Lub Tuam Rooj Sab Laj
Peb Hais txog Khetos
Kaum Hli Ntuj xyoo 2020 lub Tuam Rooj Sab Laj


Peb Hais txog Khetos

Thaum neeg ntiaj teb hais tsawg zuj zus txog Yexus Khetos, cia peb hais ntxiv zuj zus txog Nws.

Kuv hlub nej, kuv cov phooj ywg thiab cov ntseeg. Kuv qhuas nej txoj kev ntseeg thiab txoj kev ua siab loj rau ob peb lub hlis tas los, thaum phaum mob no ua rau peb lub neej ntxhov heev thiab ua rau tsev neeg thiab phooj ywg xiam.

Nyob hauv lub sij hawm uas paub tsis meej no, kuv ris Vajtswv txiaj rau qhov kuv paub tseeb tias Yexus yog tus Khetos. Nej puas tau xav li ntawd? Muaj tej teeb meem uas peb txhua tus ris, tiam sis yeej muaj tus uas txo hwj chim hais tias, “Kuv yog txoj kev, qhov tseeb, thiab yog txoj sia.”1 Thaum peb yuav tsum nyob sib nrug, peb yeej tsis tas nyiaj ib lub sij hawm thaum peb nyob nrug Nws, tus uas hlub peb thov hais tias “Los cuag kuv.”2

Zoo li ib lub hnub qub hauv lub ntuj uas tsis muaj huab, Yexus Khetos ci rau peb txoj kev. Nws tau txo hwj chim los yug hauv ib lub tsev yug tsiaj. Nws ua nws lub neej nyob zoo tag nrho. Nws kho neeg mob thiab tsa cov tuag sawv. Nws yog ib tug phooj ywg rau cov uas neeg tsis nco txog. Nws tau qhia peb kom ua zoo, mloog lus, thiab ib leeg hlub ib leeg. Nws raug ntsia saum ntoo khaub lig, thiab sawv rov los peb hnub tom qab ntawd, ua rau peb thiab cov uas peb hlub yuav muaj txoj sia hauv lub neej tom ntej. Los ntawm Nws txoj kev hlub tshua thiab txoj kev tshav ntuj, Nws tau ris peb tej kev txhaum thiab kev txom nyem, thiab zam txim rau peb thaum peb hloov siab lees txim thiab ua rau peb nyob kaj siab lug. Peb hlub Nws. Peb teev tiam Nws. Peb coj raws li Nws. Nws yog tus uas txheem peb tus ntsuj plig.

Tiam sis, txawm yog peb txoj kev ntseeg loj zuj zus tuaj, muaj ib txhia nyob hauv lub ntiaj teb no uas tsis paub ntau txog Yexus Khetos, thiab nyob hauv tej qhov chaw uas tau hais txog Nws tau ntev lawm, kev ntseeg Yexus Khetos tab tom ploj mus. Cov Neeg Ntseeg hauv Europe tau pom kev ntseeg ploj zuj zus mus rau ob peb caug xyoo.3 Tu siab uas nyob hauv Teb Chaws Amelikas, kev ntseeg ploj zuj zus thiab. Ib txoj kev tshawb fawb qhia tias 10 xyoo tas los 30 plhom tus neeg nyob hauv Teb Chaws Amelikas tau tso kev ntseeg Yexus Khetos tseg lawm.4 Nyob thoob plaws lub ntiaj teb, muaj ib txoj kev tshawb fawb uas hais tias thaum yav tom ntej cov uas yuav tso kev ntseeg Khetos tseg los muaj ob npaug cov uas yuav los ntseeg.5

Peb yeej hwm txhua tus txoj cai xaiv raws li lawv lub siab nyiam, tiam sis peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej twb hais tias, “Tus no yog kuv tus Tub uas kuv hlub: cia li mloog nws hais.”6 Kuv ua tim khawv tias yuav muaj ib hnub uas txhua lub hauv caug yuav txhos thiab txhua tus nplaig yuav lees paub tias Yexus yog tus Khetos.7

Peb yuav tsum ua li cas thaum peb lub ntiaj teb no hloov? Thaum ib txhia tso lawv txoj kev ntseeg tseg, lwm tus nrhiav qhov tseeb. Peb tau ris tus Cawm Seej lub npe. Peb yuav tsum ua li cas ntxiv?

