Pamokos prie šulinio
Galime atsigręžti į Gelbėtoją, kad būtume sustiprintos ir išgydytos ir taip galėtume daryti viską, dėl ko buvome čia atsiųstos.
Koks džiaugsmas susirinkti kartu su jumis visomis šioje visuotinės konferencijos moterų sesijoje!
Užaugau Niujorko valstijos vakaruose ir lankiau nedidelį Bažnyčios skyrių maždaug už 32 kilometrų nuo mūsų namų. Sėdėdama sekmadieninės mokyklos pamokoje mūsų senų nuomojamų maldos namų cokoliniame aukšte su savo drauge Peti Džo, niekada nebūčiau įsivaizdavusi, kad priklausysiu pasaulinei milijonus moterų vienijančiai seserijai.
Prieš penkerius metus, mums tarnaujant su atsidavusiais šventaisiais Europos rytų regione, mano vyras Briusas sunkiai susirgo. Grįžome namo ir vos po kelių savaičių jis mirė. Mano gyvenimas pasikeitė pernakt. Aš gedėjau, jaučiausi silpna ir pažeidžiama. Maldavau Viešpatį nukreipti mano kelią: „Ką Tu norėtum, kad daryčiau?“
Po kelių savaičių vartydama savo paštą atkreipiau dėmesį į mažą paveikslėlį kataloge. Geriau įsižiūrėjusi supratau, kad paveiksle pavaizduota samarietė su Jėzumi prie šulinio. Tą akimirką Dvasia man aiškiai kalbėjo: „Štai ką tu turi daryti.“ Mylintis Dangiškasis Tėvas kvietė mane ateiti pas Gelbėtoją ir mokytis.
Norėčiau su jumis pasidalyti trimis pamokomis, kurių mokausi toliau gerdama iš Jo „gyvojo vandens“1 šulinio.
Pirma. Mūsų praeitis ir dabartinės aplinkybės nenulemia mūsų ateities
Seserys, žinau, kad tarp jūsų yra daug tokių, kurios jaučiasi taip, kaip aš, nežinodamos, kaip atlaikyti sunkius iššūkius ir netektis, nes jūsų gyvenimas nesiklosto taip, kaip tikėjotės, meldėtės ir planavote.
Nepriklausomai nuo aplinkybių, mūsų gyvenimas yra šventas ir turi prasmę bei tikslą. Kiekviena iš mūsų yra mylima Dievo dukra, gimusi su sieloje pasėta dieviškumo sėkla.
Mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus savo apmokančiąja auka suteikė mums galimybę būti apvalytoms ir išgydytoms, kad galėtume atlikti savo paskirtį žemėje, nepriklausomai nuo šeimos narių sprendimų, šeiminės padėties, fizinės ar psichinės sveikatos ar kitų aplinkybių.
Prisiminkite moterį prie šulinio. Koks buvo jos gyvenimas? Jėzus suvokė, kad ji jau buvo penkis kartus ištekėjusi, o šiuo metu nėra susituokusi su vyru, su kuriuo gyveno. Tačiau, nežiūrint jos gyvenimo sunkumų, vienas iš pirmųjų Gelbėtojo viešų pareiškimų, kad Jis yra pažadėtasis Mesijas, buvo būtent jai. Jis tarė: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!“2
Ji tapo galinga liudytoja, skelbdama savo miesto gyventojams, kad Jėzus yra Kristus. „Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi.“3
Jos praeitis ir esamos aplinkybės nenulėmė jos ateities. Kaip ji, galime rinktis šiandien atsigręžti į Gelbėtoją, kad būtume sustiprintos ir išgydytos ir taip galėtume įvykdyti viską, dėl ko buvome čia pasiųstos.
Antra. Mumyse yra galia
Žinomoje Doktrinos ir Sandorų eilutėje Viešpats moteris ir vyrus skatina „būti uoliai užsiėm[us] daryti gera ir daug ką daryti savo laisva valia, ir įgyvendinti daug teisumo; nes juose yra galia“4.
Seserys, mumyse yra galia įgyvendinti daug teisumo!
Prezidentas Nelsonas mus mokė: „Kiekviena moteris ir kiekvienas vyras, kurie su Dievu yra sudarę sandoras ir jų laikosi, ir vertai dalyvauja kunigystės apeigose, turi tiesioginę prieigą prie Dievo galios.“5
Įsitikinau, kad mums stengiantis laikytis šventų per krikštą ir šventyklose sudarytų sandorų Viešpats palaimins mus „savo gydančia, stiprinančia galia“ ir suteiks „dvasinių įžvalgų ir […] pabudimų, kokių dar niekada nepatyrė[me]“6.
