Būkite taikingi Kristaus sekėjai

Gyvename laikais, kai „taikingi Kristaus sekėjai“¹ patiria nepaprastų iššūkių. Tie, kurie tiki, nuolankiai garbina ir liudija Jėzų Kristų, visada patirdavo išbandymų, vargų ir negandų.² Mano žmona Merė ir aš – ne išimtis. Pastaruosius kelerius metus matėme, kaip daugelis mūsų artimų vidurinės mokyklos draugų, porininkų misionierių, jų brangių žmonų ir buvusių kolegų mirė, arba, kaip sako prezidentas Raselas M. Nelsonas, perėjo į kitą uždangos pusę tęsti mokslų. Matėme, kad kai kurie, augę tikėjime, nukrypo nuo sandoros kelio.

Deja, netekome 23 metų anūko, kuris žuvo per tragišką automobilio avariją. Kai kurie brangūs draugai, šeimos nariai ir kolegos taip pat patyrė didelių sveikatos sunkumų.

Ištikus išbandymams, gedime kartu ir stengiamės nešti vieni kitų naštas.³ Kartu dejuojame dėl to, kas nebus atlikta, ir dėl dainų, kurios nebus sudainuotos.⁴ Šioje mirtingojo gyvenimo kelionėje geriems žmonėms nutinka blogi dalykai. Pražūtingi gaisrai Maujyje, Havajuose, pietinėje Čilėje ir Kanadoje yra baisių įvykių, su kuriais kartais susiduria geri žmonės, pavyzdžiai.

Brangiajame Perle skaitome, kad Viešpats apreiškė Abraomui amžinąją dvasių prigimtį. Abraomas sužinojo apie mūsų ikižemiškąjį gyvenimą, išankstinį paskyrimą, sukūrimą, Išpirkėjo parinkimą ir šį mirtingąjį gyvenimą, kuris yra antroji žmogaus būsena.⁵ Išpirkėjas pareiškė:

„Mes […] padarysime žemę, ant kurios šie gyvens;

ir tuo išmėginsime juos, kad pamatytume, ar jie darys viską, ką Viešpats, jų Dievas, jiems įsakys.“⁶

Pagal didįjį Dievo išgelbėjimo ir išaukštinimo planą, dabar yra antroji visų mūsų kelionės link šlovės karalystės būsena. Esame palaiminti valios laisve ir pajungti mirtingojo gyvenimo išbandymams. Tai laikas, skirtas mums pasiruošti susitikti su Dievu.⁷ Esame palaiminti, žinodami apie Jėzų Kristų ir Jo svarbą išgelbėjimo plane. Turime privilegiją tapti Jo atkurtos Bažnyčios – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios – nariais. Mes stengiamės vykdyti Jo įsakymus kaip taikingi Kristaus sekėjai. Jo pasekėjams niekada nebuvo lengva. Gelbėtojui taip pat nebuvo lengva ištikimai įvykdyti savo žemiškąją misiją.

Raštuose parašyta aiškiai: daugelis pasiduos požiūriui „valgyk, gerk ir linksminkis, nes rytoj mirsime“⁸. Kiti netikintieji traukiasi į tamsias grupes bendraminčių, pasisakančių už „ką nors nauja“⁹ ir žmonių filosofijas.¹⁰ Jie nežino, kur rasti tiesą.¹¹

Taikingi Kristaus sekėjai neina nė vienu iš šių kelių. Esame šilti, aktyvūs bendruomenių, kuriose gyvename, nariai. Mes mylime, dalijamės Kristaus mokymais ir kviečiame jais sekti visus Dievo vaikus.¹² Mes vadovaujamės mūsų mylimo pranašo, prezidento Nelsono, patarimais; mes pasirenkame „būti taikdariais, dabar ir visada“¹³. Šis įkvėptas požiūris atitinka ir Raštus, ir pranašų nurodymus.

1829 m. atkurta Bažnyčia dar nebuvo suorganizuota, taip pat nebuvo išleista Mormono Knyga. Nedidelė sunkumų kamuojamų žmonių grupė, Dievo Dvasios paskatinta, sekė paskui pranašą Džozefą Smitą. Viešpats apreiškė Džozefui patarimą, skirtą sunkiems laikams: „Todėl nebijok, mažoji kaimene; darykite gera; tegul nors žemė ir pragaras susivienija prieš jus; nes jeigu jūs pastatyti ant mano uolos, jie negali nugalėti.“¹⁴ Jis taip pat jiems patarė:

„Dėl kiekvienos minties žvelkite į mane; neabejokite, nebijokite.

