Lub Tuam Rooj Sab Laj
Los Nyob hauv Vajtswv Pab Yaj
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2022 lub Tuam Rooj Sab Laj


Los Nyob hauv Vajtswv Pab Yaj

Nyob hauv Vajtswv pab yaj, tus Tswv Yug Yaj Zoo saib xyuas, tu thiab foom koob hmoov rau peb kom peb hnov tau Nws txoj kev hlub tshua.

Ua niam txiv hluas, Tij Laug thiab Muam Samad kawm txog Yexus Khetos txoj moo zoo hauv nkawd lub tsev me me uas muaj ob chav tsev xwb hauv Semarang, Indonesia.1 Thaum zaum ntawm ib lub rooj, muaj ib lub roj teeb uas tsis tshua ci tsuas coj yoov tshaj cum los xwb, es nyob ntawd ob tug tub txib qhia nkawd txog tej kev tseeb uas kav mus ib txhis. Thaum mob siab thov Vajtswv thiab txais tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv kev cob qhia, nkawd pib ntseeg tej lus uas ob tug tub txib qhia thiab tau txiav txim los ua kev cai raus dej thiab ua mej zeej hauv Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg. Txoj kev txiav txim ntawd, thiab nkawd txoj kev ua neej nyob, tau foom koob hmoov rau Tij Laug thiab Muam Samad thiab nkawd tsev neeg hauv txhua yam tsav lawv ua.2

Nkawd yog ib co ntawm thawj cov Neeg Ntseeg hauv Indonesia teb. Yav tom qab ntawd nkawd tau mus ua tej kab ke hauv lub tuam tsev, thiab Tij Laug Samad tau ua ceg ntseeg tus thawj tswj hwm ces koog chaw tus thawj tswj hwm, tsav tsheb muab thoob plaws Java kom khiav nws tej hauj lwm. Tau kaum xyoos tas los no, nws tau ua thawj tus yawg suab hauv Ceg Txheem Ntseeg Surakarta Indonesia.

Daim Duab
Txwj Laug Funk nrog Muam thiab Tij Laug Samad

Ua ib tug tub txib uas qhia nkawd hauv lub tsev ntawd 49 xyoo tas los lawm, kuv kuj pom nkawd muaj ib yam li Vaj Ntxwv Npeyamis qhia hauv Phau Ntawv Maumoos hais tias: “Kuv thov kom nej xav txog qhov uas cov uas ua raws li Vajtswv tej lus txib tau koob hmoov thiab zoo siab. Vim saib seb, lawv tau koob hmoov rau txhua txhia yam, tsis hais sab cev nqaij daim tawv los sis sab ntsuj plig.”3 Cov neeg uas ua raws li Yexus Khetos tus yam ntxwv thiab tej lus qhia, cov uas xav ua Nws cov pab coj, yuav tau koob hmoov nplua mias uas ua rau lawv zoo siab thiab yuav kav mus ib txhis.4

Vajtswv Pab Yaj

Amas txoj kev caw tib neeg los ua kev cai raus dej ntawm cov Dej Maumoos hais li no hais tias: “Nim no, vim nej xav los rau hauv Vajtswv pab yaj.”5

Daim Duab
Flock of sheep in the country side standing next to a rock fence.

Ib pab yaj yog ib lub nkuaj rau cov yaj, lawv siv pob zeb ua tej phab ntsa, uas pov hwm cov yaj thaum yav tsaus ntuj. Tsuas muaj tib lub qhov rooj. Thaum hnub poob lawm, tus tswv yug yaj hu nws cov yaj los. Vim cov yaj paub nws lub suab, ces lawv los rau hauv lub qhov rooj rau lub nkuaj.

Amas cov neeg paub tias tus tswv yug yaj yeej sawv rau ntawm lub qhov rooj suav cov yaj thaum lawv nkag los rau hauv lub nkuaj6 es nws mam li xyuas seb lawv raug mob li cas ces mam li ua tib zoo tu ib tug yaj dhau ib tug yaj. Cov yaj tsuas tau kev pov hwm thiab nyob zoo yog tias lawv kam los rau hauv pab yaj lub nkuaj thiab nyob twj ywm haud.

Nyob ntawm peb muaj ib txhia uas xav tias lawv nyob tom ntug pab yaj, es xav tias tsis muaj neeg vam lawv los sis lawv tsis tsim nyog nyob hauv pab yaj hlo li. Thiab, ib yam li hauv pab yaj ntawd, Vajtswv cov neeg ib leeg yeej yuav lam tau lam tsuj lwm tus neeg cov ntiv taw thiab lawv yuav tsum hloov siab lees txim los sis zam txim rau lwm tus neeg.

