Tada aš silpnumą paversiu stiprybe

Nors iš tiesų gera būti ištikimam sau, tačiau turėtume išlaikyti savo, kaip Dievo sūnų ir dukterų, tikrąjį „aš“ – su dieviška prigimtimi ir paskirtimi tapti panašiems į Jį.² Jei mūsų tikslas – tikrai atitikti šią dieviškąją prigimtį ir paskirtį, tai mums visiems reikia keistis. Raštų žodis, reiškiantis pasikeitimą, yra atgaila. Prezidentas Raselas M. Nelsonas moko, kad „pernelyg daug žmonių atgailą vertina kaip bausmę – kaip kažką vengtino, nebent išskyrus rimčiausias aplinkybes. […] Prašydamas jus ir mane atgailauti, Jėzus kviečia mus pa[si]keisti.“³

Kompiuterių programinės įrangos kūrėjai sąlyginiais sakiniais nurodo kompiuteriams, ką daryti. Kartais jie vadinami „jei – tada“ sakiniais. Pavyzdžiui, „jei x yra tiesa, tada daryk y“.

Viešpats taip pat veikia per sąlygas: tikėjimo sąlygas, teisumo sąlygas, atgailos sąlygas. Yra daugybė sąlyginių Dievo sakinių pavyzdžių:

„Jei laikysiesi mano įsakymų ir ištversi iki galo, [tada] turėsi amžinąjį gyvenimą, kuris yra didžiausia iš visų Dievo dovanų.“⁴

„Jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, [tada] jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia.“⁵

Net Dievo meilė, nors ir beribė bei tobula, taip pat yra sąlygiška.⁶ Pavyzdžiui:

„Jei laikysitės mano įsakymų, [tada] pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.“⁷

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas toliau aiškino šią Evangelijos tiesą mokydamas: „Kai kurie mėgsta sakyti: „Gelbėtojas mane myli tokį, koks esu“, ir tai tikrai tiesa. Tačiau Jis negali nė vieno iš mūsų priimti į Savo karalystę tokių, kokie esame, nes „niekas nešvarus negali ten gyventi, arba gyventi jo akivaizdoje“ [Mozės 6:57]. Pirmiausia turime pasiryžti įveikti savo nuodėmes.“⁸

Palaiminimas gauti Dievo galią, padedančią mums keistis, taip pat yra sąlygiškas. Gelbėtojas, kalbėdamas per pranašą Moronį Mormono Knygoje, mokė: „Jeigu žmonės ateis pas mane, aš jiems parodysiu jų silpnumą. Aš duodu žmonėms silpnumą, kad jie būtų nuolankūs; ir mano malonės pakanka visiems žmonėms, kurie nusižemina prieš mane; nes jeigu jie nusižemina prieš mane ir tiki mane, tada aš jų silpnumą paversiu jų stiprybe.“⁹

Atidžiau pažvelgę į tai, ko Viešpats mus čia moko, matome Jį pirmiausia pasakant, kad vyrams ir moterims Jis duoda silpnumą, vienaskaita, kuris yra mūsų, kaip puolusių ar kūniškų būtybių, mirtingosios patirties dalis. Dėl Adomo nuopuolio tapome prigimtiniais vyrais ir moterimis. Tačiau per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galime įveikti savo silpnumą, t. y. savo puolusią prigimtį.

Tada Jis pasako, kad Jo malonės pakanka, ir, jei nusižeminsime ir tikėsime Jį, [tada] Jis silpnumą pavers stiprybe. Kitaip tariant, kai pirmiausia pakeisime savo puolusią prigimtį, savo silpnumą, tada galėsime pakeisti ir savo elgesį, savo silpnybes.

Apžvelkime pasikeitimo pagal Viešpaties pavyzdį reikalavimus:

Pirma, turime nusižeminti. Pagal Viešpatį, pasikeitimo sąlyga yra nuolankumas. Jis pasakė: „Jeigu jie nusižemina prieš mane.“¹⁰ Nusižeminimo priešingybė yra išdidumas. Išdidumas pasireiškia tada, kai manome, kad žinome geriau – kai tai, ką mes galvojame ar jaučiame, yra svarbiau už tai, ką galvoja ar jaučia Dievas.

Karalius Benjaminas mokė, kad „prigimtinis žmogus yra Dievo priešas […] ir bus per amžių amžius, nebent jis […] nusivilks prigimtinį žmogų, ir taps šventuoju per Viešpaties Kristaus apmokėjimą, ir taps kaip vaikas – klusnus, romus, [ir] nuolankus“¹¹.

Kad galėtume pasikeisti, turime nusivilkti prigimtinį žmogų ir tapti nuolankūs bei klusnūs. Turime būti pakankamai nuolankūs, kad galėtume sekti dabartiniu pranašu. Pakankamai nuolankūs, kad sudarytume šventyklos sandoras ir jų laikytumės. Pakankamai nuolankūs kasdien atgailauti. Turime būti pakankamai nuolankūs, kad norėtume pasikeisti, „savo širdis atiduo[ti] Dievui“¹².

Antra, turime tikėti Jėzų Kristų. Ir vėl Gelbėtojo žodžiai: „Jeigu jie nusižemina prieš mane ir tiki mane“¹³, Jis suteiks mums galią įveikti savo silpnybes. Nuolankumas ir tikėjimas Jėzumi Kristumi leis mums naudotis Jo malonės stiprinančia galia ir palaiminimų pilnatve dėl Jo Apmokėjimo.

