Ar norite būti laimingi?

Pasak vyresniojo Deilo G. Renlando, „pasakymas sandoros kelias reiškia eilę sandorų, per kurias ateiname pas Kristų ir užmezgame su Juo ryšį. Per šį sandoros ryšį galime pasinaudoti Jo amžinąja galia. Kelias prasideda nuo tikėjimo Jėzumi Kristumi ir atgailos, po to eina krikštas ir Šventosios Dvasios priėmimas.“² Kiekvieną kartą priimdami sakramentą atnaujiname šias sandoras.

Pradėję nuo krikšto, per savo gyvenimą sudarome ir daugiau sandorų. Be to, vyresnysis Renlandas sakė: „Sandoros kelias veda prie šventyklos apeigų, tokių kaip šventyklos endaumentas. Šventyklos endaumentas yra Dievo dovana, susidedanti iš šventų sandorų, kurios mus glaudžiau susieja su Juo.“³

Kartais, sudarę sandoras, jų nesilaikome. Kai tai atsitinka, kaip galite grįžti į sandoros kelią? Pasidalinsiu keliais grįžimo į sandoros kelią pavyzdžiais.

Prieš kiek daugiau nei mėnesį gavau laišką iš grįžusio misionieriaus, kuris tarnavo kartu su mumis. Jis pasakojo: „Paskutiniu metu buvo sunku. Mane slėgė kasdienė kova su nerimu bei depresija ir tai labai vargino. Jaučiausi vienišas ir tiesiog nelaimingas. Meldžiau mūsų Dangiškojo Tėvo vadovavimo, siekdamas ramybės ir paguodos, kad galėčiau kovoti su sunkumais. […] Melsdamasis pajutau, kaip Dvasia man pasakė, kad turiu mokėti visą dešimtinę. […] Labai stipriai jutau Dvasią ir iškart atsirado poreikis tai daryti. Kartu su troškimu tai padaryti pajutau paskatinimą, kad, „jei mokėsi dešimtinę, viskas bus gerai“. Vis dar stengiuosi rasti ramybę, bet tikrai turiu liudijimą apie mūsų Gelbėtoją ir žinau, kad per savo paklusnumą galiu jausti ir rasti ramybę, kurios ieškau savo širdyje ir mintyse. Neseniai nusprendžiau grįžti į Bažnyčią ir ieškoti Dvasios visame, ką darau.“

Dabar jam sekasi labai gerai. Jūs taip pat galite prašyti Dangiškojo Tėvo ramybės, bet atsakymas gali būti ne toks, kokio tikitės. Kai stengsitės pažinti Gelbėtoją ir melsitės Dangiškajam Tėvui, Jis duos atsakymą, skirtą būtent jums.

Prezidentas Tomas S. Monsonas mokė:

„Didžiausia pamoka, kurią galime išmokti mirtingajame gyvenime, yra ta, kad, kai Dievas kalba, o mes paklūstame, mes visada būsime teisūs.“⁴

„Jei laikysimės įsakymų, mūsų gyvenimas taps laimingesnis, visavertiškesnis ir ne toks sudėtingas. Galėsime lengviau pakelti savo sunkumus ir problemas ir gausime [Dievo] pažadėtas palaimas.“⁵

Sunkiausiu gyvenimo laikotarpiu mane pašaukė vyskupu. Buvau jaunas, per 30 perkopęs tėvas, bet turėjau finansinių problemų dėl šeiminių sunkumų. Negalėjau rasti jokio sprendimo ir maniau, kad tie sunkumai niekada nesibaigs. Buvau išnaudojęs savo finansus ir išsekęs emociškai. Ėmiau abejoti ir savo dvasine jėga. Kuolo prezidentas pašaukė mane būtent tuo sunkiu laikotarpiu. Priėmiau pašaukimą, nors tai buvo nelengva.

Mano žmona irgi dalyvavo pokalbyje su kuolo prezidentu, bet ji negalėjo atsakyti „taip“, ji taip pat nesakė „ne“, tik vis liejo ašaras. Ji verkė visą savaitę, klausdama Dangiškojo Tėvo: „Kodėl dabar? ir „Ar tikrai pažįsti kiekvieną?“ Atsakymo ji negavo, bet kitą sekmadienį buvau palaikytas kaip vyskupas. Ji daugiau neuždavinėjo Dangiškajam Tėvui tų klausimų, bet šešerius metus rėmė mane man vykdant pašaukimą.

