Lub Tuam Rooj Sab Laj
Yexus Khetos Yog Kev Pab Dim
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2023 lub Tuam Rooj Sab Laj


Yexus Khetos Yog Kev Pab Dim

Peb yuav koom tes nrog tus Cawm Seej thiab muab kev pab sab cev nqaij daim tawv thiab sab ntsuj plig rau cov uas xav tau kev pab—thiab thaum ua li ntawd peb kuj yuav txais kev pab dim.

Los ntawm kev ntseeg Yexus Khetos thiab kev cia siab txog Nws tej txuj ci tseem ceeb, cov neeg saib xyuas ib tug txiv neej uas mob kev tuag tes tuag taw coj nws mus rau Yexus. Lawv muaj tswv yim tshiab kom pab nws mus txog qhov chaw ntawd—lawv tau qhib lub ru tsev thiab muab tus txiv neej nqis zuj zus, nyob saum nws lub txaj, kom mus cuag qhov chaw Yexus tau qhia. Thaum Yexus “pom hais tias lawv muaj kev ntseeg heev, Yexus txawm hais [rau tus txiv neej uas tuag tes tuag taw ntawd] hais tias, kuv twb zam koj lub txim lawm.”1 Ces, “Cia li sawv thiab nqa koj daim pam pua chaw mus tsev.”2 Tam sim ntawd tus txiv neej uas tuag tes tuag taw sawv thiab nqa hlo nws daim pam pua chaw thiab mus tsev, “ua Vajtswv tsaug.”3

Peb paub dab tsi ntxiv txog cov phooj ywg uas saib xyuas tus txiv neej uas tuag tes tuag taw? Peb paub tias tus Cawm Seej lees paub lawv txoj kev ntseeg. Thiab thaum lawv pom thiab hnov tus Cawm Seej thiab lawv pom Nws tej txuj ci tseem ceeb, lawv “xav tsis thoob” thiab “uas Vajtswv tsaug.”4

Yexus Khetos tau muab kev kho mob uas yog qhov lawv cia siab yuav txais—kev pab dim kom txhob raug mob ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab thiab tej yam uas raug vim muaj kab mob uas kav ntev. Qhov tseem ceeb yog tias tus Cawm Seej kuj muab kev pab dim rau tus txiv neej sab ntsuj plig thaum muab nws tej kev txhaum ntxuav mus.

Thiab cov phooj ywg—thaum lawv siv zog saib xyuas ib tug xav tau kev pab, lawv nrhiav tau lub hauv paus ntawm kev pab dim; lawv nrhiav tau Yexus Khetos.

Kuv ua tim khawv tias Yexus Khetos yog txoj kev pab dim. Dhau los ntawm Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj, peb muaj peev xwm dim lub nra ntawm tej kev txhaum thiab txais kev pab thaum peb raug kev mob kev nkeeg.

Thiab vim peb hlub Vajtswv, thiab tau khi lus tias peb yuav ua hauj lwm rau Nws, peb yuav koom tes nrog tus Cawm Seej thiab muab kev pab sab cev nqaij daim tawv thiab sab ntsuj plig rau cov uas xav tau kev pab—thiab thaum ua li ntawd peb kuj yuav txais kev pab dim los ntawm Yexus Khetos.5

Peb tus yaj saub, Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson, tau caw kom peb kov yeej lub ntiaj teb thiab nrhiav tau kev so.6 Nws hais tias “kev so” yog “kev nplij siab thiab kev kaj siab lug.” Thawj Tswj Hwm Nelson hais tias, “Vim tus Cawm Seej, dhau los ntawm Nws txoj Kev Theej Txhoj, tau txhiv peb txhua tus dim tej kev qaug zog, kev ua yuam kev, thiab kev txhaum, thiab vim rau qhov Nws raug txhua tus mob, kev txhawj, thiab lub nra uas nej ib txwm tau ris, ces, thaum nej hloov siab lees txim thiab nrhiav Nws txoj kev pab, nej yuav muaj peev xwm nce siab dua lub ntiaj teb ntxhov hnyo no.”7 Nov yog kev pab dim uas Yexus Khetos muab rau peb!

