Lub Tuam Rooj Sab Laj
Tej Yam Tsis Ncaj uas Ua rau Yus Chim
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2021 lub tuam rooj sab laj


Tej Yam Tsis Ncaj uas Ua rau Yus Chim

Yexus Khetos yeej to taub tej yam tsis ncaj thiab muaj hwj chim kho tau kom zoo.

Nyob rau xyoo 1994, muaj kev tua ib haiv neeg nyob hauv lub teb chaws Rwanda nyob Afikas Sab Hnub Tuaj vim muaj ob pawg neeg uas sib ntxub heev. Muaj kwv yees li tsib puas txhiab neeg uas raug tua tuag lawm.1 Zoo siab uas cov neeg Rwandan feem ntau twb tau rov qab sib haum xeeb,2 tiam sis tej xwm txheej no tseem tsim kev kub ntxhov.

Kaum xyoo tas los, thaum kuv thiab kuv tus poj niam wb mus rau lub teb chaws Rwanda, wb tau sib tham nrog ib tug neeg nyob hauv tshav nyab hoom Kigali. Nws hais txog qhov uas kev tua neeg coob no tsis ncaj thiab nug hais tias, “Yog tias muaj ib tug Vajtswv, ces ua li cas Nws tsis tau ua ib yam dab tsi pab qhov no?” Rau tus txiv neej no—thiab peb txhua tus—peb xav tias qhov uas tib neeg raug kev txom nyem thiab kev tsis ncaj yeej tsis haum nrog qhov uas muaj ib Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej uas siab zoo thiab hlub peb. Tiam sis Nws muaj sia nyob, Nws muaj siab zoo, thiab Nws hlub tag nrho Nws cov me nyuam tiag tiag. Ob qho no muaj tseeb txij puag thaum ntuj tsim teb raug los thiab yeej piav tsis taus txog ob qho no thaum hais ib kab lus xwb los sis sau rau ib daim ntawv uas lo rau lub tsheb.

Xwv kom pib to taub zoo, cia peb xav txog tej hom kev tsis ncaj. Cia li xav txog ib tsev neeg uas txhua tus me nyuam tau nyiaj txhua hli thaum lawv ua hauj lwm hauv lub tsev. Ib tug tub, John, yuav khob noom; ib tug ntxhais, Anna, tau ceev nws cov nyiaj cia. Thaum kawg, Anna yuav ib lub luv thij. John xav tias yeej tsis ncaj uas Anna tau ib lub luv thij tiam sis nws tsis tau ib lub hlo li. Tiam sis tej yam uas John xaiv twb tau tsim qhov uas tsis muaj kev sib xws, tsis yog tej yam uas nws niam nws txiv ua. Qhov uas Anna txiav txim tias nws yuav tsis txhob yuav khob noom noj tam sim ntawd tsis yog ib qho tsis ncaj rau John vim tias nws twb muaj cib fim zoo ib yam li nws tus muam.

Tej yam uas peb txiav txim yuav ua rau peb txais tej yam zoo los sis tej yam tsis zoo tau ntev. Xws li tus Tswv tau qhia hais tias, “Yog hais tias ib tug neeg kawm kev paub txuj ci thiab kev txawj ntse ntau dua lwm tus nyob hauv lub neej no los ntawm nws txoj kev rau siab thiab kev mloog lus, nws yuav tau ntau heev tshaj lwm tus nyob hauv lub neej uas yuav los.”3 Thaum lwm tus txais txiaj ntsim vim lawv rau siab xaiv tej yam zoo, ces tsis tsim nyog uas peb xav tias peb raug tej yam tsis ncaj thaum peb twb tau muaj cib fim zoo ib yam.

Muaj ib zaj ntxiv uas qhia txog tej yam tsis ncaj los ntawm kuv tus poj niam Ruth, thaum nws yog ib tug me nyuam. Muaj ib hnub, Ruth kawm tias nws niam yuav coj nws tus niam hluas, Merla, mus yuav ib nkawm khau tshiab. Ruth yws yws hais tias, “Niam, yeej tsis ncaj! Merla twb tau nkawm khau tshiab dhau los tiag.”

Ruth niam nug tias, “Ruth, koj nkawm khau puas haum?”

Ruth teb hais tias, “Haum mas.”

Ces Ruth niam hais tias, “Merla nkawm khau tsis haum lawm nev.”

