Koks didis bus jūsų džiaugsmas
Dabar kviečiu jus pasiimti savo išmanymą kartu su laiko išmėgintais liudijimais ir vykti į misiją.
Mano brangūs broliai ir seserys, šiandien mano mintys krypsta į Izraelio surinkimą, kuris, pasak prezidento Raselo M. Nelsono, yra „pats svarbiausias dalykas, šiandien vykstantis žemėje. Niekas kitas neprilygsta jam nei didingumu, nei svarba, nei šlove.“1
Surinkimas geriausiai parodo, kad „Dievo akyse sielų vertė yra didžiulė“2. Tai taip paprasta. Renkame Dievo vaikus šiomis paskutinėmis dienomis, kad „dideli palaiminimai b[ūtų] išlieti ant jų galvų“3 ir jie gautų pažadėtus „amžinybės turt[us]“4. Iš to išplaukia, kad norint surinkti Izraelį mums reikia misionierių – gerokai daugiau nei tarnauja dabar.5 Šiandien kreipiuosi į daugybę patyrusių vyresnio amžiaus žmonių Bažnyčioje, kurie galėtų tarnauti misionieriais. Viešpačiui reikia jūsų. Mums reikia jūsų Niujorke ir Čikagoje, Australijoje ir Afrikoje, Tailande ir Meksikoje – ir visur kitur.
Sugrįžkime į 2015 metus. Buvau naujai pašauktas Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys. Viena nuostabių mūsų, kaip apaštalų, pareigų – paskirti misionierius į jų tarnystės vietas. Esu dalyvavęs šiame procese būdamas Septyniasdešimties nariu,6 bet dabar, būdamas apaštalas, pajutau visą šios užduoties naštą. Pradėjau nuo to, kad su malda daug jaunų vyresniųjų ir seserų vieną po kito paskyriau į misijas visame pasaulyje. Tada ėmiausi vyresnio amžiaus porų. Sąraše jų buvo 10. Nelabai daug. Nustebęs paklausiau savo kolegos iš Misionierių departamento: „Kiek mums jų reikia šią savaitę poreikiams patenkinti?“
Jis atsakė: „Trijų šimtų.“
Iki šiol prisimenu tą susimąstyti verčiančią akimirką – 10 porų, kai reikia 300.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas ragino poras „atsiklaupti ir klausti Dangiškąjį Tėvą, ar jau laikas jiems […] tarnauti misijoje“7. Pasak jo, „iš visų reikalavimų galbūt svarbiausias yra noras tarnauti“8.
Raštuose sakoma: „Jei turite norą tarnauti Dievui, jūs esate pašaukti į darbą.“9 Tas darbas remiasi derliaus įstatymu. Evangelijoje pagal Joną skaitome: „Kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.“10
Mačiau, kaip mano šeimoje išsipildė derliaus įstatymas.
Kai prieš kelerius metus buvau nuvykęs aplankyti šeimos narių, jų vyskupas paprašė manęs pasisakyti užbaigiant sakramento susirinkimą.11 Leidžiantis nuo pakylos, prie manęs priėjo moteris su savo septyniais vaikais ir prisistatė kaip sesuo Rebeka Guzman.
Ji paklausė: „Vyresnysis Resbandai, ar pažįstate Ruloną ir Verdą Resbandus?“
Nudžiugau ir atsakiau: „Tai mano tėvai.“
Turbūt jau suprantate, kur tai linksta. Rebekai, kuri su šeima yra čia, Konferencijų centre, leidus, dalinuosi jos šeimos istorija.12
Mano tėvai, vyresnysis Rulonas ir sesuo Verda Resbandai, tarnavo vyresnio amžiaus misionieriais Floridos Fort Loderdeilio misijoje.13 Jie skelbė Evangeliją ir Dievo vadovaujami pasibeldė į Rebekos namų duris. Ji buvo tik paauglė ir mėgo klausytis Osmondų muzikos, ypač mūsų draugo Donio, kuris šiandien yra čia su mumis.14 Klausydama jų interviu žiniasklaidai, ji sužinojo, kad jie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai. Ji jautė, kad jie kažkuo išsiskiria, ir manydama, kad tai gali būti dėl jų religijos, Rebeka praleido dvejus metus tyrinėdama Bažnyčios mokymus mokyklos bibliotekoje. Taigi, kai maloniai atrodanti pora pasibeldė į jos šeimos namų duris ir prisistatė esą pastarųjų dienų šventųjų misionieriai, ji nustebo.
