Taikingas ir darnus sugyvenimas su kitais

„Jėzus sakė: „Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais.“ [Mato 5:9.] Taigi, jei tauta, atskira valstija, bendruomenė ar šeima turi būti už kažką dėkingi – tai už taiką.

Santaika, mielas dangaus vaikas! – kaip ir šviesa, ateinanti iš to paties didžiojo gimdytojo, – džiugina, gaivina ir teikia laimę teisiems ir neteisiems, yra žemiškos laimės ir dangiškos palaimos esmė.

Tas, kuris visomis kūno ir proto išgalėmis, visa savo įtaka namuose bei svetur nesiekia ir taip pat neskatina kitų siekti santaikos ir palaikyti ją savo paties labui ir patogumui, valstijos, tautos ir šalies garbei, neturi teisės į žmonių gailestingumą; jis nevertas moters draugystės ir valdžios apsaugos.

Jis yra kenkėjas, ėdantis savo paties gyvybiškai svarbius organus, ir maitvanagis, ėdantis savo paties kūną; ir savo požiūriu į gyvenimą ir klestėjimą jis yra savo laimės [griovėjas].

Tokių žmonių bendruomenė yra beveik pragaras žemėje, ir jos reikia šalintis, kadangi ji neverta laisvų žmonių pritarimo ar narsių žmonių pagyrimo.

Bet taikdarys, o klausykite jo! Nes jo burnos žodžiai ir jo mokymas krenta tarsi lietus, ir leidžiasi tarsi rasa. Jis tarsi švelnus rūkas žolynams ir lengva dulksna žolei.

Gyvumas, dorybė, meilė, pasitenkinimas, filantropija, geranoriškumas, atjauta, humaniškumas ir draugiškumas daro gyvenimą palaima: žmonės, truputį žemesni už angelus, naudojantys savo galias, privilegijas ir pažinimą pagal Jėzaus Kristaus apreiškimo tvarką, taisykles ir nuostatus, gyvena drauge vienybėje; ir malonus kvapas, kurį skleidžia jų teisios bendrystės džiaugsmo ir pasitenkinimo alsavimas, yra kaip sodrus pašventinto aliejaus, išlieto ant Aarono galvos, kvapas, arba kaip nuostabus aromatas, kylantis nuo arabiškų prieskonių lauko. Taip, be to taikdario balsas –

„Mylimi broliai, ir toliau gyvenkite broliškoje meilėje; elkitės romiai, skirkite dėmesį maldai, kad nebūtumėte pergalėti. Laikykitės to, kas pasitarnauja santaikai, kaip sakė mūsų mylimas brolis Paulius, kad galėtumėte būti savo Dangiškojo Tėvo vaikai [žr. Romiečiams 14:19].“³

„Gerumas visiems, sveikas protas ir apsivalymas vardan dorybės, atsakymas gerumu į blogį… štai kas gali išgydyti daugiau visuomenės ligų negu kvietimas prie ginklų, o juo labiau draugiškumo nesušvelninti ginčai… Tad mūsų šūkis – taika visiems! Jei džiaugsmo semiamės Dievo meilėje, tai pasistenkime pagrįsti tą džiaugsmą, prieš kurį visas pasaulis negali nieko pasakyti ar padaryti.“⁴

„Norime gyventi santaikoje su visais žmonėmis.“⁵

„[Tikimės, kad] mūsų broliai bus atidūs vienas kito jausmams ir elgsis su meile, gerbdami vienas kitą labiau nei save, kaip reikalauja Viešpats.“⁶

„Jei žmogus nori daryti gera, turime girti jo dorybes, o ne kalbėti apie jo trūkumus jam už nugaros.“⁷

„Šiame pasaulyje žmonės iš prigimties savanaudiški, ambicingi ir siekiantys pranokti vienas kitą; tačiau yra ir tokių, kurie nori ugdyti ir kitus, ir save.“⁸

„Tegul Dvylika ir visi šventieji būna pasiruošę išpažinti visas savo nuodėmes ir nieko nenuslėpti; tegul būna nuolankūs, o ne išdidūs, ir saugosi puikybės, ir nesistengia iškilti virš kitų, bet tegul elgiasi vienas kito labui ir meldžiasi vienas už kitą, ir gerbia savo brolį, kitaip sakant, pagarbiai mini jo vardą, o ne šmeižia ir žlugdo savo brolį.“⁹

„Jei iš savo tarpo išgyvendinsite visokį pikto kalbėjimą, apkalbas ir nedoras mintis bei jausmus: nusižeminsite ir puoselėsite kiekvieną doros ir meilės principą, tada ant jūsų bus Jehovos palaiminimai ir pamatysite geras ir šlovingas dienas; ramybė bus jūsų vartuose, ir klestėjimas jūsų valdose.“¹⁰

Tikėjimo Teiginiai 1:11: „Mes tvirtiname turį privilegiją garbinti Visagalį Dievą pagal tai, kaip liepia mūsų pačių sąžinė, ir pripažįstame tokią pačią privilegiją visiems žmonėms – tegul jie garbina, kaip nori, kur nori ir ką nori.“¹¹