Kev Npaj Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson

Tej zaum peb teb cov lus no thaum peb xav txog qhov uas tus Tswv tau qhia Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson ua ntej tau hu nws ua lub Koom Txoos tus Thawj Tswj Hwm. Thaum nws hais lus rau cov tub hluas ntxhais hluas ib xyoos ua ntej tau hu nws, Thawj Tswj Hwm Nelson caw peb kawm txog 2,200 nqe vaj lug kub uas hais txog Yexus Khetos lub npe, nyob hauv phau Topical Guide.8

Daim Duab
Thawj Tswj Hwm Nelson kawm vaj lug kub

Peb lub hlis tom qab ntawd nyob hauv lub tuam rooj sab laj, nws tau hais txog qhov uas txawm yog nws yog ib tug thwj tim tau ntev los, kev kawm txog Yexus Khetos li no twb tshoov nws lub siab heev. Muam Wendy Nelson tau nug nws seb nws txoj kev kawm li no puas pab nws. Nws teb hais tias, “Kuv tsis yog neeg zoo li qub.” Nws tsis yog neeg zoo li qub? Nws muaj 92 xyoos lawm, es nws tsis zoo li qub? Thawj Tswj Hwm Nelson piav tias:

“Thaum peb siv sij hawm kawm txog tus Cawm Seej thiab Nws txoj kev txi theej txhoj, ua rau peb xav … ntseeg Nws. …

“… Peb tsom ntsoov rau tus Cawm Seej thiab Nws txoj moo zoo.”9

Tus Cawm Seej hais tias, “Ntsia ntsoov kuv nrog txhua txoj kev xav.”10

Nyob hauv ib lub ntiaj teb uas muaj hauj lwm ua, kev txhawj xeeb, thiab tej yam tsim nyog ua, peb tsom ntsoov rau Nws kawg siab kawg ntsws, tus uas yog peb txoj cawm seej thiab txoj kev cia siab.

Yog tias kev kawm txog tus Cawm Seej tau npaj Thawj Tswj Hwm Nelson li no, ces puas yog ib qho zoo uas yuav pab peb npaj siab ib yam thiab?

Daim Duab
Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson

Thaum nws qhia txog lub Koom Txoos lub npe, Thawj Tswj Hwm Nelson qhia tias, “Yog tias peb yuav muaj lub hwj chim ntawm Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj—kom ntxuav peb thiab kho peb, kom txhawb nqa thiab pab peb ua zoo, thiab thaum kawg kom muab peb tsa nto—ces peb yeej yuav tsum lees hais tias Nws yog lub hauv paus ntawm lub hwj chim ntawd.”11 Nws tau qhia peb tias qhov uas peb siv lub Koom Txoob lub npe raug, ib yam uas tej zaum yus xav tias yog ib yam me me, yeej tsis yog ib yam me hlo li, thiab yuav hloov peb thaum yav tom ntej.

Kev Cog Lus rau Nej txoj Kev Npaj

Kuv cog lus rau nej tias thaum nej npaj nej tus kheej, ib yam li Thawj Tswj Hwm Nelson ua, ces nej yuav ua neeg txawv, nej yuav xav txog tus Cawm Seej ntxiv, thiab nej yuav cia li hais txog Nws ntxiv. Thaum nej paub thiab hlub Nws ntxiv, ces nej yuav haj yam txaus siab hais lus, zoo li thaum nej hais rau nej cov me nyuam los sis rau ib tug phooj ywg zoo. Cov uas mloog yuav tsis tshua xav sib cav sib ceg los sis tso nej tseg thiab lawv yuav xav kawm los ntawm nej.