„Mano mama liepė man jų atsikratyti, – vėliau rašė Rebeka, – bet mano širdis tarė „ne“. Pažvelgiau į jų veidus ir pajutau tiek šilumos bei meilės. Šie prisiminimai vis dar išspaudžia ašaras ir sužadina gilius jausmus mano širdyje.“15
Rebeka pakvietė juos vidun, ir mano tėvai misionieriai pasidalijo žinia su ja, dviem jos jaunesnėmis seserimis ir, nepaisydami prieštaravimų, su jos mama.
Rebeka man sakė: „Abu jūsų tėvai puikiai paaiškino mums rūpimus klausimus. Vis dar matau jų veidus, tarsi juos suptų šviesa. Visada apkabindavome jūsų motiną jai išeinant, o ji visada stengdavosi padėti mano mamai jaustis patogiai ir būti gerbiamai. Jūsų tėvo akys visada švytėdavo, kai jis mokydavo mus apie Jėzų Kristų. Jis bandydavo įtraukti mano tėvą į diskusijas ir galiausiai palenkė jį į savo pusę. Mano tėvas buvo vietinio užmiesčio klubo virėjas, tad pradėjo ruošti vakarienes jūsų tėvams, taip pat kepti jūsų tėvo mėgstamą žaliųjų citrinų pyragą.“16
Kai vyresnysis ir sesuo Resbandai paprašė Rebekos ir jos šeimos perskaityti Mormono Knygą, Rebeka tai padarė per penkias dienas. Ji norėjo nedelsdama pasikrikštyti, bet kiti jos šeimos nariai nebuvo pasiruošę. Po keturių mėnesių Rebeka primygtinai pareikalavo, kad ją pakrikštytų ir ji galėtų prisijungti prie tikrosios Bažnyčios. Ji prisiminė: „Kiekviena mano sielos dalelė žinojo, kad ji tikra.“17 1979 m. balandžio 5 d. misionieriai pakrikštijo 19-metę Rebeką, jos motiną ir dvi seseris. Mano tėvas buvo krikšto liudininkas.
Kai bažnyčioje sutikau Rebeką ir jos šeimą, nusifotografavome kartu. Namuose parodžiau fotografiją savo pagyvenusiai motinai ir tai pradžiugino jos širdį. Tada ji man pasakė: „Roni, tai viena laimingiausių dienų mano gyvenime.“
Mano motinos atsakymas iškelia klausimą mūsų vyresnio amžiaus nariams: „Ką veikiate šiame savo gyvenimo etape?“ Yra tiek daug būdų vyresnio amžiaus misionieriams atlikti tai, ko negali niekas kitas. Jūs esate nepaprasta gėrio jėga, turinti patirties Bažnyčioje ir pasiruošusi padrąsinti bei gelbėti Dievo vaikus.
Kai kurie iš jūsų gali galvoti: „Kaipgi palikti vaikaičius? Pasiilgtume reikšmingų šeimos gyvenimo įvykių, gimtadienių, draugų ir net savo augintinių.“ Jei būčiau paklausęs motinos, kodėl ji ir tėtis išvyko į misiją, žinau, kad ji būtų atsakiusi taip: „Turiu vaikaičių. Noriu, kad jie žinotų, jog mes su tavo tėvu tarnavome misijoje, norėjome parodyti pavyzdį savo palikuonims ir buvome palaiminti, didžiai palaiminti.“
Lankydamasis misijose visame pasaulyje, mačiau nepaprastą aibės mūsų vyresnio amžiaus misionierių tarnavimą. Akivaizdu, kad jie laimingi vykdydami „Viešpaties valią“ ir darydami tai, kas yra „Viešpaties reikalas“.18
Kai kuriems, ir tikimės, tūkstančiams jūsų, puikiai tiks nuolatinė misionieriška tarnystė kitame pasaulio krašte.19 Kitiems gali būti priimtiniau tarnauti Bažnyčios tarnybos misijoje ten, kur jie gyvena. Dėl sveikatos problemų ir kitų aplinkybių yra tokių, kurie negali tarnauti. Suprantame tai, bet tikiuosi, kad rasite būdų, kaip paremti tuos, kurie tarnauja. Sekite pranašo patarimais ir melskitės, kad sužinotumėte, ką Viešpats nori, kad darytumėte.