[…] Būkite ištikimi, laikykitės mano įsakymų, ir jūs paveldėsite dangaus karalystę.“¹⁵

Akivaizdu, kad mūsų dangiškoji lemtis nepasikeičia, kai patiriame sunkumų. Laiške hebrajams mums patariama: „Drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.“¹⁶ Jėzus Kristus yra „amžinojo išgelbėjimo priežastis“¹⁷.

Man patinka Mormono žodžiai, kuriuos cituoja jo sūnus Moronis, giriantys „taikingus Kristaus sekėjus […] dėl jų taikingo elgesio su žmonių vaikais“¹⁸.

Bažnyčios nariams, besistengiantiems būti taikingais Kristaus sekėjais, šviesesnės dienos ateis tada, kai sutelksime dėmesį į savo Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų. Išbandymai yra mirtingojo gyvenimo dalis ir jų yra kiekvieno žmogaus gyvenime visame pasaulyje. Į tai įeina dideli konfliktai tarp šalių ar asmenų.

Bažnyčios vadovų dažnai klausia: „Kodėl teisingas Dievas leidžia, kad vyktų blogi dalykai, ypač geriems žmonėms?“ ir „Kodėl teisūs ir Viešpačiui tarnaujantys žmonės neapsaugoti nuo tokių tragedijų?“

Mes nežinome visų atsakymų; tačiau žinome svarbius principus, leidžiančius priimti kiekvieno iš mūsų laukiančius išbandymus, sunkumus ir negandas, tikint ir pasitikint šviesesniu rytojumi. Šventuose Raštuose nėra geresnio pavyzdžio, kaip išgyventi suspaudimus, nei Viešpaties žodis pranašui Džozefui Smitui, kai šis buvo įkalintas Liberčio kalėjime.

Viešpats pareiškė:

„Jei patys pragaro nasrai plačiai išsižios tavęs praryti, žinok, mano sūnau, kad visa tai suteiks tau patirties ir išeis tau į gera.

Žmogaus Sūnus nusileido žemiau viso to. Argi tu didesnis už jį?

[…] todėl nebijok to, ką gali padaryti žmogus, nes Dievas bus su tavimi per amžių amžius.“¹⁹

Aišku, kad turime Tėvą danguje, kuris mus asmeniškai pažįsta, myli ir puikiai supranta mūsų kančias. Jo Sūnus, Jėzus Kristus, yra mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas ir M. Raselas Balardas abu stipriai pabrėžė naujojo antrojo Skelbkite mano evangeliją leidimo svarbą.²⁰ Pritariu jų entuziazmui. Šis naujas Šventuosius Raštus papildantis leidimas galingai skelbia:

„Per savo apmokančiąją auką Jėzus Kristus paėmė ant savęs mūsų skausmus, kančias ir negalias. Dėl to Jis žino „savo kūnu, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse“ (Almos 7:12; taip pat žr. 11 eil.). Jis kviečia: „Ateikite pas mane“, o kai mes ateiname, Jis teikia mums atilsį, viltį, stiprybę, perspektyvą ir išgydymą (Mato 11:28; taip pat žr. 29–30 eil.).

Jei pasikliauname Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, Jis padės mums ištverti mūsų išbandymus, ligas ir skausmą. Mes galime būti kupini džiaugsmo, ramybės ir paguodos. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.“²¹

Galime džiugiai būti taikingi Kristaus sekėjai.

Mūsų Tėvo laimės planas savo vaikams apima ne tik ikimirtingąjį ir mirtingąjį gyvenimą, bet ir amžinojo gyvenimo potencialą, taip pat nuostabų ir šlovingą susijungimą su tais, kuriuos praradome. Visos neteisybės bus ištaisytos, ir mes pamatysime visiškai aiškiai, nepriekaištingai ir suprantamai.

Šį matymą Bažnyčios vadovai palygino su matymu žmogaus, kuris ateina į trijų veiksmų spektaklio vidurį.²² Tie, kurie nežino Tėvo plano, nesupranta, kas atsitiko pirmame veiksme (arba ikimirtingajame gyvenime) ir ten nustatytų tikslų; taip pat jie nesupranta išaiškinimo ir sprendimo, atskleidžiamų trečiame veiksme, kuriame išsipildo šlovingas Tėvo planas.