Peb txhua tus hais txog Yexus Khetos, tiam sis tej zaum peb ua tau zoo dua ntxiv. Yog tias neeg ntiaj teb yuav hais txog Nws tsawg dua, ces leej twg yuav hais txog Nws ntxiv? Peb yuav hais! Nrog rau lwm tus Neeg Ntseeg Khetos uas rau siab!

Hais Lus txog Khetos hauv Peb lub Tsev

Puas muaj daim duab txog tus Cawm Seej nyob hauv peb lub tsev? Peb puas hais ntau rau peb cov me nyuam txog Yexus tej zaj lus piv txwv? “Yexus tej zaj lus yeej zoo li ib nthw cua tshuab tej hluav ncaig ntawm peb cov me nyuam txoj kev ntseeg hauv lawv lub siab.”12 Thaum nej cov me nyuam nug nej, cia li xav seb nej puas qhia raws li tej yam uas tus Cawm Seej qhia. Piv txwv hais tias, yog nej tus me nyuam nug hais tias, “Txiv, vim li cas peb thov Vajtswv li no?” Tej zaum nej yuav teb hais tias, “Koj nug ib yam tseem ceeb. Koj puas nco qab thaum Yexus thov Vajtswv? Cia wb tham seb vim li cas Nws tau thov li no.”

“Peb hais txog Khetos, peb xyiv fab rau Khetos, … xwv kom peb cov me nyuam yuav paub cia siab rau lub hauv paus twg kom txais kev zam txim rau 1lawv tej kev txhaum.”13

Hais Lus txog Khetos hauv lub Koom Txoos

Nqe vaj lug kub no hais tias peb “qhia txog Khetos.”14 Thaum peb sib ntsib teev tiam Vajtswv, thov kom peb cia li tsom ntsoov rau tus Cawm Seej Yexus Khetos thiab Nws txoj kev txi theej txhoj. Kuv hais li no tsis txhais hais tias peb yuav tsum tsis txhob hais ib zaj los ntawm peb lub neej los sis tej uas lwm tus tau hais. Tej zaum peb yuav hais txog tsev neeg, kev pab lwm tus, lub tuam tsev los sis kev ua tub txib, tiam sis txhua yam yuav tsum ua rau peb ntseeg tus Tswv Yexus Khetos.

Peb caug xyoo tas los, Thawj Tswj Hwm Dallin H. Oaks hais txog ib tsab ntawv nws tau txais “los ntawm ib tug txiv neej uas hais tias nws tau mus rau kev sib ntsib [txais lub cim nco txog] thiab mloog kaum xya zaj lus tim khawv es nws tsis tau hnov txog tus Cawm Seej.”15 Ces Thawj Tswj Hwm Oaks tau hais tias, “Tej zaum tsis yog npaum li nws hais [tiam sis] kuv hais txog qhov no vim nws ua rau peb txhua tus nco ntsoov txog qhov no.”16 Ces nws tau caw peb hais ntxiv txog Yexus Khetos thaum peb hais lus thiab sib tham hauv peb tej hoob kawm. Kuv tau pom tias peb tsom ntsoov rau Yexus Khetos zuj zus tuaj nyob hauv lub Koom Txoos tej kev sib ntsib. Thov kom peb rau siab ua tej yam zoo no.

Hais Lus txog Khetos rau Lwm Tus

Nrog cov nyob ib puag ncig, cia peb qhib siab, thiab txaus siab hais txog Khetos ntxiv. Thawj Tswj Hwm Nelson hais tias, “Yexus Khetos cov thwj tim tseeb yeej txaus siab sawv, hais lus, thiab ua txawv ntawm lwm tus tib neeg hauv lub ntiaj teb.”17