Ua piv txwv tias peb txhua tus ris ib lub hnab ev khoom. Tej zaum yog ib lub pob tawb saum koj lub taub hau los sis ib lub hnab los sis ib pob khoom uas qhwv hauv daim ntaub thiab muab pov rau ntawm koj xub pwg. Tiam sis rau peb xav no, cia peb hais tias yog ib lub hnab ev khoom.

Lub hnab ev khoom no yog qhov uas peb siv kom ris lub nra uas los ntawm lub neej hauv lub ntiaj teb uas poob lawm. Peb tej nra zoo li pob zeb hauv lub hnab ev khoom. Feem ntau, muaj peb yam pob zeb:

  • Cov pob zeb uas los ntawm peb txoj kev txhaum.

  • Cov pob zeb hauv peb lub hnab ev khoom uas los ntawm lwm tus txoj kev txiav txim siab ua tsis zoo, kev coj tsis ncaj, thiab kev ua phem.

  • Thiab cov pob zeb uas peb ris rau qhov peb ua neej hauv ib lub ntiaj teb uas poob lawm. Cov no suav nrog cov pob zeb los ntawm kab mob, kev mob kav ntev, kev nyuaj siab, kev poob siab, kev kho siab, thiab cov teeb meem ntawm tej yam puas tsuaj.

Kuv zoo siab tshaj tawm tias peb tej nra los ntawm lub neej no, cov pob zeb hauv peb lub hnab ev khoom, tsis tas hnyav.

Yexus Khetos ua rau peb lub nra sib.

Yexus Khetos nqa tau peb lub nra.

Yexus Khetos muab ib txoj kev rau peb dim lub nra hnyav uas yog kev txhaum.

Yexus Khetos yog tus uas pab peb dim tej no.

Nws tau hais tias:

“Nej cov uas sab sab vim nej ris nra hnyav, nej cia li los cuag kuv, kuv yuav cia nej so [los sis, kev dim thiab kev thaj yeeb].

“Kuv yog tus muaj lub siab dawb siab zoo, nej cia li los kwv kuv tus quab thiab kawm tej uas kuv qhia, nej thiaj yuav tau so.

“Tus quab uas kuv muab rau nej kwv yooj yim kwv, thiab lub nra uas kuv muab rau nej ris, lub ntawd tsis hnyav.”8

Yog hais tias peb kwv tus quab nrog tus Cawm Seej, muab peb lub nra rau Nws, thiab cia Nws ris peb lub nra, ces tus quab yooj yim kwv thiab lub nra tsis hnyav. Txhais tau tias peb ua kev khi lus nrog Vajtswv thiab ua raws li kev khi, ib yam li Thawj Tswj Hwm Nelson tau hais, “ua rau txhua tsav txhua yam hauv lub neej no yooj yim dua.” Nws hais tias, “Nej kwv tus Cawm Seej tus quab txhais tias nej txais tau Nws lub dag zog thiab lub hwj chim txhiv dim.”9

Ces vim li cas peb qia dub tsis xav pub peb cov pob zeb rau Nws? Vim li cas ib tug ntaus pob baseball tsis kam tawm ntawm qhov chaw ua si thaum muaj ib tug neeg txawj txawb baseball tshiab los ua si kom tiav? Vim li cas kuv thiaj yuam kom ua kuv txoj hauj lwm kuv ib leeg xwb thaum tus uas Pab Neeg Dim xav los nrog kuv ua?

Thawj Tswj Hwm Nelson tau qhia, “Yexus Khetos … qhib caj npab tos peb, cia siab thiab txaus siab kom kho mob, zam txim, ua kom huv, txhawb zog, thiab muab peb hloov ua dawb huv.”10

Ces vim li cas peb tawv ncauj xav ris peb lub nra ib leeg xwb?

Yog ib lo lus nug rau nej txhua tus xav txog nej tus kheej xwb.

Rau kuv, yog kev muab hlob. Kuv hais tias, “Kuv ua tau kuv tus kheej.” “Tsis txhob txhawj; kuv yuav ua kom tiav.” Yog tus dag ntxias uas xav kom kuv khiav nkaum ntawm Vajtswv, tig ntawm Nws mus, thiab ua kuv ib leeg.