Ruth pom zoo tias txhua tus me nyuam hauv nws tsev neeg yuav tsum muaj ib nkawm khau uas haum. Txawm yog Ruth xav tau ib nkawm khau tshiab, qhov uas nws xav tias nws niam ua tsis ncaj rau nws twb ploj mus thaum nws xav txog qhov xwm txheej no raws li nws niam xav.

Muaj tej yam tsis ncaj uas peb piav tsis taus; tej yam tsis ncaj uas yus piav tsis taus txog yeej ua rau yus chim heev. Tej yam tsis ncaj yeej los ntawm kev muaj lub cev uas tsis zoo tag nrho, muaj tej xwm txheej, los sis raug kab mob. Kev ua neej hauv lub ntiaj teb no yeej tsis ncaj. Thaum yug los, ib txhia muaj nyiaj; ib txhia tsis muaj. Ib txhia muaj niam muaj txiv uas hlub lawv; ib txhia tsis muaj. Ib txhia ua neej txog thaum lawv laus lawm; ib txhia nyob tsis ntev. Thiab rov qab muaj li no li no. Ib txhia ua yuam kev loj heev txawm yog lawv sim ua zoo xwb. Ib txhia tsis pab kom tsis txhob raug tej yam uas tsis ncaj txawm yog lawv muaj hwj chim ua li ntawd. Tu siab uas ib txhia siv lawv txoj kev ywj siab uas Vajtswv pub rau lawv kom lwm tus raug mob txawm yog yeej tsis tsim nyog lawv ua li ntawd.

Tej lub sij hawm tej yam tsis ncaj yuav koom ua ke, qhov no yeej tsim ib yam tsis ncaj uas loj kawg nkaus li. Piv txwv hais tias, phaum mob thoob ntiaj teb COVID-19 feem ntau ua rau cov neeg uas twb raug ob peb yam mob lawm haj yam mob heev. Mob kuv lub siab heev thaum xav txog cov uas raug tej yam tsis ncaj li no, tiam sis kuv tshaj tawm kawg siab kawg ntsws hais tias Yexus Khetos yeej to taub tej yam tsis ncaj thiab muaj hwj chim kho tau kom zoo. Tsis muaj ib yam dab tsi uas loj npaum li qhov tsis ncaj uas Nws nyiaj dhau. Yeej tsis ncaj uas Nws raug noob neej tej kev mob thiab tej kev txom nyem. Yeej tsis ncaj uas Nws raug txom nyem rau kuv tej kev txhaum thiab tej uas kuv ua yuam kev thiab nej li thiab. Tiam sis Nws tau xaiv ua li no vim Nws hlub peb thiab hlub Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej. Nws yeej to taub tias peb raug dab tsi tiag.4

Cov vaj lug kub qhia tias cov neeg Ixayees thaum ub yws yws tias Vajtswv ua tsis ncaj rau lawv. Es Yehauvas teb lawv thaum Nws nug hais tias, “Ib tug poj niam puas yuav muaj cuab kav hnov qab tau nws tus me nyuam uas tseem noj nws mis, hais tias nws tsis muaj kev khuv leej rau tus tub uas nws yug?” Ib leej niam uas hlub yuav nco ntsoov nws tus me nyuam mos liab, tiam sis Yehauvas tshaj hais tias Nws txoj kev hlub yeej haj yam ruaj nrees. Nws qhia tias: “Tej zaum lawv yuav hnov qab tau, tiam sis kuv yeej yuav tsis hnov qab nej li.” … Saib seb, kuv tau muab nej txaug rau hauv kuv tej xib teg; kuv yeej saib ntsoov nej tej ntsa loog.”5 Vim Yexus Khetos tau nyiaj kom dhau txoj kev theej txhoj uas mus ib txhis li, Nws txawj paub peb lub siab xav li cas tiag.6 Nws yeej nco txog peb thiab paub peb tej xwm txheej.