Tiam sis tus Tswv Yug Yaj Zoo7—peb tus tswv yug yaj tseeb—yeej zoo txhua lub sij hawm. Nyob hauv Vajtswv pab yaj, Nws saib xyuas, tu thiab foom koob hmoov rau peb kom peb hnov tau Nws txoj kev hlub tshua. Nws hais tias, “Kuv tau muab nej txaug rau hauv kuv tej xib teg; kuv yeej saib ntsoov nej tej ntsa loog.”8 Peb tus Cawm Seej tau muab peb tej kev txhaum, kev mob, kev nyuaj siab thiab txhua yam kev tsis ncaj hauv lub neej no txaug rau hauv nws ob sab xib teg,9 10 Sawv daws yeej txais tau tej koob hmoov no, raws li lawv “xav los txais”11 thiab txiav txim siab koom pab yaj. Lub txiaj ntsim kev ywj siab tsis yog txoj cai xaiv raws li yus lub siab nyiam xwb, tiam sis yog lub cib fim uas cia peb xaiv qhov yog. Thiab tej phab ntsa rau pab yaj tsis yog thaiv peb kev tiam sis pov hwm peb sab ntsuj plig.

Yexus qhia tias muaj “ib pab yaj, thiab ib tug tswv yug yaj.”12 Nws tias:

“Tus uas mus ntawm rooj nkuag mus, tus ntawd thiaj yog tus tswv yug yaj. …

“Ces cov yaj hnov nws lub suab … ,

“… thiab pab yaj raws nws qab: rau qhov pab yaj paub nws lub suab.”13

Ces Yexus hais tias, “Kuv yog lub rooj nkuag. Tus uas mus ntawm kuv mus, tus ntawd yuav dim,”14 nws qhia meej tias tsuas muaj ib txoj kev xwb kom koom nrog Vajtswv pab yaj thiab ib txoj kev xwb rau peb txais kev cawm seej. Yeej yog ua dhau ntawm Yexus Khetos.15

Tej Koob Hmoov uas Los rau Vajtswv Pab Yaj

Peb los rau hauv pab yaj thaum peb kawm Vajtswv txoj lus, uas yog Yexus Khetos thiab Nws cov yaj saub cov lus qhuab qhia.16 Thaum peb ua raws li Khetos cov lus qhuab qhia thiab los rau hauv pab yaj thaum peb muaj kev ntseeg txog Yexus Khetos, hloov siab lees txim, ua kev cai raus dej thiab ua kev pom zoo, thiab rau siab ntseeg tauj mus ntxiv,17 Amas cog lus hais tias yuav txais plaub txoj koob hmoov. Nej mas (1) “Vajtswv yuav txhiv nej dim,” (2) yuav “suav nej nrog cov uas nyob hauv thawj txoj kev sawv rov los,” (3) “nej yuav tau txoj sia nyob mus ib txhis,” thiab (4) tus Tswv yuav “pub nws tus Ntsuj Plig nplua mias ntau ntxiv rau nej.”18

Tom qab Amas qhia txog tej koob hmoov no, cov neeg ntawd npuaj tes muaj kev zoo siab. Nov yog vim li cas:

Qhov thib ib: Kev txhiv dim txhais tau hais tias them ib tug nqi los sis kev lav ris los sis ua kom dim kev nyuaj siab los sis kev mob.19 Tsis muaj ib yam dab tsi uas peb ua tau kom ntxuav tau peb tus kheej ntawm peb tej kev txhaum los sis kho peb tej kev mob siab yog tias tsis muaj Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj. Nws yog peb tus Txhiv Dim.20

Qhov thib ob: Vim muaj Khetos txoj Kev Sawv Rov Los, txhua tus tib neeg yuav sawv rov los thiab.21 Tom qab peb tus ntsuj plig ncaim peb lub cev, peb yeej yuav cia siab rau yav tom ntej thaum peb lub cev uas sawv rov los yuav rov qab puag tau cov neeg uas peb hlub. Peb zoo siab tos rau lub caij uas peb nrog cov uas nyob hauv Thawj Pawg Neeg uas Sawv Rov Los.

Qhov thib peb: Txoj sia nyob mus ib txhis txhais tau hais tias nrog Vajtswv nyob ua ke thiab ua neej nyob li Nws ua. Nws yog “qhov txiaj ntsim zoo tshaj plaws uas Vajtswv muaj”22 thiab yuav coj txoj kev zoo siab los.23 Nws yog lub hom phiaj thiab lub ntsiab rau peb lub neej.