Cov kwv tij thiab cov muam, kuv ua tsis taus kuv ib leeg, thiab kuv tsis tas ua li ntawd, thiab kuv tsis kam. “Vim Yexus Khetos txhawb kuv lub zog, kuv thiaj ua taus txhua tsav yam huv tib si” thaum kuv khi kuv tus kheej rau tus Cawm Seej, Yexus Khetos, los ntawm kuv tej kev khi lus nrog Vajtswv.11

Cov uas ua raws li kev khi lus txais koob hmoov los ntawm tus Cawm Seej txoj kev pab dim.

Cia li xav txog zaj no nyob hauv Phau Ntawv Maumoos: Amas cov neeg raug kev tsim txom los ntawm kev muab tej “hauj lwm rau lawv ua, thiab … tso tej neeg saib hauj lwm zov lawv.”12 Lawv twb txwv tsis pub thov Vajtswv nrov, ces lawv “tau thov [Vajtswv] kawg siab kawg ntsws; thiab nws twb paub txog tej kev xav ntawm lawv lub siab.”13

Thiab “tus Tswv lub suab tau los rau lawv nyob hauv lawv tej kev txom nyom, hais tias: Cia li tsa nej tej taub hau thiab cia li zoo siab, vim kuv paub txog tej lus sib khi uas nej tau khi rau kuv lawm; thiab kuv yuav sib khi lus nrog kuv cov neeg thiab coj lawv dim ntawm txoj kev poob cev qhev.

“Thiab kuv kuj yuav ua rau tej nra uas nyob saum nej xub pwg kom sib, xwv kom nej tsis nco tias muaj tej nra ntawd nyob saum nej nraub qaum.”14.

Thiab lawv tej nra tau “ua kom sib,” thiab “tus Tswv tau txhawb lawv lub dag lub zog es lawv thiaj ris tau lawv tej nra hnyav yam yooj yim, thiab lawv thiaj zoo siab hlo thiab ua siab ntev ywj rau tus Tswv lub siab nyiam tag nrho.”15

Cov uas ua raws li kev khi lus txais kev pab dim los ntawm kev nplij siab, kev siab ntev thiab kev zoo siab, ua yooj yim rau lawv ris lawv tej nra vim twb ua kom siab, thiab thaum kawg, lawv dim tag nrho.16

Nim no cia peb rov xav txog peb lub hnab ev khoom.

Kev hloov siab lees txim, los ntawm Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj, yog qhov uas pab peb dim cov pob zeb hnyav uas yog los ntawm kev txhaum. Thiab los ntawm lub txiaj ntsim zoo kawg nkaus no, Vajtswv txoj kev muaj siab hlub tshua ua rau peb dim tau qhov hnyav thiab nyuaj kawg nkaus los ntawm kev txim lij.17

Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj ua rau peb muaj dag zog ntxiv kom peb zam txim, thiab pab peb dim tej yam hnyav uas peb ris vim lwm tus los ua phem rau peb.18

Tus Cawm Seej ua li cas kom pab peb dim tej nra ua los ntawm kev nyob hauv ib lub ntiaj teb uas poob lawm nrog lub cev nqaij daim tawv uas raug kev nyuaj siab thiab mob?

Feem ntau, Nws pab lwm tus dim dhau los ntawm peb! Vim peb yog mej zeej ntawm Nws lub Koom Txoos uas ua raws li kev khi lus, peb cog lus tias peb yuav “nyuaj siab nrog cov uas nyuaj siab” thiab “nplij cov uas xav tau kev nplij siab.”19 Vim tias peb yuav tsum “los rau hauv Vajtswv pab yaj” thiab raug “hu ua nws cov neeg”, peb “ib leeg txaus siab ris ib leeg tej nra, xwv kom tej nra thiaj li sib.”20

Peb txoj kev khi lus yog kom peb koom tes nrog Yexus Khetos thiab muab kev pab, los ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab ntsuj plig, rau Vajtswv cov me nyuam txhua tus. Peb yog cov uas Nws siv kom pab lwm tus dim.21