Tej lub sij hawm peb xav tias thaum peb nrog lwm tus sib tham ces lawv yuav tsum tuaj rau peb lub koom txoos los sis cia cov tub txib qhia lawv. Cia tus Tswv coj lawv txoj hau kev raws li lawv txaus siab ua, es cia peb xav txog peb txoj kev lav ris kom ua Nws lub suab, qhib peb lub siab rau lwm tus txog peb txoj kev ntseeg. Txwj Laug Dieter F. Uchtdorf tau qhia peb tias thaum ib tug nug seb peb tau ua dab tsi rau Hnub Saturday thiab Sunday, peb yuav tau luag nyav thiab hais tias peb nyiam mloog lub Koom Haum Me Nyuam Yaus hu nkauj “Kuv sim ua neeg zoo li Yexus.”18 Cia peb ua siab zoo thaum peb ua tim khawv txog peb txoj kev ntseeg Khetos. Yog ib tug neeg hais txog ib qho teeb meem nyob hauv nws lub neej, tej zaum peb yuav hais, “Dab Laug, Niam Tais, nej paub tias kuv ntseeg Yexus Khetos. Kuv xav txog ib yam uas Nws hais uas tej zaum yuav pab koj.”

Cia li qhib siab hais txog nej txoj kev tso siab rau Khetos nyob hauv social media. Neeg feem coob yuav saib nej txoj kev ntseeg rau nqi, tiam sis yog ib tug neeg hais phem thaum nej hais txog tus Cawm Seej, cia li ua siab loj vim Nws cog lus tias: “Nej tau koob hmoov thaum tib neeg yuav cem thiab tsim txom nej … vim yog kuv. … Vim nej nqi zog nyob saum ntuj ceeb tsheej yuav tseem ceeb heev.”19 Peb haj yam xav coj raws li Nws ntau tshaj peb xav kom lwm tus nyiam peb. Petus qhia hais tias: “Nej yuav tsum npaj tos txhua lub sij hawm … thaum twg muaj neeg nug nej hais tias vim li cas nej muaj chaw cia siab.”20 Cia peb hais txog Khetos.

Phau Ntawv Maumoos yog ib zaj lus tim khawv tseeb txog Yexus Khetos. Yuav luag txhua phab ua tim khawv txog tus Cawm Seej thiab Nws ntiag tug hauj lwm.21 Kev to taub Nws txoj Kev Theej Txhoj thiab txoj kev tshav ntuj los muaj hauv txhua phab. Phau Ntawv Maumoos yog ib phau uas ua khub rau Phau Tshiab, vim nws pab peb to taub vim li cas tus Cawm Seej tau los cawm peb thiab peb yuav ua li cas kom los cuag Nws.

Muaj ib txhia ntawm cov Neeg Ntseeg Khetos uas tsis tshua paub tseeb txog peb txoj kev ntseeg thiab txhawj tias peb xav ua dab tsi. Cia peb nrog lawv xyiv fab vim peb koom ib txoj kev ntseeg Yexus Khetos thiab ntseeg Phau Tshiab uas yog ib phau vaj lug kub peb sawv daws nyiam. Thaum yav tom ntej, cov uas ntseeg Yexus Khetos yuav xav sib pab thiab ua phooj ywg kom ib leeg txhawb nqa ib leeg.22

Daim Duab
Txoj Kev Kaj ntawm lub Ntiaj Teb

Thaum neeg ntiaj teb hais tsawg zuj zus txog Yexus Khetos, cia peb hais ntxiv zuj zus txog Nws. Thaum pom tias peb yog Nws cov thwj tim tiag tiag, neeg feem coob yuav npaj siab mloog. Thaum peb hais txog txoj kev kaj uas peb txais los ntawm Nws, Nws txoj kev kaj thiab lub hwj chim cawm seej yuav ci ntsa iab rau cov uas kam qhib lawv lub siab. Yexus hais tias, “Kuv los ua qhov kaj rau neeg ntiaj teb pom kev.”23