Qhov thib plaub: Qhov uas muaj ib tug ntawm Pawg Vajtswv, uas yog tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv, ua yus tus khub pab coj peb kev thiab nplij peb siab hauv lub neej no.24

Sim xav txog tej yam uas ua rau peb tsis zoo siab: kev nyuaj siab vim ua txhaum, 25 kev tu siab thiab kho siab thaum ib tug neeg tuag, kev ntshai vim tsis paub tseeb yuav muaj xwm dab tsi tom qab peb tuag. Tiam sis thaum peb los rau hauv Vajtswv pab yaj thiab ua raws li peb tej kev khi lus nrog Nws, peb nyob kaj siab lug vim paub thiab tso siab hais tias Khetos yuav txhiv peb dim ntawm peb tej kev txhaum, thiab qhov uas peb tus ntsuj plig thiab lub cev sib ncaim yuav yog rau ib nyuag ntus xwb, thiab tias peb yuav nyob mus ib txhis li nrog Vajtswv muaj yeeb koob.

Tso Siab Plhuav rau Khetos thiab Muaj Kev Ntseeg

Cov kwv tij thiab cov muam, cov vaj lug kub muaj ntau qhov piv txwv txog tus Cawm Seej lub hwj chim thiab Nws txoj kev hlub tshua thiab kev tshav ntuj. Thaum Nws nyob hauv ntiaj teb no, Nws txoj kev kho cov neeg mob yog rau cov uas tso siab rau Nws thiab muaj kev ntseeg. Piv xam hais tias, tus neeg mob ntawm cov dej hauv lub zos Npexathas, tau sawv taug kev, muaj kev ntseeg, thaum nws ua rau li tus Cawm Seej txib hais tias “sawv, yaws koj daim lev thiab mus.”26 Cov uas muaj mob los sis raug kev txom nyem dab tsi hauv thaj av Huaj Vam txawm zoo mob thaum “lawv ua ib siab” es tau “sawv mus.”27

Zoo ib yam li ntawd, yog peb yuav txais tej koob hmoov zoo kawg cov uas los koom Vajtswv pab yaj yuav tsum ua li ntawd—peb yuav tsum xaiv ua li ntawd. Amas tus Hluas qhia tias, “Thiab nim no kuv hais rau nej tias tus tswv yug yaj zoo yeej hu nej; thiab yog nej yuav mloog nws lub suab nws yuav coj nej los rau hauv nws pab.”28

Ob peb xyoos tas los lawm, ib tug phooj ywg zoo mob khasxawj es tso lub neej no tseg. Thaum nws tus poj niam, Sharon, xub sau ntawv txog nws tus mob, nws hais tias: “Peb Xaiv Kev Ntseeg. Kev ntseeg peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos. Kev ntseeg peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej txoj hau kev, thiab ntseeg hais tias Nws paub tias peb xav tau dab tsi thiab tias Nws ua raws li Nws cog lus tseg.”29

Kuv tau ntsib coob tug hauv Ib Tsoom Haiv Neeg Ntseeg uas zoo li Sharon muaj kev thaj yeeb nyab xeeb vim lawv nyob ruaj khov hauv Vajtswv pab yaj, tab txawm lawv raug kev haub ntxias, kev tawm tsam, los sis kev tsim txom.30 Lawv tau txiav txim muaj kev ntseeg txog Yexus Khetos thiab ua raws li Nws tus yaj saub qhia. Peb tus yaj saub, Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson, tau qhia hais tias, “Txhua yam zoo hauv lub neej no—txhua txoj koob hmoov uas nyob mus ib txhis—yuav pib los ntawm kev ntseeg.”31

Los Kiag rau hauv Vajtswv Pab Yaj

Kuv tus yawg koob James Sawyer Holman los rau hauv Utah thaum xyoo 1847, tiam sis tsis yog tuaj nrog pab neeg uas tuaj txog thaum lub Xya Hlis Ntuj nrog Brigham Young. Nws tuaj lig zog, es raws li peb tsev neeg zaj liv xwm hais, tau coj ib pab yaj tuaj. Nws tsis tau tuaj txog lub Hav Salt Lake Valley mus txog thaum lub Kaum Hli Ntuj, tiam sis nws thiab cov yaj yeej tuaj txog.32

Hais paj lug mas, muaj peb ib txhia uas tseem nyob tom tej tiaj nras. Txhua tus yeej tsis tuaj txog nrog thawj pawg neeg. Kuv cov me phooj ywg es, thov kom nej yuav rau siab ntso mus lawm tom ntej—pab lwm leej lwm tus—los kiag rau hauv Vajtswv pab yaj. Tej koob hmoov hauv Yexus Khetos txoj moo zoo tsis paub tas vim tej ntawd nyob mus ib txhis li.

Kuv zoo siab hais tias kuv yog ib tug mej zeej hauv Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg. Kuv hais lus tim khawv txog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab peb tus Txhiv Dim, Yexus Khetos txoj kev hlub, thiab kev thaj yeeb uas los ntawm Nkawd los—kev kaj siab lug thiab koob hmoov uas nyob hauv Vajtswv pab yaj. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Zoo li cov neeg Indonesian hauv nws tiam neeg, Tij Laug Samad tsuas muaj tib lub npe. Nws tus poj niam, Sri Katoningsih, thiab nkawd cov me nyuam siv lub npe Samad ua lawv lub xeem.