Nyob hauv lub neej no, peb “ua siab loj” los cuag tus Cawm Seej kom txais kev khuv leej, kev kho mob, thiab kev pab.7 Tsis hais thaum peb raug txom nyem los, Vajtswv yuav foom koob hmoov rau peb los ntawm tej yam uas yooj yim thiab tseem ceeb. Thaum peb kawm kom paub txog tej koob hmoov no, peb txoj kev tso siab rau Vajtswv yuav loj tuaj. Nyob hauv lub neej nyob mus ib txhis, Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab Yexus Khetos yuav kho txhua yam uas tsis ncaj. Peb yeej xav paub Nkawd yuav ua li cas thiab yuav ua thaum twg. Nkawd yuav ua li cas kom muaj li ntawd? Nkawd mam li ua thaum twg? Raws li kuv paub, Nkawd tsis tau qhia tias Nkawd yuav ua li cas kom muaj li ntawd los sis yuav ua thaum twg.8 Kuv tsuas paub tias Nkawd yeej yuav ua li ntawd.

Thaum peb raug xwm txheej tsis ncaj, peb yuav tsum tso siab ntseeg tias “Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj yuav muab txhua yam uas tsis ncaj txog lub neej kho kom yog.”9 Yexus Khetos tau kov yeej lub ntiaj teb thiab “ntxaum” tag nrho txhua yam uas tsis ncaj. Vim muaj Nws, peb thiaj li muaj tau kev thaj yeeb hauv lub ntiaj teb no thiab yuav muaj kev zoo siab.10 Yog tias peb cia Nws ua, Yexus Khetos yuav muab tag nrho tej yam tsis ncaj fij rau peb kom peb tau tej yam zoo.11 Tsis yog Nws yuav nplij peb lub siab thiab muab tej yam uas poob lawm txum tim rov qab los xwb;12 Nws yuav siv tej yam uas tsis ncaj ntawd kom peb tau tej yam zoo. Thaum hais txog qhov uas Nws yuav ua li cas thiab yuav ua thaum twg, peb yuav tsum pom thiab lees, ib yam li Amas tias, qhov no “twb tsis tseem ceeb; vim Vajtswv paub tag nrho tej yam no; thiab kuv twb txaus siab paub tias muaj li no.”13

Peb muaj peev xwm tos ntsoov kom txais kev teb tias Nws yuav ua li cas thiab yuav ua thaum twg thiab tsom ntsoov rau kev ntseeg Yexus Khetos, hais tias Nws muaj hwj chim ua rau txhua yam hloov los ua zoo thiab Nws xav ua li ntawd.14 Qhov uas peb xav yuam kom paub Nws yuav ua li cas los sis yuav ua thaum twg los yeej tsis pab, thiab ua rau peb pom qhov ze xwb.15

Thaum peb txoj kev ntseeg Yexus Khetos loj tuaj, peb kuj yuav tsum sim hloov los ua neeg zoo li Nws. Yuav ua rau peb muaj kev khuv leej rau lwm tus thiab sim kho tej yam uas tsis ncaj thaum peb pom;16 peb yuav sim kho tej yam kom zoo raws li peb kho tau. Muaj tseeb tiag, tus Cawm Seej qhia tias peb “yuav tsum mob siab ua tej yam zoo, thiab ua ntau yam los ntawm lawv tus kheej txoj kev ywj siab xaiv, thiab coj kom muaj kev ncaj ncees ntau los.”17

Ib tug uas mob siab tawm tsam tej yam uas tsis ncaj yog tus kws lij choj Bryan Stevenson. Nws lub koom haum lij choj hauv lub Teb Chaws Amelikas ua hauj lwm kom tiv thaiv cov neeg uas raug liam tsis yog, txiav kev rau txim uas ntau dhau, thiab tiv thaiv tib neeg tej cai. Ntau xyoo tas los, Yawg Stevenson tiv thaiv ib tug txiv neej uas raug liam tsis yog hais tias nws tua neeg thiab nws raug txim hais tias yuav muab nws tua tuag. Yawg Stevenson tau thov tus txiv neej lub koom txoog ntseeg Khetos hauv nws zej zog kom txhawb nqa, txawm yog tus txiv neej no tsis tau mus lawm thiab nws cov neeg zej zog hais phem txog nws vim lawv paub tias nws tau deev luag poj niam.