Txhawb Nqa Peb txoj Kev Xav Hais Lus txog Khetos

Tsis muaj dab tsi uas ua rau kuv xav hais txog Khetos ntau tshaj qhov uas kuv xav txog Nws txoj kev rov qab los. Txawm peb tsis paub thaum twg Nws yuav los, tej xwm txheej uas muaj thaum Nws rov los yeej yuav zoo kawg! Nws yuav los nrog cov huab saum ntuj muaj yeeb koob loj tshaj plaws nrog Nws cov tim tswv dawb huv. Tsis yog ob peb tug tim tswv tiam sis tag nrho Nws cov tim tswv dawb huv. Cov no tsis yog cov me nyuam qhelunpees uas sab plhu liab li Raphael kos duab hauv peb tej daim Valentine. Cov tim tswv no yog cov tseem ceeb tshaj, cov tim tswv uas tau los muab cov tsov ntxhuav lub qhov ncauj kaw,24 qhib lub tsev kaw tej qhov rooj,25 tshaj tawm Yexus txoj kev yug los,26 nplij Yexus lub siab nyob hauv Khexemanes,27 qhia cov thwj tim thaum Nws mus Saum Ntuj Ceeb Tsheej,28 thiab qhib lub caij nyoog tso cai no ntawm txoj moo zoo.29

Daim Duab
Txoj Kev Los Zaum Ob

Yuav zoo li cas thaum Nws yuav coj nej mus ntsib Nws, txawm yog peb nyob sab no los sis sab tod ntawm daim ntaub thaiv.30 Nov yeej yog Nws txoj kev cog lus rau cov neeg ncaj ncees. Yeej yog ib lub sij hawm uas yuav hloov peb mus ib txhis li.

Peb zoo siab vim peb muaj ib tug yaj saub, Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson, uas tau pab peb xav hlub tus Cawm Seej thiab hais tias Nws los ntawm Vajtswv los. Kuv ua tim khawv txog tus Tswv txoj kev qhia kev tshwm sim rau nws. Thawj Tswj Hwm Nelson, peb zoo siab tos txais koj tej lus qhia.

Kuv cov phooj ywg thoob plaws lub ntiaj teb, cia peb hais txog Khetos, thiab nco txog Nws cov lus cog tseg no, “Tus uas lees tab meeg sawv daws hais tias, nws yog kuv li, ces kuv yuav lees yuav tus ntawd tab meeg kuv Txiv tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej ib yam li ntawd.”31 Kuv ua tim khawv tias Nws yog Vajtswv Leej Tub. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Yauhas 14:6.

  2. Mathais 11:28.

  3. Saib Niztan Peri-Rotem, “Religion and Fertility in Western Europe: Trends across Cohorts in Britain, France and the Netherlands,” European Journal of Population, Tsib Hlis Ntuj 2016, 231–65; ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4875064.

  4. “[Rau caum tsib feem pua] ntawm cov laus Amelikas piav tias lawv yog Neeg Ntseeg Khetos thaum nug lawv txoj kev teev ntuj, twb tau nqig 12 feem pua hauv 10 xyoo tas los no. Tiam sis, cov uas tsis koom ib txoj kev teev ntuj, uas yog cov neeg piav tias lawv tsis ntseeg Vajtswv, tsis paub puas muaj Vajtswv los yog ‘tsis paub ntseeg li cas,’ tam sim no yog 26%, uas tau nce 17% nyob rau xyoo 2009” (Pew Research Center, “In U.S., Decline of Christianity Continues at Rapid Pace,” Kaum Hli Ntuj 17, 2019, pewforum.org).

  5. Saib Pew Research Center, “The Future of World Religions: Population Growth Projections, 2010–2050,” Plaub Hlis Ntuj 2, 2015, pewforum.org.

  6. Malakaus 9:7; Lukas 9:35; kuj saib Mathais 3:17; Joseph Smith—Keeb Kwm 1:17.

  7. Saib Filipis 2:9–11.

  8. Saib Russell M. Nelson, “Prophets, Leadership, and Divine Law” (kev tshaj tawm rau cov neeg hluas thoob ntiaj teb, Ib Hlis Ntuj 8, 2017), broadcasts.ChurchofJesusChrist.org.