Tą sekmadienį, kai buvau atleistas, priimdama sakramentą mano žmona išgirdo balsą. Balsas jai sušnibždėjo: „Kadangi jums buvo per sunku eiti, pašaukiau jį vyskupu, kad apkabinčiau jus ir eičiau su jumis.“ Žvelgdama į pastaruosius šešerius metus ji suprato, kad visi sunkumai, kurie atrodė begaliniai, per tą laiką buvo įveikti.

Supratome, kad, kai manome, jog mūsų pašaukimui laikas netinkamas, tai gali būti laikas, kai mums to pašaukimo labiausiai reikia. Kai Viešpats prašo mūsų tarnauti vykdant kokį nors pašaukimą, nesvarbu, lengvesnį ar sunkesnį, Jis žino mūsų poreikius. Jis suteikia mums reikiamų jėgų ir turi palaiminimų, kurie gali būti išlieti ant mūsų, kai ištikimai tarnaujame.

Yra daug kitų dalykų, trukdančių mums likti sandoros kelyje. Kad ir kas tai būtų, niekada nevėlu atgręžti savo širdis į Dangiškąjį Tėvą ir paprašyti pagalbos. Vyresnysis Polas V. Džonsonas mus mokė: „Kai sekame Šėtonu, mes teikiame galios jam. Kai sekame Dievu, Jis teikia galios mums.“⁶

Karalius Benjaminas Mormono Knygoje liudija: „Ir be to, norėčiau, kad pagalvotumėt apie palaimingą ir džiaugsmingą būseną tų, kurie vykdo Dievo įsakymus. Nes štai, jie laiminami visais dalykais, tiek laikinaisiais, tiek ir dvasiniais; ir jei jie išsilaiko ištikimi iki galo, jie priimami į dangų, kad gyventų su Dievu niekada nesibaigiančios laimės būsenoje.“⁷

Žmona sako, kad mūsų santuoka įkinko mus į vieną jungą ir dėl to ji gali padaryti tai, ko negalėjo anksčiau. Pavyzdžiui, nuo jaunumės jai būdavo baugu kur nors eiti sutemus, bet dabar jau nebaugu, nes aš einu su ja. Ji žemo ūgio ir negali pasiekti aukštai esančių lentynų, nebent pasiliptų ant kėdės ar ant kopėtėlių, bet aš galiu jai paduoti daiktus iš aukštai esančių lentynų, nes esu už ją aukštesnis. Panašiai vyksta imant ant savęs Gelbėtojo jungą. Kai įsikinkome į Jo jungą, galime padaryti tai, ko negalėjome, nes Jis gali daryti tai, ko negalime mes patys.

Vyresnysis Deividas A. Bednaris sakė: „Sudarydami ir vykdydami šventas sandoras įsikinkome į Viešpaties Jėzaus Kristaus jungą, kad trauktume jį kartu su Juo. Iš esmės Gelbėtojas kviečia mus pasitikėti Juo ir traukti jungą su Juo, nors mes, nepaisant visų mūsų pastangų, neprilygstame ir negalime Jam prilygti. Kai pasitikime Juo ir savo žemiškoje kelionėje savo naštą traukiame kartu su Juo, tikrai Jo jungas yra švelnus ir našta – lengva.“⁸

Prezidentas Nelsonas taip pat mokė:

„Gelbėtojo jungo priėmimas atveria prieigą prie Jo stiprybės ir išperkančios galios.“⁹

„Atlygis už sandorų su Dievu laikymąsi yra dangaus galia – galia, kuri stiprina mus, kad galėtume geriau atlaikyti išbandymus, pagundas ir sielvartus. Ši galia palengvina mūsų kelią. Tie, kurie gyvena pagal aukštesnius Jėzaus Kristaus įstatymus, turi prieigą prie Jo aukštesnės galios.“¹⁰

„Sandorų […] vykdymas iš tikrųjų palengvina gyvenimą! Kiekvienas žmogus, kuris sudaro sandoras krikštyklose ir šventyklose – ir jas vykdo, – turi geresnę prieigą prie Jėzaus Kristaus galios.“¹¹

Mano brangūs broliai ir seserys, ar norite būti laimingi? Likite sandoros kelyje. Jūsų gyvenimas bus lengvesnis, laimingesnis ir kupinas džiaugsmo. Mūsų Gelbėtojas mus kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“¹² Jis – gyvasis Kristus. Jis neša mūsų naštas ir palengvina mūsų gyvenimą. Jėzaus Kristaus vardu, amen.