Xwv kom pawg ntseeg ntawd tsom ntsoov rau qhov uas muaj nqis tiag tiag, Yawg Stevenson hais zaj lus txog tus poj niam uas luag liam tias nws deev luag txiv thiab yuam nws mus cuag Yexus. Cov neeg uas liam xav muab pob zeb ntaus nws kom tuag, tiam sis Yexus hais tias, “Yog leej twg yeej tsis tau ua txhaum li, tus ntawd cia li xub muab pob zeb ntaus tus poj niam no.”18 Cov uas liam tus poj niam twb thim mus lawm. Yexus tsis tau rau txim rau tus poj niam tiam sis hais kom nws tsis txhob ua txhaum ntxiv.19

Tom qab nws hais txog zaj no, Yawg Stevenson qhia tias kev ntseeg tias yus ncaj ncees, txoj kev ntshai, thiab kev chim siab twb ua rau cov Neeg Ntseeg Khetos muab pob zeb txawb rau cov neeg uas dawm taw. Ces nws hais tias, “Peb yeej tsis muaj cuab kav pom muaj li no,” thiab nws tau hais kom cov ntseeg los ua neeg uas “txais cov pob zeb.”20 Cov kwv tij thiab cov muam, qhov uas yus tsis txawb pob zeb yog kauj ruam thib ib ntawm txoj kev muaj kev khuv leej rau lwm tus. Kauj ruam thib ob yog kev txais pob zeb uas lwm tus tau txawb lawm.

Qhov uas peb ua li cas thaum peb raug tej yam zoo thiab tej yam tsis zoo yeej yog ib feem ntawm lub neej no txoj kev sim siab. Peb yuav tsis raug txiav txim ntau los ntawm tej yam peb hais tiam sis feem ntau peb yuav raug txiav txim los ntawm tej yam peb ua rau cov neeg uas tsis khov thiab cov uas tsis raug tej yam zoo.21 Vim peb yog Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg, peb xav coj raws li tus Cawm Seej tus yam ntxwv, mus ua zoo.22 Peb qhia peb cov neeg zej zog tias peb hlub lawv thaum peb ua hauj lwm kom tag nrho Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej cov me nyuam muaj koob meej.

Qhov uas peb xav txog tej yam zoo uas peb tau thiab tej yam tsis zoo uas peb tau yeej yog ib qho zoo rau peb. Qhov uas John to taub vim li cas Anna tau nws lub luv thij yeej yog ib qho zoo rau nws to taub. Qhov uas Ruth pom tias vim li cas nws niam xav yuav ib nkawm khau tshiab rau Merla yeej pab nws to taub. Qhov uas peb pom tej yam raws li lub zeem muag uas nyob mus ib txhis los yeej pab peb to taub meej. Thaum peb los ua neeg zoo li tus Cawm Seej ntxiv, peb haj yam paub lwm tus tej kev xav, peb to taub lawv thiab muaj kev siab hlub lawv.

Kuv rov qab hais txog cov lus uas tus neeg nyob hauv Kigali nug, tus uas hais txog txoj kev muab neeg Rwandan tua coob heev thiab nug tias, “Yog tias muaj ib tug Vajtswv, ces ua li cas Nws tsis tau ua ib yam dab tsi pab qhov no?”

Wb tsis xav qhia hais tias kev txom nyem los ntawm kev tua ib haiv neeg yog ib qho me, thiab tom qab wb tau hais tias wb tsis to taub vim li cas yuav muaj kev txom nyem loj npaum li ntawd, wb teb hais tias Yexus Khetos tau ua ib yam kom kov yeej tej yam tsis ncaj kawg nkaus li ntawd.23 Wb piav txog ntau lub ntsiab cai ntawm txoj moo zoo txog Yexus Khetos thiab Kev Muab Nws lub Koom Txoos Txum Tim Rov Qab Los.24

Tom qab ntawd, tus neeg no, tau los kua muag thiab hais tias, “Neb hais tias muaj ib yam kuv ua tau rau kuv niam kuv txiv thiab kuv tus dab laug uas tuag lawm los?”

Wb hais tias, “Muaj mas!” Ces wb tau ua tim khawv tias txhua yam uas tsis ncaj hauv lub neej no los Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj yuav kho kom zoo thiab los ntawm Nws txoj cai yuav muab tej tsev neeg koom ua ke mus ib txhis li.