Trečia. „Iš mažų dalykų kyla tai, kas didinga“7
Kalno pamoksle Jėzus mokė savo mokinius: „Jūs esate žemės druska“8 ir „Jūs esate pasaulio šviesa.“9 Vėliau Jis dangaus karalystės augimą palygino su raugu: „Dangaus karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo.“10
-
Druska
-
Raugas
-
Šviesa
Net ir labai maži to kiekiai daro įtaką viskam aplinkui. Gelbėtojas kviečia mus naudotis Jo galia, kad būtume kaip druska, raugas ir šviesa.
Druska
Įspūdinga, kaip smarkiai druskos pabarstymas keičia valgomo maisto skonį. O druska yra vienas pigiausių ir paprasčiausių ingredientų.
Antrojoje Karalių knygoje skaitome apie „jauną mergaitę“11, kuri pateko į sirų nelaisvę ir tapo sirų kariuomenės vado Naamano žmonos tarnaite. Ji buvo tarytum druska; jauna, neturinti jokios svarbos pasaulyje, o jos vergiškas gyvenimas svetimoje šalyje aiškiai nebuvo tai, ko ji tikėjosi.
Tačiau ji Dievo galia ištarė du sakinius, liudydama Naamano žmonai: „Jei mano valdovas būtų Samarijoje, tai pranašas pagydytų jį nuo raupsų.“12
Jos tikėjimo kupini žodžiai buvo perduoti Naamanui, kuris pasielgė pagal jos žodžius, todėl galėjo būti išgydytas tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Dažnai sutelkiame dėmesį į tarnus, kurie įtikino Naamaną išsimaudyti Jordano upėje laikantis pranašo Eliziejaus nurodymų, tačiau Naamanas net nebūtų atsidūręs prie Eliziejaus durų be tos jaunos mergaitės.
Galbūt esate jaunos arba jaučiatės nesvarbios, bet juk galite būti tarytum druska savo šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje.
Raugas
Ar kada nors valgėte duonos be raugo? Kaip ją apibūdintumėte? Standi? Sunki? Kieta? Su trupučiu raugo duona pakyla, išsiplečia, tampa lengvesnė ir minkštesnė.
Kai pasitelkiame Dievo galią savo gyvenime, galime pakeisti apsunkusią dvasią13 įkvepiančiomis mintimis, kurios pakylėja kitus ir leidžia išgydyti širdis.
Neseniai mano draugė Kalėdų rytą gulėjo lovoje, apimta liūdesio. Vaikai maldavo ją atsikelti, tačiau ją kamavo skausmas dėl artėjančių skyrybų. Gulėdama lovoje ir verkdama ji išliejo savo sielą melsdamasi Dangiškajam Tėvui, pasakodama Jam apie savo neviltį.
Jai baigiant maldą, Dvasia pakuždėjo, kad Dievas žino apie jos skausmą. Ją užliejo užuojauta, kurią Jis jaučia jai. Šis šventas išgyvenimas pateisino jos jausmus ir suteikė vilties, kad ji liūdi ne viena. Ji atsikėlė ir išėjo į lauką ir kartu su vaikais pastatė sniego senį, ryto sunkumą pakeisdama juoku ir džiaugsmu.
Šviesa
Kiek šviesos reikia, kad prasiskverbtų pro kambario tamsą? Vieno spinduliuko. Ir tas šviesos spindulys tamsoje gali sklisti iš Dievo galios jumyse.
Nors siautėjant gyvenimo audroms galbūt jausitės vienišos, galite šviesti nesusipratimų, sumaišties ir netikėjimo tamsoje. Jūsų tikėjimo Kristumi šviesa gali būti pastovi ir patikima ir aplinkinius atvesti į užuovėją ir ramybę.
Seserys, pasiūlydamos žiupsnelį druskos, šaukštą raugo ir šviesos spindulį galime pakeisti kitų širdį ir palaiminti gyvenimą.
Liudiju, kad Gelbėtojas yra mūsų gyvenimo druska, raginanti mus ragauti Jo džiaugsmo ir meilės.14 Tai Jis yra raugas, kai mūsų gyvenimas tampa sunkus, suteikia mums vilties15 ir pakelia mūsų naštas16 savo neprilygstama galia ir išperkančiąja meile17. Jis yra mūsų šviesa18, nušviečianti mūsų kelią namo.
Meldžiu, kad galėtume ateiti pas Gelbėtoją, kaip ta moteris prie šulinio, ir gerti Jo gyvojo vandens. Tada kartu su Samarijos gyventojais galėsime pareikšti: „Dabar tikime […]. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas.“19 Jėzaus Kristaus vardu, amen.