Ateikite į Dievo kaimenę
Dievo kaimenėje mus budriai, rūpestingai prižiūri Gerasis Ganytojas ir esame palaiminti jausdami Jo išperkančiąją meilę.
Būdami jauni tėvai, brolis ir sesuo Samad Jėzaus Kristaus Evangelijos mokėsi savo paprastame dviejų kambarių namelyje Semarange, Indonezijoje.1 Susėdę prie mažo stalelio su blankia šviesele, kuri, regis, daugiau prikviesdavo uodų, nei apšviesdavo aplinką, du jauni misionieriai mokė juos amžinųjų tiesų. Per nuoširdžią maldą ir Šventosios Dvasios veikimą jie įtikėjo tuo, ko buvo mokomi, ir pasirinko krikštytis bei tapti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariais. Tas sprendimas ir gyvenimo būdas, kurio nuo tol laikėsi, laimina visas brolio ir sesers Samad bei jų šeimos gyvenimo sritis.2
Jie yra vieni pirmųjų pionierių šventųjų Indonezijoje. Vėliau jie priėmė šventyklos apeigas, o brolis Samadas tarnavo skyriaus, o vėliau ir apygardos prezidentu; jis važinėjo po visą Centrinę Javą ir vykdė savo pareigas. Pastarąjį dešimtmetį jis tarnauja pirmuoju Indonezijos Surakartos kuolo patriarchu.
Kaip vienas iš misionierių tame kukliame tikėjimo kupiname namelyje prieš 49-ius metus, juose mačiau tai, ko Mormono Knygoje mokė karalius Benjaminas: „Norėčiau, kad pagalvotumėt apie palaimingą ir džiaugsmingą būseną tų, kurie vykdo Dievo įsakymus. Nes štai, jie laiminami visais dalykais, tiek laikinaisiais, tiek ir dvasiniais.“3 Į žmonių, kurie seka Jėzaus Kristaus pavyzdžiu bei mokymais ir kurie renkasi būti priskaičiuoti prie Jo mokinių, gyvenimą liejasi daugybė džiaugsmingų ir amžinų palaimų.4
Dievo kaimenė
Almos krikšto sandoros kvietimas susirinkusiems prie Mormono vandenų prasideda šia fraze: „Dabar, kadangi norite įeiti į Dievo kaimenę.“5
Kaimenė, tiksliau, avidė – tai didelis aptvaras, dažnai akmeninėmis sienomis, kur avys saugomos per naktį. Jame yra tik viena anga. Dienos pabaigoje ganytojas pašaukia avis. Jos pažįsta jo balsą ir pro vartus įeina į avidę, kad būtų saugios.
Almos žmonės turbūt žinojo, kad ganytojai stovi prie siauro įėjimo į avidę tam, kad, avims įeinant, jos būtų suskaičiuojamos6 ir jų žaizdos bei negalavimai būtų pastebėti ir jomis būtų pasirūpinta, kiekviena atskirai. Avių saugumas ir gerovė priklauso nuo jų noro ateiti į avidę ir pasilikti joje.
Tarp mūsų gali būti tokių, kurie jaučiasi esantys ties kaimenės kraštu, galbūt manantys, kad jie mažiau reikalingi ar vertinami arba kad jie nepriklauso šiai avidei. Kaip būna avidėje, taip kartais ir Dievo kaimenėje užlipame vieni kitiems ant kojų ir mums reikia atgailauti arba atleisti.
Bet Gerasis Ganytojas7 – mūsų tikrasis ganytojas – visados yra geras. Dievo kaimenėje Jis mus budriai, rūpestingai prižiūri ir esame palaiminti jausdami Jo išperkančiąją meilę. Jis sakė: „Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada yra mano akyse.“8 Mūsų Gelbėtojas ant savo delnų išraižė mūsų nuodėmes, skausmus, suspaudimus9 ir visa, kas gyvenime yra neteisinga.10 Visi kviečiami priimti šias palaimas, jei tik nori ateiti11 ir pasirenka likti kaimenėje. Valios laisvės dovana nėra vien teisė rinktis, tai galimybė rinktis, kas teisu. O avidės sienos yra ne suvaržymai, o dvasinio saugumo šaltinis.
Jėzus mokė, kad yra „viena kaimenė, vienas ganytojas“12. Jis sakė:
„Kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. […]
Ir avys klauso jo balso […],
[ir] paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.“13
Tada Jėzus pareiškė: „Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas“14, tuo aiškiai mokydamas, kad į Dievo kaimenę tėra vienas kelias ir tik vienas kelias į išgelbėjimą. Su Jėzumi Kristumi ir per Jį.15
Palaimos išliejamos tiems, kurie Dievo kaimenėje
Kaip ateiti į kaimenę, sužinome iš Dievo žodžio, kuris yra Jėzaus Kristaus ir Jo pranašų mokyta doktrina.16 Kai laikomės Kristaus doktrinos ir į kaimenę ateiname per tikėjimą į Jėzų Kristų, atgailą, krikštą ir patvirtinimą bei tolesnę ištikimybę,17 Alma pažada keturias konkrečias asmenines palaimas. Jūs galite 1) būti Dievo išpirkti, 2) būti „priskaičiuoti prie tų, iš pirmojo prisikėlimo“, 3) turėti amžinąjį gyvenimą ir 4) tai, kad Viešpats gausiau išlies savo Dvasią ant jūsų.18
Po to, kai Alma mokė apie šias palaimas, žmonės iš džiaugsmo plojo rankomis. Štai kodėl:
Pirma, išpirkti reiškia apmokėti skolą ar padengti įsipareigojimą arba išlaisvinti nuo to, kas kelia sielvartą ar žaloja.19 Be Jėzaus Kristaus Apmokėjimo joks mūsų asmeninis tobulėjimas negali apvalyti mūsų nuo padarytų nuodėmių ar išgydyti mūsų patirtų žaizdų. Jis yra mūsų Išpirkėjas.20
Antra, dėl Kristaus prisikėlimo visi bus prikelti.21 Po to, kai mūsų dvasia paliks mūsų mirtingą kūną, be abejonės, nekantriai lauksime, kai vėl galėsime prikeltame kūne apkabinti mylimuosius. Ilgesingai lauksime būti tarp tų iš pirmojo prisikėlimo.