Thaum peb raug tej yam uas tsis ncaj, peb muaj peev xwm khiav ntawm Vajtswv mus los sis peb yuav los nyob ze Nws kom Nws pab thiab txhawb nqa peb. Ua piv txwv hais tias, qhov uas cov Neeg Nifais thiab cov Neeg Lamas ua tsov ua rog kav ntev heev ua rau tib neeg xav tej yam sib txawv. Maumoos pom tias “muaj coob leej tau hloov los ua siab tawv” thiab kuj muaj “coob leej [uas] tau ua siab muag vim yog lawv tej kev txom nyem, ua rau lawv txo lawv lub hwj chim rau Vajtswv, twb txo hwj chim kawg nkaus li.”25

Tsis txhob cia kev tsis ncaj ua rau nej lub siab tawv los sis ua rau nej txoj kev ntseeg Vajtswv lwj tas. Tiam sis, thov Vajtswv pab. Cia li ris tus Cawm Seej txiaj ntau zog thiab cia siab rau Nws ntxiv. Txhob ua lub siab iab, tiam sis cia Nws pab nej ua neeg zoo dua.26 Cia Nws pab nej nyiaj kom dhau, xwv kom “Khetos [yuav] kov yeej [nej] tej kev txom nyem.”27 Thiab koom nrog Nws ua Nws ntiag tug hauj lwm kom “kho cov uas muaj kev tu siab,”28 sim kho tej yam uas tsis ncaj, thiab txais cov pob zeb uas lwm tus txawb tau.29

Kuv ua tim khawv tias tus Cawm Seej muaj sia nyob. Nws to taub tej uas tsis ncaj. Tej qhov uas txaug rau hauv Nws xib teg pheej ua rau Nws nco txog nej thiab tej yam uas nej raug. Nws txhawb pab nej thaum nej raug kev kub ntxhov. Rau nej cov uas los cuag Nws, lub kaus mom uas zoo nkauj yuav pauv tej tshauv ntawm kev tu siab; kev xyiv fab thiab kev zoo siab yuav pauv kev tu siab thiab kev nyuaj siab; kev ris txiaj thiab kev ua koob tsheej yuav pauv kev poob siab thiab kev txhawj xeeb.30 Nej yuav txais nqi zog los ntawm nej txoj kev ntseeg Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab Yexus Khetos ntau tshaj qhov nej xav. Txhua yam tsis ncaj—qhov tseem ceeb yog tej tsis ncaj uas ua rau yus chim—los yuav muab fij los ua tej yam uas pab tau nej. Kuv ua tim khawv li no los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Saib John Reader, Africa: A Biography of the Continent (1999), 635–36, 673–79.

  2. Txawm yog tib neeg muaj kev cia siab, qhov uas cov neeg Rwandan rov qab sib haum xeeb yog ib qho nyuaj heev. Ib txhia tsis paub xyov puas yuav kav ntev. Saib, ua piv txwv, “The Great Rwanda Debate: Paragon or Prison?,” Economist, Peb Hlis Ntuj 27, 2021, 41–43.

  3. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 130:19; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  4. Saib Henplais 4:15.

  5. 1 Nifais 21:15–16.

  6. Saib Amas 7:11–13.

  7. Saib Henplais 4:16; kuj saib Yaxayas 41:10; 43:2; 46:4; 61:1–3.

  8. Lus ceeb toom: Peb yuav tsum tsis txhob ua raws li kev ntxias kom peb tsim tej kev xav tias yuav ua li cas thiab thaum twg, tsis hais peb tej kev xav tsim nyog npaum li cas. Qhov uas peb hais txog tej yam uas Vajtswv tsis tau muab tshwm sim lawm los yeej tsis ncaj.

  9. Qhia Kuv txoj Moo Zoo: Phau Ntawv Qhia cov Tub Txib (2018), 52; kuj saib Yaxayas 61:2–3; Tshwm Sim 21:4. Nyaj cov lus “txhua yam uas tsis ncaj hauv lub neej no yuav hloov los ua zoo” txhais hais tias yuav kho los sis pab txhua yam uas yus raug vim muaj tej yam tsis ncaj. Nyob hauv lub tuam rooj sab laj zaum kawg, “Come What May, and Love It,” Txwj Laug Joseph B. Wirthlin hais tias, “Txhua lub kua muag uas los hnub no thaum yav tom ntej yuav muab pauv ib puas npaug kom los kua muag nrog kev xyiv fab thiab kev ris txiaj. … Yeej muaj ib lub nqi zog uas pauv tau” (Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj xyoo 2008, 28).