„Manome, kad tai teisingas principas, ir tai principas, kurio svarbą turi deramai apmąstyti kiekvienas: kad visi žmonės sukurti lygūs, ir kad kiekvienam suteikta privilegija pačiam apsvarstyti visus su sąžine susijusius dalykus. Todėl mes nelinkę, net jei galėtume, iš ko nors atimti tą laisvę gyventi savo protu, kurią dangus taip maloningai suteikė žmonijai – kaip vieną iš didžiausių savo dovanų.“¹²

„Esu kuo tolerantiškiausiai ir palankiausiai nusiteikęs visų sektų, grupių ir denominacijų atžvilgiu; ir sąžinės teises bei laisves laikau švenčiausiais ir brangiausiais dalykais, ir nė vieno neniekinu dėl to, kad turi kitokią nuomonę nei aš.“¹³

„Šventieji gali paliudyti, ar esu pasiryžęs atiduoti gyvybę už savo brolius. Jei matėte, kad esu pasiryžęs numirti už „mormoną“, drįstu pareikšti Dangaus akivaizdoje, kad esu tiek pat pasiryžęs numirti gindamas presbiteriono, baptisto ar bet kokios kitos denominacijos gerą žmogų; nes tas principas, kuris pamintų pastarųjų dienų šventųjų teises, pamintų ir Romos katalikų ar bet kokios kitos denominacijos, kuri gal būtų nepopuliari ir per silpna apsiginti, teises.

Mano sielą įkvepia meilė laisvei – visos žmonijos civilinei ir religinei laisvei. Meilę laisvei mano sieloje pasėjo seneliai, supdami mane ant kelių…

„Jei manau, kad žmonija klysta, argi žeminsiu juos? Ne. Aš pakylėsiu juos ir tai darysiu jų būdu, jei negaliu jų įtikinti, kad mano būdas geresnis; ir neversiu nė vieno tikėti taip, kaip aš tikiu, o tik įtikinėsiu, nes tiesa pati prasiskins sau kelią.“¹⁴

„Visada turime saugotis išankstinių nusistatymų, – kurie kartais taip keistai pasireiškia ir yra tokie artimi žmogaus prigimčiai, – prieš savo draugus, kaimynus ir brolius iš pasaulio, kurie pasirenka galvoti ir tikėti kitaip nei mes. Mūsų religija yra tarp mūsų ir mūsų Dievo. Jų religija – tarp jų ir jų Dievo.“¹⁵

„Matydami žmonėse dorybes, turime visada jas pripažinti, koks bebūtų jų supratimas apie tikėjimo išpažinimus ir doktriną; nes visi žmonės yra, arba turi būti, laisvi, apdovanoti neatimamomis teisėmis ir aukštais bei kilniais gamtos dėsnių ir savisaugos instinktais, kad galvotų, veiktų ir kalbėtų, kaip jiems patinka, kol jie gerbia visų kitų kūrinių teises ir privilegijas, nepažeidinėdami jų. Šią doktriną kuo nuoširdžiausiai palaikau ir gyvenu pagal ją.“¹⁶

„Visi žmonės turi teisę į valios laisvę, nes taip nustatė Dievas. Jis padarė žmones laisvus veikti savo nuožiūra ir suteikė jiems galią pasirinkti gera ar bloga: siekti to, kas gera, einant šiame gyvenime šventumo keliu, kas atneša dvasios ramybę ir džiaugsmą Šventojoje Dvasioje čia bei džiaugsmo ir laimės pilnatvę Jo dešinėje ateity; arba eiti blogio keliu, toliau darant nuodėmes bei maištaujant prieš Dievą ir tuo užsitraukiant pasmerkimą savo sielai šiame pasaulyje ir amžinąją netektį ateinančiame. Kadangi dangaus Dievas kiekvienam žmogui leido tai pasirinkti, mes nenorime atimti iš jų šios teisės. Mes tik norime būti ištikimi sargybiniai, pasak Viešpaties žodžio pranašui Ezechieliui (Ezechielio 33:2–5), ir leisti kitiems elgtis taip, kaip jiems atrodo tinkama.“¹⁷

„Tai vienas iš pirmųjų mano išmoktų principų, kurį puoselėjau nuo vaikystės. Mane jo mokė mano tėvas – kiekvienam leisti elgtis pagal savo sąžinę… Jaučiu, kad esu visada pasiruošęs atiduoti gyvybę, gindamas teisėtas silpnųjų ir engiamųjų teises.“¹⁸

„Nesikiškite į jokio žmogaus santykius su savo religija: visos vyriausybės turi leisti kiekvienam netrukdomai džiaugtis savo religija. Niekas neturi teisės atimti gyvybės dėl religinių skirtumų. Tai turi toleruoti ir ginti visi įstatymai ir vyriausybės, teisios ir neteisios.“¹⁹

„Mes… puoselėsime taiką ir draugystę su visais, rūpinsimės savo pačių reikalais ir klestėsime bei būsime gerbiami, nes gerbdami kitus, pagerbiame save.“²⁰

„Nors niekada nenorėjau jėga primesti kam nors savo mokymo, man džiugu matyti, kaip prietarai duoda kelią tiesai, ir žmonių tradicijos nyksta nuo tyrų Jėzaus Kristaus Evangelijos principų.“²¹