Trečia, amžinasis gyvenimas reiškia gyventi su Dievu ir gyventi taip, kaip Jis. Šis gyvenimas yra „didžiausia iš visų Dievo dovanų“22 ir atneš džiaugsmo pilnatvę.23 Jis yra galutinis mūsų gyvenimo tikslas ir paskirtis.
Ketvirta, Dievybės nario, Šventosios Dvasios, bendrystė šiame mirtingame gyvenime teikia taip reikalingą vedimą ir paguodą.24
Apsvarstykime kai kurias nelaimingumo priežastis: kančios ateina dėl nuodėmės,25 liūdesys ir vienatvė – dėl artimo žmogaus mirties, o baimė – dėl netikrumo, kas vyksta mums mirus. Tačiau kai ateiname į Dievo kaimenę ir laikomės savo sandorų su Juo, jaučiamės ramūs žinodami ir pasikliaudami, kad Kristus išpirks mus iš nuodėmių, kad mūsų kūno ir dvasios atskirtis baigsis greičiau ir kad pačiu šlovingiausi būdu amžinai gyvensime su Dievu.
Pasikliaukite Kristumi ir veikite tikėjimu
Broliai ir seserys, Raštai kupini Gelbėtojo didingos galios ir Jo gailestingo gerumo ir malonės pavyzdžių. Jo žemiškosios tarnystės metu Jo teikiamos išgydymo palaimos buvo skirtos tiems, kurie pasikliovė Juo ir veikė tikėjimu. Pavyzdžiui, neįgalus žmogus prie Betezdos tvenkinio ėmė vaikščioti, kai su tikėjimu pasekė Gelbėtojo nurodymu „Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!“26 Ligoniai ir visaip varginami žmonės Dosniojoje žemėje buvo išgydyti, kai visi „sutartinai“ „priėjo“27.
Panašiai ir mes, kad gautume nuostabias palaimas, pažadėtas ateinantiems į Dievo kaimenę, turime padaryti būtent tai: turime pasirinkti ateiti. Alma jaunesnysis mokė: „Ir dabar, sakau jums, kad gerasis ganytojas šaukia jus; ir jei klausysite jo balso, jis atves jus į savo kaimenę.“28
Prieš kelerius metus nuo vėžio mirė artimas draugas. Kai jo žmona Šeron pirmą kartą parašė apie jo diagnozę, ji sakė: „Mes renkamės tikėjimą. Tikėjimą į mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų. Tikėjimą mūsų Dangiškojo Tėvo planu ir tikėjimą, kad Jis žino mūsų poreikius ir įvykdys Savo pažadus.“29
Esu sutikęs daugelį pastarųjų dienų šventųjų, tokių kaip Šeron, kurie jaučia vidinę saugaus buvimo Dievo kaimenėje teikiamą ramybę, ypač kai ištinka pagundos, priešpriešos ir sunkumai.30 Jie pasirinko tikėti Jėzų Kristų ir sekti Jo pranašu. Mūsų brangus pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Viskas, kas gera gyvenime – kiekvienas amžiną vertę turintis palaiminimas – prasideda nuo tikėjimo.“31
Visapusiškai ateikite į Dievo kaimenę
Mano pro pro prosenelis Džeimsas Sojeris Holmanas į Jutą atkeliavo 1847-iais, bet jis nebuvo tarp tų, kurie su Brigamu Jangu atvyko liepą. Jis atvyko tais metais kiek vėliau ir, anot šeimos užrašų, buvo atsakingas už avių atvarymą. Druskos ežero slėnį jis pasiekė tik spalį, tačiau jis ir avys sėkmingai atkeliavo.32
Vaizdingai kalbant, kai kurie iš mūsų vis dar esame lygumose. Ne visi atkeliauja su pirmąja grupe. Brangūs draugai, tęskite kelionę – ir padėkite kitiems, – kad visapusiškai ateitumėte į Dievo kaimenę. Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimos yra neišmatuojamos, nes jos amžinos.
Esu didžiai dėkingas, kad esu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys. Liudiju apie mūsų Dangiškojo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus meilę ir apie ramybę, kuri ateina tik iš Jų, – tą vidinę ramybę ir palaimas, kurios įgyjamos Dievo kaimenėje. Jėzaus Kristaus vardu, amen.