Pakylėkite savo širdis ir džiūgaukite

Neseniai atsivertusįjį Tomą B. Maršą Viešpats drąsino: „Pakylėk savo širdį ir džiūgauk, nes atėjo tavo misijos valanda“ (Doktrinos ir Sandorų 31:3).

Tikiu, kad šis kvietimas gali įkvėpti visus Bažnyčios narius. Juk kiekvienas iš Dangiškojo Tėvo gavome misiją surinkti Izraelį abiejose uždangos pusėse.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra pasakęs, kad tas surinkimas „yra pats svarbiausias dalykas, šiandien vykstantis žemėje. Niekas kitas neprilygsta jam nei didingumu, nei svarba, nei šlove.“¹

Be abejo, pasaulyje yra daug vertingų darbų. Neįmanoma jų visų išvardyti. Bet ar nenorėtumėte dalyvauti didingame darbe, kuris būtų jums pasiekiamas ir kuriame jūsų indėlis būtų labai svarbus? Surinkimas yra amžinai svarbus visiems. Šiame darbe gali dalyvauti bet kokio amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo jų padėties ir gyvenamosios vietos. Pasaulyje nėra kito labiau įtraukiančio darbo.

Kalbėdamas konkrečiai jaunimui, prezidentas Nelsonas pasakė: „Mūsų Dangiškasis Tėvas išsaugojo daugumą Savo kilniausių dvasių – tikriausiai […] Savo geriausią komandą – šiam paskutiniam etapui. Tos kilnios dvasios – tie geriausi žaidėjai, didvyriai – esate jūs!“²

Taip, jūs buvote paruošti dar prieš šį gyvenimą ir gimėte dabar, kad šiomis paskutinėmis dienomis dalyvautumėte didžiajame Izraelio surinkimo abiejose uždangos pusėse darbe (žr. Doktrinos ir Sandorų 138:53–56).

Kodėl šis darbas toks svarbus? Nes „Dievo akyse sielų vertė yra didžiulė“ (Doktrinos ir Sandorų 18:10). Nes „kiekvienas, kuris tiki [Jėzų Kristų] ir krikštijasi, bus išgelbėtas; ir […] paveldės Dievo karalystę“ (3 Nefio 11:33). Be to, „viskas, ką turi mano Tėvas, bus atiduota“ tiems, kurie priima Jo apeigas ir laikosi Jo sandorų (Doktrinos ir Sandorų 84:38). Tačiau „darbininkų maža“ (Luko 10:2).

Tik Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje randame galią, įgaliojimą ir būdą, kaip suteikti tokį palaiminimą kitiems – tiek gyviems, tiek mirusiems.

Kaip teigė prezidentas Nelsonas: „Kai darysite ką nors, kas padės kam nors bet kurioje uždangos pusėje sudaryti sandoras su Dievu ir priimti būtinas krikšto ir šventyklos apeigas, padėsite surinkti Izraelį. Tai taip paprasta.“³

Nors yra daugybė būdų prisidėti prie surinkimo, tačiau norėčiau konkrečiai pakalbėti apie vieną iš jų: tarnavimą nuolatiniu misionieriumi. Daugeliui iš jūsų tai reikštų būti misionieriumi, kuris moko. Daugeliui kitų tai reikštų būti tarnystės misionieriumi. Tačiau pasaulis, pasitelkdamas baimę ir nesaugumą, bando atitraukti jaunimą nuo šios švenčiausios atsakomybės.

Apsisprendimą tarnauti misijoje gali paveikti tokie veiksniai, kaip pandemija, turimas geras darbas, įsitraukimas į mokslus arba į romantiškus santykius. Visi turime savų sunkumų. Tokie trukdžiai gali atsirasti būtent tuo metu, kai susiruošiame tarnauti Viešpačiui, ir pasirinkimai, kurie vėliau atrodo akivaizdūs, tokiu metu ne visada būna lengvi.

Iš patirties žinau, koks neramus būna tokio jauno žmogaus protas. Kai pats ruošiausi vykti į misiją, kai kurios netikėtos jėgos bandė mane atkalbėti. Viena iš tų jėgų – mano odontologas. Supratęs, kad pas jį atvykau norėdamas būti misionieriumi, jis bandė mane atkalbėti nuo tarnystės. Neturėjau nė menkiausio supratimo, kad mano odontologas nusiteikęs prieš Bažnyčią.

Studijų sustabdymas man taip pat sukėlė sunkumų. Kai paprašiau dvejų metų akademinių atostogų, man buvo pranešta, kad tai neįmanoma. Jei po metų negrįžčiau į universitetą, būčiau iš jo pašalintas. Brazilijoje tai yra labai rimta, nes norint įstoti į universitetą reikia išlaikyti sudėtingą ir konkurencingą egzaminą.

Po daugkartinių primygtinių prašymų buvau nenoromis informuotas, kad po vienerių metų akademinių atostogų galėsiu prašyti išimties dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių. Tačiau ir tokio prašymo patenkinimas nėra garantuotas. Mane labai baugino mintis, kad po dvejų metų pertraukos turėsiu iš naujo laikyti tą sudėtingą stojamąjį egzaminą.

Be to, buvau labai susidomėjęs viena mergina. Ja taip pat domėjosi keli kiti mano draugai. Mąsčiau sau: „Jei išvyksiu į misiją, kils rizika.“

Tačiau Viešpats Jėzus Kristus buvo mano didysis įkvėpimas nebijoti ateities, nes stengiausi Jam tarnauti visa širdimi.

