:18–25; 103:1–7; Mozės 7:16–21, 62–69