Ces, ib yam li tus txiv neej uas mob tuag tes tuag taw cov phooj ywg, peb “txhawb pab cov qaug zog, tsa tej tes uas qaug dai ncuv, thiab txheem tej hauv caug uas qaug zog.”22 Peb “sib pab ris nra, yog [peb] ua li ntawd thiaj yog [peb] coj raws li Yexus Khetos txoj kev cai.”23 Thaum peb ua li ntawd, peb los paub Nws zoo dua, hloov los ua neeg zoo li Nws, thiab nrhiav tau Nws txoj kev pab dim.24

Kev pab dim yog dab tsi?

Yog kev muab ib yam dab tsi mob, nyuaj siab, los sis lub nra hnyav tshem tawm, los sis yog lub dag zog kom muaj peev xwm nyiaj dhau mus. Yog ib tug neeg uas pauv lwm tus qhov chaw. Yog kev kho ib qhov uas tsis yog.25 Lo lus Askiv yog los ntawm lus Fab Kis relever, los sis “muab tsa” thiab los ntawm lo lus Latin relevare, los sis “rov tsa dua.”26

Cov kwv tij thiab cov muam, Yexus Khetos yog kev pab dim. Kuv ua tim khawv tias Nws sawv rov los thaum hnub peb thiab, thiab tom qab Nws theej peb lub txhoj, sawv ntsug qhib caj npab lug tos txais peb, thiab muab lub cib fim sawv rov los rau peb, kom cawm peb dim, thiab txais kev tsa nto thiab hloov los ua neeg zoo li Nws. Nws txoj kev pab dim yeej kav ib txhis.

Ib yam li thaum tus tim tswv tuaj xyuas tus poj niam hnub Easter sawv ntxov, kuv xav “mus sai sai” thiab nrog “kev xyiv fab” qhia sawv daws tias Nws tau sawv rov los lawm.27 Los ntawm peb tus Cawm Seej lub npe dawb ceev, amees.

Lus Cim

  1. Lukas 5:20.

  2. Malakaus 2:11.

  3. Lukas 5:25.

  4. Lukas 5:26.

  5. Saib D. Todd Christofferson, “The First Commandment First” (Brigham Young University kev sib ntsib hawm Vajtswv, Peb Hlis Ntuj 22, 2022), 2, speeches.byu.edu: “Peb txoj kev hlub Vajtswv pab peb hlub lwm tus ntau dua thiab zoo dua rau qhov peb koom tes nrog Vajtswv pab saib xyuas nws cov me nyuam” (ntxiv qhov uas ntawv qaij).

  6. Saib Russell M. Nelson, “Kov Yeej lub Ntiaj Teb thiab Nrhiav Tau Kev So,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2022, 95–98.

  7. Russell M. Nelson, “Kov Yeej lub Ntiaj Teb thiab Nrhiav Tau Kev So,” 96.

  8. Mathais 11:28–30.

  9. Russell M. Nelson, “Kov Yeej lub Ntiaj Teb thiab Nrhiav Tau Kev So,” 97.

  10. Russell M. Nelson, “Peb Muaj Peev Xwm Ua Zoo Dua thiab Ua Neeg Zoo Dua,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2019, 67.

  11. Filipis 4:13.

  12. Mauxiyas 24:9.

  13. Mauxiyas 24:12.

  14. Mauxiyas 24:13–14; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  15. Mauxiyas 24:15.

  16. Saib Mauxiyas 24:13–14.

  17. Saib Amas 34:14–16; kuj saib Mauxiyas 15:8–9.

  18. Saib Russell M. Nelson, “Plaub lub Txiaj Ntsim uas Yexus Khetos Pub rau Nej” (Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm kev sib ntsib hawm Vajtswv hauv lub caij Christmas, Kaum Ob Hlis Ntuj 2, 2018), broadcasts.ChurchofJesusChrist.org: “Lub txiaj ntsim thib ob uas tus Cawm Seej muab rau nej yog kev txawj zam txim. Los ntawm Nws txoj Kev Theej Txhoj uas nyob mus ib txhis, nej yuav zam txim rau cov uas ua rau nej raug mob thiab cov uas yeej yuav tsis lav ris qhov uas lawv tau ua phem rau nej.

