Mūsų nuolatinė bendražygė

Mylimi broliai ir seserys, šioje konferencijoje buvome palaiminti apreiškimo išsiliejimu. Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnai kalbėjo ir kalbės tiesos, padrąsinimo ir nukreipimo žodžius.

Mane sujaudino šioje konferencijoje išgirsti liudijimai, kad Viešpats mums kalba asmeniškai per Šventąją Dvasią. Kai melsimės ir po to paklusime Dvasios raginimams, gausime daugiau įžvalgų ir palaiminimų, kurie padės mums išgyventi vis sunkėjančiais laikais.

Vėl girdėjome prezidentą Raselą M. Nelsoną perspėjant, kad „ateinančiomis dienomis bus neįmanoma dvasiškai išgyventi be vedančios, nukreipiančios, guodžiančios ir nuolatinės Šventosios Dvasios įtakos“¹.

Tas pranašo perspėjimas paskatino mane susimąstyti, ko galėčiau pamokyti savo vaikus, anūkus ir proanūkius apie tai, kaip gauti tą lemtingai svarbų vedimą jų laukiančiomis sunkiomis dienomis.

Taigi, ši žinia šiandien – tai trumpas laiškas mano palikuonims, kuris gali jiems padėti, kai nebebūsiu su jais tomis įdomiomis dienomis. Noriu, kad jie žinotų tai, kas, kaip sužinojau, gali jiems padėti.

Pradėjau geriau suprasti, ką jiems reikės daryti, kad dienomis, kuriomis gyvens, juos nuolat veiktų Šventoji Dvasia. Tad pajutau įkvėpimą šiandien pakalbėti apie savo asmeninę patirtį kviečiant Šventąją Dvasią, kiek tai priklauso nuo manęs, būti nuolatine mano bendražyge. Meldžiuosi, kad galėčiau padrąsinti juos.

Norėčiau, kad jie pradėtų galvoti ir melstis dėl Helamano sūnų Nefio ir Lehio bei kitų Viešpaties tarnų, kurie darbavosi su jais. Jie susidūrė su aršiu pasipriešinimu. Jie tarnavo nedoroje vietovėje ir turėjo patirti siaubingas apgavystes. Drąsos semiuosi, ir jūs galėtumėte semtis, iš šios Helamano metraščio eilutės:

„O septyniasdešimt devintaisiais metais prasidėjo dideli nesutarimai. Bet buvo taip, kad Nefis, Lehis ir daugelis jų brolių, kurie žinojo teisingus doktrinos punktus, kasdien gaudami daug apreiškimų, pamokslavo žmonėms tiek, kad jie padarė galą jų nesutarimams tais pačiais metais.“ ²

Šis pasakojimas mane padrąsina ir gali padrąsinti jus. Helamano sūnūs buvo mokomi ir nukreipiami per daugybę su Šventąja Dvasia susijusių patyrimų. Tai patikina mane, kad galime būti mokomi ir mokytis iš Dvasios eilutė po eilutės, gaudami tai, ko mums reikia. O tada, kai būsime pasiruošę, gausime daugiau.

Mane taip pat padrąsino pasakojimas apie Nefį, kurio buvo paprašyta grįžti į Jeruzalę Labano plokštelių. Prisimenate jo pasirinkimą. Jis pasakė: „Aš eisiu ir padarysiu tai, ką Viešpats įsakė.“ ³

Nefio patyrimai, su Šventąja Dvasia vykdant tą užduotį, ne kartą suteikė man drąsos, kai imdavausi užduočių, kurios, kaip žinojau, buvo Viešpaties pavedimai, bet atrodė, kad jos gerokai pranoko mano turėtą patirtį ir, kaip maniau, viršijo mano galimybes.

Prisimenate, ką Nefis pasakė apie šį patyrimą: „Ir tai buvo naktį, ir aš nurodžiau, kad [mano broliai] pasislėptų sienų išorėje. Ir kai jie pasislėpė, aš, Nefis, įsėlinau į miestą ir nuėjau link Labano namo.“

Jis tęsė: „Ir aš buvau vedamas Dvasios, nežinodamas iš anksto, ką turėsiu daryti.“⁴

Mane padrąsino žinojimas, kad Nefis, naktį vykdydamas Viešpaties pavedimą, kiekvieną minutę buvo vedamas Dvasios.

Mums reikia, ir jums reikės, nuolatinės Šventosios Dvasios bendrystės. Taigi, mes jos trokštame, tačiau iš patirties žinome, kad nėra lengva tai pasiekti. Kasdien kiekvienas pagalvojame, pasakome arba padarome ką nors, kas gali įžeisti Dvasią.

Kai tai nutinka, galime jausti Viešpaties nepritarimą. Ir mums gali kilti pagunda jaustis vienišiems. Svarbu prisiminti tvirtą pažadą, gaunamą kiekvieną savaitę, kai atgailaujame ir priimame sakramentą, „kad jo Dvasia visuomet būtų su jais“⁵.

Jei šiandien jautėte Šventosios Dvasios poveikį, galite suprasti tai kaip švelnų įrodymą, jog Apmokėjimas veikia jūsų gyvenime.