Prezidentas Nelsonas yra mokęs, kad „tikra atgaila prasideda nuo tikėjimo, kad Jėzus Kristus turi galią apvalyti, išgydyti ir sustiprinti mus. […] Būtent mūsų tikėjimas atrakina Dievo galią mūsų gyvenime.“¹⁴

Trečia, per Savo malonę silpnumą Jis gali paversti stiprybe. Jei nusižeminsime ir tikėsime Jėzų Kristų, tada Jo malonė leis mums keistis. Kitaip sakant, Jis sudarys sąlygas mums keistis. Tai įmanoma, nes, kaip Jis sako, „mano malonės pakanka visiems žmonėms“¹⁵. Jo stiprinanti ir įgalinanti malonė suteikia mums galios įveikti visas kliūtis, visus sunkumus ir visokį silpnumą, jei tik siekiame keistis.

Mūsų didžiausios silpnybės gali tapti didžiausiomis stiprybėmis. Galime būti pakeisti ir tapti „naujais kūriniais“¹⁶. Silpnumas tiesiogine prasme gali pavirsti mūsų stiprybe.¹⁷

Beribį ir amžiną Apmokėjimą Gelbėtojas sukūrė tam, kad iš tiesų galėtume keistis, atgailauti ir tapti geresni. Mes iš tikrųjų galime atgimti iš naujo. Galime įveikti įpročius, priklausomybes ir net polinkį „daryti pikta“¹⁸. Būdami mylinčio Dangiškojo Tėvo sūnūs ir dukterys, turime vidinės galios keistis.

Raštuose gausu pasikeitusių vyrų ir moterų pavyzdžių.

Saulius, fariziejus ir aktyvus ankstyvosios krikščionių bažnyčios persekiotojas¹⁹, tapo Pauliumi, Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalu.

Alma buvo kunigas nelabo karaliaus Nojaus rūmuose. Jis nugirdo Abinadžio žodžius, visiškai atgailavo ir tapo vienu iš didžiųjų Mormono Knygos misionierių.

Jo sūnus Alma jaunystėje stengėsi sunaikinti Bažnyčią. Jis „buvo nedoriausi[as] iš nusidėjėlių“²⁰, bet vėliau patyrė širdies permainą ir pats tapo galingu misionieriumi.

Mozė buvo įvaikintas faraono šeimoje ir, kaip Egipto princas, augo prabangoje. Tačiau supratęs, kas jis iš tikrųjų yra, ir sužinojęs apie savo dieviškąją paskirtį, jis pasikeitė ir tapo didžiuoju Senojo Testamento įstatymdaviu pranašu.²¹

Mano žmonos senelis Džeimsas B. Keisoras visada mane stebino savo galinga širdies permaina.²² 1906 m. Druskos Ežero slėnyje gimęs ištikimų pastarųjų dienų šventųjų pionierių šeimoje, jis anksti neteko motinos ir visą jaunystę vargo. Paauglystės ir jauno suaugusiojo metus jis leido nutolęs nuo Bažnyčios ir tuomet įgijo daug blogų įpročių. Vis dėlto, jis sutiko ir vedė ištikimą moterį ir jiedu užaugino penkis vaikus.

1943 m., po sunkių Didžiosios depresijos ir Antrojo pasaulinio karo metų, Badis, kaip jį vadino draugai ir šeima, iš Jutos persikėlė į Los Andželą (Kalifornija) ieškoti darbo. Tuo metu jis gyveno pas savo seserį ir jos vyrą, tarnavusį jų apylinkės vyskupu.

Dėl sesers ir svainio meilės ir įtakos jis vėl pradėjo domėtis Bažnyčia ir kiekvieną vakarą prieš miegą ėmė skaityti Mormono Knygą.

Vieną vakarą, kai jis skaitė Almos 34 skyrių, jo širdį sujaudino šie žodžiai:

„Taip, norėčiau, kad eitumėt ir daugiau nebeužkietintumėt savo širdžių. […]

Nes štai šitas gyvenimas yra laikas žmonėms pasiruošti susitikti su Dievu; taip, štai šito gyvenimo diena yra diena žmonėms atlikti savo darbus.“²³

Skaitydamas šias eilutes jis pajuto stiprų jausmą ir suprato, kad turi pasikeisti, atgailauti, ir žinojo, ką turi daryti. Jis pakilo iš lovos, atsiklaupė ir pradėjo melstis, prašydamas Viešpaties atleisti jam ir suteikti jėgų, reikalingų pakeisti savo gyvenimą. Jo malda buvo išklausyta, ir nuo to laiko jis niekada nebesigręžiojo atgal. Badis pradėjo tarnauti Bažnyčioje ir iki gyvenimo pabaigos liko ištikimas, atsidavęs pastarųjų dienų šventasis. Jis pasikeitė visais atžvilgiais. Pasikeitė jo protas, širdis, veiksmai ir pati esybė.

Broliai ir seserys, mūsų dieviškasis likimas ir paskirtis yra tapti panašiems į mūsų Dangiškąjį Tėvą ir Gelbėtoją, Jėzų Kristų. Tai darome keisdamiesi, arba atgailaudami. Mes įgyjame Gelbėtojo „atvaizdą savo veiduose“²⁴. Tampame nauji, švarūs, kitokie – ir paprasčiausiai toliau kasdien to siekiame. Kartais gali atrodyti, kad žengiame du žingsnius pirmyn ir vieną atgal, bet ir toliau nuolankiai judėkime pirmyn su tikėjimu.

Kai nusižeminame ir naudojame tikėjimą Jėzumi Kristumi, Kristaus malonė ir Jo beribė apmokančioji auka suteikia galimybę keistis.

Liudiju, kad Jėzus Kristus tikrai yra mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jo malonės tikrai pakanka. Pareiškiu, kad Jis yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“²⁵. Jėzaus Kristaus vardu, amen.