  9. Russell M. Nelson, “Txais Tau Yexus Khetos lub Hwj Chim rau Hauv Peb lub Neej,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2017, 40–41.

  10. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 6:36.

  11. Russell M. Nelson, “Lub Koom Txoos lub Npe uas Raug Lawm,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2018, 88.

  12. Neil L. Andersen, “Tell Me the Stories of Jesus,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2010, 108.

  13. 2 Nifais 25:26.

  14. 2 Nifais 25:26.

  15. Dallin H. Oaks, “Another Testament of Jesus Christ” (Brigham Young University kev sib ntsib hawm Vajtswv, Rau Hli Ntuj 6, 1993), 7, speeches.byu.edu.

  16. Dallin H. Oaks, “Witnesses of Christ,” Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1990, 30.

  17. Russell M. Nelson, “Txais Tau Yexus Khetos lub Hwj Chim rau Hauv Peb lub Neej,” 40.

  18. Saib Dieter F. Uchtdorf, “Cov Tub Txib txoj Hauj Lwm: Qhia tej Yam hauv Nej lub Siab,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2019, 17; “I’m Trying to Be like Jesus,” Children’s Songbook, 78.

  19. Mathais 5:11–12.

  20. 1 Petus 3:15.

  21. “Thaum [cov teev ntawv uas sau Phau Ntawv Maumoos] sau lawv zaj lus tim khawv txog tus Mexiyas uas yuav los, lawv tau siv ib lub npe rau nws kwv yees li txhua 1.7 nqe. [Lawv] tau hais txog Yexus Khetos, los ntawm 101 lub npe uas sib txawv. … Thaum peb pom tias ib nqe vaj lug kub feem ntau yog ib kab lus xwb, ces peb nyeem tsis tau ob kab lus hauv Phau Ntawv Maumoos ua ntej peb pom ib lub npe txog Khetos” (Susan Easton Black, Finding Christ through the Book of Maumoos [1987], 5, 15).

    “Cov lus atone los sis atonement, los tsuas muaj ib zaug nyob hauv King James txoj kev txhais Phau Tshiab, tej lus no muaj 35 zaug nyob hauv Phau Ntawv Maumoos. Vim phau no yog ib zaj tim khawv ntxiv txog Yexus Khetos, nws qhia txog Nws txoj Kev Theej Txhoj” (Russell M. Nelson, “The Atonement,” Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1996, 35)

  22. Cov uas tso Kev Ntseeg Khetos tseg nyob hauv Teb Chaws Amelikas hluas dua. “Muaj yim feem kaum tus nyob hauv Tiam Neeg Ntsiag To (cov uas yug los txij thaum 1928 txog 1945) uas piav txog lawv tus kheej tias lawv yog Neeg Ntseeg Khetos (84%), thiab peb feem plaub ntawm cov Muaj Me Nyuam Coob (76%). Tiam sis, tsuas yog ib nrab ntawm cov Milenias (49%) piav txog lawv tus kheej tias lawv yog Neeg Ntseeg Khetos; plaub feem kaum yog cov uas ‘tsis muaj’ txoj kev teev ntuj, thiab ib feem kaum cov Milenias koom nrog tej kev teev ntuj uas tsis yog kev ntseeg Khetos” (“In U.S., Decline of Christianity Continues,” pewforum.org).

  23. Yauhas 12:46.

  24. Saib Daniyees 6:22.

  25. Saib Tes Hauj Lwm 5:19.

  26. Saib Lukas 2:2–14.

  27. Saib Lukas 22:42–43.

  28. Saib Tes Hauj Lwm 1:9–11.

  29. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 13; 27:12–13; 110:11–16; Joseph Smith—Keeb Kwm 1:27–54.

  30. Saib 1 Thexalaunikes 4:16–17; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 88:96–98.

  31. Mathais 10:32.