Jis irgi turėjo atlikti misiją. Jis pats yra pasakęs: „Nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė“ (Jono 6:38). Ar Jo misija buvo lengva? Žinoma, ne. Svarbiausia Jo misijos dalis buvo kentėjimas, „dėl kurio net [Jis], pats Dievas, didžiausias iš visų, drebėj[o] iš skausmo ir kraujav[o] iš kiekvienos poros, ir kentėj[o] tiek kūnu, tiek ir dvasia – ir [Jis] norėj[o] negerti tos karčios taurės ir atsitraukti –

tačiau šlovė Tėvui, [Jis] gėr[ė] jos ir užbaig[ė] savo pasiruošimus žmonių vaikams“ (Doktrinos ir Sandorų 19:18–19).

Mums gali atrodyti, kad tarnauti nuolatinėje misijoje yra pernelyg sunku. Galbūt tai pareikalaus kuriam laikui atsisakyti svarbių dalykų. Viešpats tikrai tai supranta, tad Jis visuomet bus su jumis.

Vadovėlyje Skelbti mano evangeliją Pirmoji Prezidentūra misionieriams siunčia tokią žinią: „Viešpats apdovanos ir gausiai palaimins tave, kuomet nuolankiai ir su malda Jam tarnausi.“⁴ Tiesa, kad visi Dievo vaikai yra vienaip ar kitaip laiminami, tačiau yra skirtumas tarp palaiminimo gavimo ir gausaus palaiminimo Jo tarnystėje.

Pamenate, su kokiais įsivaizduojamais sunkumais susidūriau prieš pat savo misiją? Mano odontologas? Radau dar kitą. Mano universitetas? Universitetas man padarė išimtį. O ar pamenate tą merginą? Ji ištekėjo už vieno mano gero draugo.

Tačiau Dievas neabejotinai gausiai mane palaimino. Taip pat supratau, kad Viešpats laimina nebūtinai taip, kaip tikimės. Juk Jo mintys yra ne mūsų mintys (žr. Izaijo 55:8–9).

Tarp daugybės Jo suteiktų dosnių palaiminimų už tarnavimą Jam nuolatiniu misionieriumi buvo stipresnis tikėjimas Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu bei tvirtesnis Jo mokymų pažinimas ir liudijimas, kad nebūsiu lengvai suklaidintas „bet kokio mokymo vėjo“ (Efeziečiams 4:14). Nebebijojau mokyti. Išaugo gebėjimas optimistiškai pasitikti sunkumus. Stebėdamas asmenis ir šeimas, kuriuos sutikau ar mokiau būdamas misionieriumi, supratau, kad Dievo mokymai yra teisingi, kai Jis sako, jog nuodėmė neatneša tikros laimės ir kad paklusnumas Dievo įsakymams mums padeda klestėti tiek materialiai, tiek dvasiškai (žr. Mozijo 2:41; Almos 41:10). Be to, asmeniškai supratau, kad Dievas yra stebuklų Dievas (žr. Mormono 9).

Visa tai padėjo man pasirengti suaugusiojo gyvenimui, įskaitant galimą santuoką ir tėvystę, tarnystę Bažnyčioje, profesinį ir visuomeninį gyvenimą.

Po misijos įgijau daugiau drąsos įvairiomis aplinkybėmis ir įvairiems žmonėms prisistatyti kaip ištikimas Jėzaus Kristaus ir Jo Bažnyčios sekėjas, net pasidalyti Evangelija su gražia moterimi, kuri tapo mano dorybinga, išmintinga, linksma ir mylima amžinąja bendražyge, mano gyvenimo saule.

Taip, Dievas mane dosniai laimina, kur kas labiau, nei įsivaizdavau, kaip ir visus tuos, kurie „nuolankiai ir su malda Jam tarnau[ja]“. Esu amžinai dėkingas Dievui už Jo gerumą.

Misija visiškai pakeitė mano gyvenimą. Supratau, kad verta stengtis pasitikėti Dievu, pasitikėti Jo išmintimi, gailestingumu ir pažadais. Jis yra mūsų Tėvas, tad nekyla jokių abejonių, kad Jis nori mums tik geriausio.

Brangūs jaunuoliai visame pasaulyje, kviečiu jus visus, kaip ir mūsų pranašas prezidentas Nelsonas, „įstoti į Viešpaties jaunimo batalioną, kad padėtumėte surinkti Izraelį“. Prezidentas Nelsonas sakė:

„Niekas neatneš didesnių pasekmių. Visiškai niekas.

Šis surinkimas jums turėtų būti pats svarbiausias dalykas. Tai yra misija, kuriai esate atsiųsti į žemę.“⁵

Gimėme šiuo metu dėl dieviškojo tikslo – surinkti Izraelį. Tarnaudami nuolatiniais misionieriais kartais susidursime su sunkumais, tačiau pats Viešpats bus mūsų didysis pavyzdys ir vedlys tokiomis aplinkybėmis. Jis supranta, kokia tai sunki misija. Jo padedami įveiksime bet kokius sunkumus. Jis bus kartu su mumis (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:88) ir gausiai laimins už tai, kad Jam nuolankiai tarnaujame.

Tad dėl šių priežasčių manęs visai nestebina, kad Viešpats tiek Tomui B. Maršui, tiek ir mums visiems pasakė: „Pakylėk savo širdį ir džiūgauk, nes atėjo tavo misijos valanda.“ Jėzaus Kristaus vardu, amen.