  10. Saib Yauhas 16:33.

  11. Saib 2 Nifais 2:2.

  12. Saib Yauj 42:10, 12–13; Yakhauj 3:1.

  13. Amas 40:5.

  14. Saib Mauxiyas 4:9.

  15. Saib Russell M. Nelson, “Cia Vajtswv Yeej,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2020, 93. Myopic txhais tias pom qhov ze xwb.

  16. Piv txwv hais tias, Thawj Tub Rog Maulaunais qhia tias yeej tsis tsim nyog uas tib neeg yuav nyob thiab “tsis ua dab tsi” thaum lawv pab tau lwm tus (saib Amas 60:9–11; kuj saib 2 Kauleethaus 1:3–4).

  17. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 58:27; kuj saib nqe 26, 28–29.

  18. Yauhas 8:7.

  19. Saib Yauhas 8:10–11; Joseph Smith Kev Txhais nqe 11 hais tias, “Thiab tus poj niam qhuas Vajtswv txij ntawd mus, thiab tau ntseeg nws lub npe,” uas qhia tias qhov uas tus Cawm Seej tsis rau txim rau tus poj niam thiab Nws txib kom tus poj niam “tsis ua txhaum ntxiv” twb tau pab tus poj niam lub neej txij thaum ntawd mus.

  20. Bryan Stevenson, Just Mercy: A Story of Justice and Redemption (2015), 308–9.

  21. Saib Mathais 25:31–46.

  22. Saib Tes Hauj Lwm 10:38; kuj saib Russell M. Nelson, “Txoj Lus Txib Tseem Ceeb thib Ob,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2019, 96–100.

  23. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 1:17, 22–23.

  24. Twb qhia meej txog tej lus ntsiab cai no nyob hauv “Kev Muab Yexus Khetos Txoj Moo Zoo uas Muaj Txhij Txhua Txum Tim Rov Qab Los: Ib zaj Lus Tshaj Tawm rau lub Ntiaj Teb Thaum Nco txog Ob Puas Xyoo Tas Los” ChurchofJesusChrist.org.

  25. Amas 62:41.

  26. Saib Amos C. Brown, nyob hauv Boyd Matheson, “‘It Can Be Well with This Nation’ If We Lock Arms as Children of God,” Church News, Xya Hli Ntuj 25, 2019, thechurchnews.com.

  27. Amas 31:38.

  28. Saib Lukas 4:16–19. Kev kho cov neeg uas muaj lub siab mob txhais tias yus pab txhawb nqa cov neeg uas muaj siab muaj ntsws uas tau tawg tag (saib James Strong, The New Strong’s Expanded Exhaustive Concordance of the Bible [2010], Hebrew dictionary section, 139 thiab 271).

  29. Saib, ua piv txwv, Russell M. Nelson, “Cia Vajtswv Yeej,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2020, 94; Dallin H. Oaks, “Hlub Nej cov Yeeb Ncuab,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2020, 26–29. Thawj Tswj Hwm Nelson qhia tias: “Hnub no kuv hais kom peb cov mej zeej nyob txhua qhov chaw coj kev rau txhua tus kom muab lawv tej kev xav thiab tej yam lawv ua los ntawm kev xaiv ntsej muag tso tseg. Kuv thov kom nej txhua tus siab txhua tus ntawm Vajtswv cov me nyuam rau nqi.” Qhov no tsis yog peb yuav tsum tawm tsam tej yam uas tib neeg xav thiab ua thaum lawv ntxub lwm tus. Thawj Tswj Hwm Oaks hais tus Xib Hwb Theresa A. Dear cov lus tias: “Txoj kev xaiv tib neeg ntsej muag twb yog vim muaj kev ntxub, kev quab yuam, kev tuav hauv, kev tsis muaj hwj chim, tsis quav ntsej thiab tib neeg uas nyob twj ywm xwb.” Ces nws hais tias, “Ua cov … mej zeej hauv Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg, peb yuav tsum ua zoo dua los pab rhuav txoj kev xaiv tib neeg ntsej muag.

  30. Saib Yaxayas 61:3. Kev txais ib lub kaus mom zoo nkauj txhais tias peb yuav tau nrog Yexus Khetos txais Vajtswv lub nceeg vaj. Kuj saib Donald W. Parry, Jay A. Parry, thiab Tina M. Peterson, Understanding Isaiah (1998), 541–43.