Daugelis neįvertina, kad, pagal Jo meilingą ir visapusišką planą, tie, kurie atrodo esantys nepalankioje padėtyje ne dėl savo kaltės, galiausiai palaiminami.²³

Raštuose aiškiai sakoma: taikingi Kristaus sekėjai, kurie yra teisūs, seka Gelbėtoju ir laikosi Jo įsakymų, bus palaiminti. Viena svarbiausių Raštų ištraukų tiems, kurie yra teisūs, kad ir kokios būtų jų gyvenimo aplinkybės, yra dalis karaliaus Benjamino kreipimosi į savo žmones. Jis pažadėjo, kad tie, kurie ištikimai laikosi įsakymų, yra visokeriopai laiminami šiame gyvenime ir „priimami į dangų, kad gyventų su Dievu niekada nesibaigiančios laimės būsenoje“²⁴.

Pripažįstame, kad beveik visi savo gyvenime patyrėme fizinių ir dvasinių audrų; kai kurios buvo niokojančios. Mylintis Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus, kuris yra Jo atkurtos Bažnyčios galva, parūpino mums Raštus ir pranašus, kad mus ruoštų, įspėtų apie pavojus ir duotų nurodymų, ir taip mus paruoštų ir apsaugotų. Kai kurie nurodymai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų, o kai kurie užtikrina apsaugą daugeliui metų į priekį. Viešpaties įvade į Doktrinos ir Sandorų knygą, pirmame jos skyriuje, patariama skirti dėmesį pranašų žodžiams.²⁵

Pirmame skyriuje taip pat yra įspėjimas: „Pasiruoškite, pasiruoškite tam, kas įvyks.“²⁶ Viešpats savo žmonėms suteikia galimybę pasiruošti sunkumams, su kuriais jie susidurs.

1847 m. sausio 14 d. Vinter Kvoterse Viešpats suteikė galingą apreiškimą prezidentui Brigamui Jangui.²⁷ Šis apreiškimas yra klasikinis pavyzdys, kaip Viešpats ruošia žmones tam, kas įvyks. Ištikimi šventieji pradėjo keltis į Druskos Ežero slėnio kalnų prieglobstį. Jie sėkmingai pastatė Navū šventyklą ir priėmė šventas išgelbėjimo apeigas. Jie buvo išvaryti iš Misūrio, o jų persekiotojai išvijo juos iš Navū šiurpiu žiemos metu. Apreiškimas Brigamui davė praktinių patarimų, kaip pasiruošti išvykti. Kai pagrindinė šventųjų grupė išvyko į pavojingą kelionę, Viešpats ypač pabrėžė rūpinimąsi vargšais, našlėmis, našlaičiais ir Mormonų batalione tarnaujančių vyrų šeimomis.

Pataręs gyventi dorai, Viešpats pabrėžtinai pridūrė dar du principus, kurie tebegalioja ir šiandien.

Pirma, Jis ragino: „Šlovink Viešpatį giedojimu, muzika, šokimu ir šlovinimo bei padėkos malda.“²⁸

Antra, Viešpats patarė: „Jei liūdi, šaukis Viešpaties, savo Dievo, su maldavimu, kad jūsų sielos būtų džiugios.“²⁹

Tai puikūs du patarimai mūsų laikams. Šlovinimo, muzikos ir padėkos kupinas gyvenimas yra nepaprastai laiminamas. Džiaugsmas ir pasitikėjimas, kad dėl maldos ateis dangiška pagalba, yra galingas būdas būti taikingais Kristaus sekėjais. Siekis visada būti geros nuotaikos padeda išvengti dvasios nuopuolio.

Paskutinė įžvalgios giesmės eilutė gražiai perteikia svarbiausią atsakymą: „Nėra žemėje tokio skausmo, kurio neišgydytų dangus.“³⁰

Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas, liudiju, kad taikingi Kristaus sekėjai patirs asmeninę ramybę šiame gyvenime ir šlovingą dangišką susitikimą. Aš tvirtai liudiju apie Gelbėtojo dieviškumą ir Jo Apmokėjimo realumą. Jis mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jėzaus Kristaus vardu, amen.