  2. Tij laug thiab Muam Samad qhia tias muaj 44 tus neeg ntawm lawv cov kwv tij neej tsa uas tam sim no ua mej zeej hauv lub Koom Txoos. Muaj coob leej uas tau tej koob hmoov uas los ntawm txoj moo zoo los vim yog lawv tus yam ntxwv thiab kev pab.

  3. Mauxiyas 2:41.

  4. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 59:23.

  5. Mauxiyas 18:8.

  6. Saib Maulaunais 6:4.

  7. Saib Yauhas 10:14; kuj saib Gerrit W. Gong, “Tus Tswv Yug Yaj Zoo, Vajtswv tus Me Nyuam Yaj,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2019, 97–101.

  8. Yaxayas 49:16.

  9. Saib Amas 7:11–13.

  10. Saib Dale G. Renlund, “Tej Yam Tsis Ncaj uas Ua rau Yus Chim,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2021, 41–44.

  11. Mauxiyas 18:8.

  12. Yauhas 10:16.

  13. Yauhas 10:2–4.

  14. Yauhas 10:9.

  15. Saib 2 Nifais 31:21; Hilamas 5:9.

  16. Saib Henry B. Eyring, “The Power of Teaching Doctrine,” Liahona, Xya Hli Ntuj 1999. Thaum peb sim los cuag Khetos, peb yuav tsum ua raws li Khetos cov lus, “vim muaj tib tug Vajtswv thiab tib tug Tswv Yug Yaj uas kav thoob plaws ntiaj teb no” (saib 1 Nifais 13:40–41).

  17. Khetos cov lus qhuab qhia, piav meej meej hais tias, txhua tus neeg txawm lawv nyob qhov twg yuav tsum ntseeg Yexus Khetos thiab Nws txoj Kev Theej Txhoj, yuav tsum hloov siab lees txim, ua kev cai raus dej, txais tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv, thiab thev mus txog thaum kawg, los sis, raws li tus Cawm Seej qhia hauv 3 Nifais 11:38, “tsis li ces nej yeej yuav tsis tau txais Vajtswv lub nceeg vaj los ua nej tug.”

  18. Mauxiyas 18:9, 10.

  19. Saib Merriam-Webster.com Dictionary, “redeem”; kuj saib D. Todd Christofferson, “Kev Txhiv Dim,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2013, 109.

  20. Saib Amas 11:40.

  21. Saib 2 Nifais 2:8; 9:12.

  22. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 14:7.

  23. Saib 2 Nifais 9:18.

  24. Saib 1 Nifais 4:6; Maulaunais 8:26.

  25. Saib Mauxiyas 3:24–25; Amas 41:10.

  26. Yauhas 5:8.

  27. 3 Nifais 17:9.

  28. Amas 5:60. Hauv Mauxes 7:53, tus Mexiyas kuj hais tias, “Tus uas nkag ntawm lub rooj vag los thiab nce mus los ntawm kuv ces tus ntawd yuav tsis poob ib zaug li.”

  29. Sharon Jones, “Diagnosis,” wechoosefaith.blogspot.com, Peb Hlis Ntuj hnub tim 18, 2012.

  30. Qhia Kuv Txoj Moo Zoo hais tias “nyiaj kom mus txog thaum kawg” txhais tau hais tias: “Kom ua raws nraim li Vajtswv cov lus txib thiab ua raws li cov kab ke xws li lub vaj txiaj ntsim thiab ua kev cai sib khi hauv lub tuam tsev txawm muaj kev haub ntxias, kev tsim txom, thiab kev txom nyem twg hauv lub neej no” ([2019], 73). Qhov no qhia hais tias peb yuav raug kev ntxias, kev tsim txom thiab kev txom nyem hauv tag nrho peb lub neej.

  31. Russell M. Nelson, “Khetos Sawv Rov Los Lawm; Kev Ntseeg Nws Yuav Muab cov Roob Txav Tau,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2021, 102.

  32. Saib zaj dab neeg txog James Sawyer Holman thiab Naomi Roxina LeBaron Holman uas lawv tus ntxhais xeeb ntxwv Grace H. Sainsbury sau uas tus neeg hais lus no muaj (Charles C. Rich phau ceev xwm txheej, Cuaj Hlis Ntuj 28, 1847, Church History Library, Salt Lake City; Journal History of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, Rau Hli Ntuj 21, 1847, 49, Church History Library). Holman yog ib tug thawj coj hauv xyoo 1847 pawg neeg Charles C. Rich.