    “Feem ntau yog ib qho yooj yim kom zam txim rau tus uas txo hwj chim thov kom nej zam txim rau nws. Tiam sis tus Cawm Seej yuav ua rau nej txawj zam txim rau leej twg uas tau ua li cas rau nej los. Ces tej yam phem uas lawv ua rau nej yuav tsis tab kaum nej sab ntsuj plig ntxiv.”

  19. Mauxiyas 18:9.

  20. Mauxiyas 18:8.

  21. Tus Yaj Saub Joseph Smith tau txhim tsa lub Koom Haum Niam Tsev, pawg poj niam ntawm Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg, thaum lub Peb Hlis Ntuj 17, 1842, “uas Vajtswv pom zoo txuas rau lub pov thawj hwj” (Dallin H. Oaks, “Cov Yawm Sij thiab txoj Cai ntawm lub Pov Thawj Hwj,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj, 51). Thaum xaiv ib lub npe rau pawg tshiab, cov poj niam xav txog lo lus siab dawb tiam sis lawv nyiam lo lus dim dua. Emma Smith yog tus thawj tswj hwm thib ib, thiab Eliza R. Snow yog tus tuav ntaub ntawv thiab tom qab ntawd yog tus thawj tswj hwm thib ob, tau hais tias lo lus siab dawb yog ib nrov—nws tau nrov nrog cov koom haum ntawm peb hnub—tab sis kev muaj koob meej “yuav tsum tsis yog peb cov lus qhia.” Emma qhia tias lo lus dim yog ib lo lus zoo dua uas piav txog lawv txoj hauj lwm. “Peb yuav ua tej yam txawv txawv … peb cia siab tias yuav muaj sij hawm tshwj xeeb” (Emma Smith, nyob hauv Nauvoo Relief Society Minute Book, Peb Hlis Ntuj 17, 1842, 12, josephsmithpapers.org). Lub Koom Haum Niam Tsev muab kev pab los ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab ntsuj plig. Joseph Smith tau qhia, “Lub Koom Haum yuav tsum tsis txhob pab cov neeg pluag xwb, tiam sis yuav tsum cawm tej ntsuj plig” (Nauvoo Relief Society Minute Book, Rau Hlis Ntuj 9, 1842, 63, josephsmithpapers.org). Ces lub Koom Haum Niam Tsev tseem muab kev dim: “Pab cov neeg txom nyem, pab cov neeg mob; pab neeg uas ua xyem xyav, pab lawv txais kev txawj ntse—pab lawv tsis raug txhua yam uas ua rau cov poj niam tsis tau kev xyiv fab thiab kev vam meej” (John A. Widtsoe, Evidences and Reconciliations, tus npaj ntawv yog G. Homer Durham, 3 phau. nyob hauv 1 [1960], 308).

  22. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 81:5; kuj saib Yaxayas 12:12.

  23. Kalatias 6:2.

  24. Thaum Koom Haum Niam Tsev pib sib ntsib, Lucy Mack Smith, tus Yaj Saub Joseph Smith niam, hais tias, “Peb ib leeg yuav tsum hlub ib leeg, ib leeg saib xyuas ib leeg, ib leeg nplij ib leeg lub siab thiab ib leeg qhia ib leeg, kom peb thiaj rov qab zaum tau ua ke saum ntuj ceeb tsheej.” Jennifer Reeder, ib tug uas kws nrhiav keeb kwm, tau sau, “Vim lawv koom siab xav muab kev dim rau lwm tus, cov poj niam tau koom nrog Yexus Khetos, thiab thaum lawv ua li no, lawv nrhiav Nws txoj kev dim” (First: The Life and Faith of Emma Smith [2021], 130).

  25. Saib Merriam-Webster.com Dictionary, “relief.”

  26. Saib Dictionary.com, “relief.”

  27. Saib Mathais 28:1–8.