Kaip yra sakęs vyresnysis Džefris R. Holandas: „Kraštutinumų akimirkomis mes neturime pasiduoti baimei, kad Dievas mus apleido arba kad Jis neišklauso mūsų maldų. Jis tikrai išklauso mus. Jis tikrai mato mus. Jis tikrai myli mus.“⁶

Tas patikinimas yra man padėjęs. Kai jaučiuosi atitolęs nuo Viešpaties, kai atrodo, kad atsakymai į maldas vėluoja, išmokau vadovautis prezidento Nelsono patarimu peržiūrėti savo gyvenimą ir ieškoti galimybių atgailauti. Jis primena mums: „Kasdienė atgaila yra kelias į tyrumą, o tyrumas suteikia galią.“⁷

Jeigu jums sunku jausti Šventąją Dvasią, galėtumėte pamąstyti, ar nėra ko nors, dėl ko galėtumėte atgailauti ir gauti atleidimą.⁸ Galite melstis su tikėjimu, siekdami sužinoti, ką turėtumėte daryti, kad būtumėte apvalyti ir geriau pasiruošę šiai nuolatinei Šventosios Dvasios bendrystei.

Jei norite Šventosios Dvasios bendrystės, turite norėti jos dėl teisingų priežasčių. Jūsų tikslai turi būti Viešpaties tikslai. Jei jūsų motyvai pernelyg savanaudiški, jums bus sunku gauti ir pajausti Dvasios paskatinimus.

Man ir jums svarbiausia norėti to, ko nori Gelbėtojas. Mūsų motyvus turi skatinti tyra Kristaus meilė. Mūsų maldos turi skambėti taip: „Aš tenoriu to, ko nori Tu. Tebūnie Tavo valia.“

Stengiuosi atminti Gelbėtojo auką ir Jo meilę man. Tada, kai dėkodamas meldžiuosi Dangiškajam Tėvui, jaučiu meilę ir patikinimą, kad mano maldos išklausomos ir kad gausiu tai, kas geriausia man ir mano artimiesiems. Tai stiprina mano liudijimą.

Iš visko, apie ką liudija Šventoji Dvasia, mums vertingiausia tai, kad Jėzus yra Kristus, gyvasis Dievo Sūnus. Gelbėtojas pažadėjo: „Kai ateis Guodėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – Jis liudys apie mane.“ ⁹

Prieš daugelį metų man paskambino viena susirūpinusi mama. Ji pasakė, kad jos dukra persikėlė gyventi toli nuo namų. Per trumpą pokalbį su dukra ji pajuto, kad kažkas labai negerai. Ji meldė manęs padėti.

Sužinojau, kas yra tos dukters namų mokytojas. Iš šito termino galite suprasti, kad tai buvo seniai. Paskambinau jam. Jis buvo jaunas, tačiau man pasakė, kad ir jis, ir jo porininkas buvo pažadinti naktį ne tik rūpesčio dėl tos dukters, bet ir su įkvėpta nuojauta, kad ji ruošiasi priimti sprendimus, kurie atneš liūdesį ir vargą. Tik dėl to Dvasios įkvėpimo jie nuvyko jos aplankyti.

Iš pradžių ji nenorėjo jiems pasakoti apie savo padėtį. Veikiami įkvėpimo, jie maldavo ją atgailauti ir pasirinkti Viešpaties jai skirtą kelią. Tada ji suprato – tikiu, kad per Dvasią, – kad vienintelis būdas jiems sužinoti tai, ką jie žinojo apie jos gyvenimą, buvo iš Dievo. Motina patikėjo savo rūpesčius Dangiškajam Tėvui ir Gelbėtojui. Tiems namų mokytojams buvo pasiųsta Šventoji Dvasia, nes jie norėjo tarnauti Viešpačiui. Jie laikėsi Doktrinoje ir Sandorose pateikto patarimo ir pažado:

„Tavo vidus tegul būna pilnas tikrosios meilės visiems žmonėms bei tikėjimo namiškiams, ir tegul dorybė nepaliaujamai puošia tavo mintis; tada tavo pasitikėjimas Dievo akivaizdoje augs; ir kunigystės doktrina leisis ant tavo sielos kaip rasa iš dangaus.

Šventoji Dvasia bus tavo nuolatinė bendražygė, ir tavo skeptras bus nekintantis teisumo ir tiesos skeptras; ir tavo viešpatavimas bus nesibaigiantis viešpatavimas, ir be prievartos jis plūs į tave per amžių amžius.“¹⁰

Liudiju, kad Viešpats laikosi savo pažado. Šventoji Dvasia siunčiama sandorą sudariusiems ištikimiems Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams. Todėl jūsų išgyvenimai bus unikalūs, o Dvasia ves taip, kaip geriausiai tinka jūsų tikėjimui ir gebėjimui priimti apreiškimą sau ir tiems, kuriuos mylite ir kuriems tarnaujate. Meldžiuosi visa širdimi, kad jūsų pasitikėjimas augtų.

Liudiju, kad Dievas Tėvas gyvas. Jis myli jus. Jis girdi kiekvieną jūsų maldą. Jėzus Kristus meldė Tėvą atsiųsti Šventąją Dvasią, kad mus vestų, guostų ir liudytų tiesą. Džozefui Smitui giraitėje pasirodė Dievas Tėvas ir Jo Mylimasis Sūnus. Pranašas Džozefas Smitas išvertė Mormono Knygą Dievo dovana ir galia.

Dangiškieji pasiuntiniai sugrąžino kunigystės raktus. Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra Dievo pranašas visai žemei.

Aš, kaip Jėzaus Kristaus liudytojas, žinau, kad Jis gyvas ir vadovauja savo Bažnyčiai. Mes su jumis turime galimybę turėti Šventąją Dvasią kaip nuolatinę savo bendražygę ir gauti tų tiesų patvirtinimą tuomet, kai atmename ir mylime Gelbėtoją, atgailaujame ir prašome, kad Jo meilė būtų mūsų širdyje. Meldžiuosi, kad tą palaiminimą ir Šventosios Dvasios bendrystę turėtume šiandien ir kiekvieną savo gyvenimo dieną. Myliu jus. Šventuoju Jėzaus Kristaus vardu, amen.