Misijos visame pasaulyje prašo jūsų pagalbos. Prezidentas Nelsonas taip apibūdino mūsų vyresnio amžiaus misionierius: „Jie jauni dvasia, išmintingi ir nori dirbti.“20
Išvykę į misiją, gaunate įvairiausių galimybių: galite tarnauti misijos biuruose ar šventyklose, stiprinti jaunus misionierius, remti mažus skyrius, dirbti „FamilySearch“ centruose ar istoriniuose objektuose, mokyti institute, teikti humanitarinę pagalbą, dirbti su jaunais suaugusiaisiais, padėti įdarbinimo centruose ar Bažnyčios ūkiuose. Svetainėje „Senior Missionary“ pateikiama išsami informacija apie jums tinkamas tarnavimo galimybes, paaiškinama, kur jūsų reikia ir kaip galite pasiruošti vykti.21 Taip pat turėsite susitikti su savo vyskupu arba skyriaus prezidentu.
Pašaukiau tarnauti daug porų ir mačiau, kaip Kristaus šviesa nušvietė jų veidus.22 Grįžę jie pasakodavo, kad priartėjo prie Viešpaties, tapo artimesni vienas kitam, jautė, kaip juos užlieja Viešpaties Dvasia, ir žinojo, kad buvo naudingi.23 Kas to nenorėtų?
Misija gali būti svarbiausias poros gyvenimo laikotarpis. Jį tinkamai galima pavadinti „Man Viešpačiui teks tarnaut“24. Galbūt atsidursite nepažįstamoje vietoje; tačiau Dvasios galia padės jums jaustis kaip namie.
Mano tėvai ir dešimtys tūkstančių grįžusių misionierių porų liudijo apie džiaugsmą, kurį jie patyrė dirbdami misionierišką darbą. Viešpats yra pasakęs pastarųjų dienų Raštuose: „Ir jei būtų taip, kad visas savo dienas dirbtumėte, šaukdami atgailą šiems žmonėms, ir atvestumėte pas mane tik vieną sielą, koks didis būtų jūsų džiaugsmas su ja mano Tėvo karalystėje!“25
Izaijas poetiškai apibūdino, ką reiškia tarnauti misijos „lauke“. Raštai mums sako, kad „laukas yra pasaulis“26. Šis didis senovės pranašas rašė: „Jūs išeisite linksmi, ir ramybė lydės jus. Kalnai ir kalvos džiūgaus jūsų akivaizdoje ir laukų medžiai plos rankomis.“27 Kalnus, kalvas, laukus ir medžius galima prilyginti misijų prezidentams, vyskupams, apygardų vadovams, nariams ir tiems, kurie ieško tiesos, bet „nežino, kur ją rasti“28. Jie paliudys, kad vyresnio amžiaus misionieriai keičia šį kraštovaizdį, liudydami apie mūsų Gelbėtoją ir Išpirkėją Jėzų Kristų.
Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas, prašau jūsų tarnauti misionieriais – galbūt net ne vieną kartą – surenkant Izraelį. Mums reikia jūsų! Mums reikia jūsų! Esame dėkingi jums, pagyvenusiems, už jūsų nugyventą gyvenimą ir pavyzdžius, kuriuos rodėte savo namuose, apylinkėse ir kuoluose. Dabar kviečiu jus pasiimti savo išmanymą kartu su laiko išmėgintais liudijimais ir vykti į misiją. Meldžiu, kad kitą kartą, kai sėsiu paskirti vyresnio amžiaus porų, šimtai jūsų nekantriai lauktų savo pašaukimo.
Taip pat pažadu, kad tarnaudami jausite Viešpaties meilę savo gyvenime, pažinsite Jį, Jis pažins jus, ir „didis b[us] jūsų džiaugsmas“29. Jūsų atsidavusi tarnystė Jėzui Kristui įkvėps ir palaimins jūsų šeimą, vaikaičius ir provaikaičius. Jų gyvenime daug metų „[daugės] […] gailestingumas, ramybė ir meilė“30. Pažadu tai. Jėzaus Kristaus vardu, amen.