Lub Tuam Rooj Sab Laj
Koj Puas Paub Vim Li Cas Kuv Ntseeg Yexus Khetos?
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2023 lub Tuam Rooj Sab Laj


Koj Puas Paub Vim Li Cas Kuv Ntseeg Yexus Khetos?

Yexus Khetos yuav tsum raug txom nyem, tuag, thiab sawv rov los xwv kom txhiv txhua haiv neeg dim kev tuag ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab muab txoj sia nyob mus ib txhis nrog Vajtswv.

Muaj ib hmo tom qab kuv tau ua hauj lwm, kuv tau caij npav mus tsev nyob hauv New Jersey los ntawm lub nroog New York City. Ib tug poj niam uas zaum ze kuv tau saib tej uas kuv sau ntawv nyob hauv kuv lub koospistawj thiab nug kuv tias, “Koj ntseeg Yexus Khetos los?” Kuv hais tias, “Kuv ntseeg mas!” Thaum wb sib tham, kuv tau kawm tias nws nyuam qhuav tsiv tsev los ntawm nws lub teb chaws Exias kom los ua hauj lwm hauv New York qhov chaw ua hauj lwm siv txuj ci technology.

Ces kuv nug nws tias, “Koj puas paub tias vim li cas kuv ntseeg Yexus Khetos?” Nws teb zoo thiab caw kuv qhia nws vim li cas. Tiam sis thaum kuv tab tom yuav hais lus, twb yog ib lub sij hawm thaum ua rau kuv xav txog ntau yam heev. Yog thawj zaug uas kuv yuav piav “vim li cas” peb ntseeg Yexus Khetos rau ib tug uas tsis paub zoo thiab yog ib tug uas txawj ntse heev. Tsis tsim nyog kuv hais tias, “Kuv coj raws li Yexus Khetos vim Nws txaus siab raug txom nyem thiab raug tuag kom them nqi rau kuv tej kev txhaum.” Vim nws yuav xav tias, “Vim li cas Yexus yuav tsum tuag? Vim li cas Vajtswv yuav tsis zam txim rau peb thiab ntxuav peb tej kev txhaum mus yog peb thov Nws xwb?”

Nej yuav ua li cas kom siv ob peb feeb teb xwb? Nej yuav piav li cas rau ib tug phooj ywg? Cov me nyuam thiab cov tub hluas ntxhais hluas: nej puas kam nug nej niam nej txiv los sis ib tug thawj coj li no tias, “Vim li cas Yexus yuav tsum tuag?” Thiab cov kwv tij thiab cov muam, kuv lees qhov no hais tias: txawm kuv xav tias kuv paub ntau txog lub Koom Txoos cov lus qhuab qhia, keeb kwm, tej tsab cai, thiab li ntawd, kev teb lo lus nug no txog peb txoj kev ntseeg yeej tsis yooj yim. Hnub ntawd kuv txiav txim siab tsom ntsoov rau tej yam uas muaj nqis tshaj kom tau txoj sia nyob mus ib txhis.

Yog li ntawd, kuv tau qhia kuv tus phooj ywg tshiab1 tias peb muaj ib tug ntsuj plig uas koom peb lub cev thiab Vajtswv yog Leej Txiv ntawm peb tus ntsuj plig.2 Kuv qhia nws tias peb nrog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej nyob ua ntej peb yug los hauv lub ntiaj teb no.3 Vim Leej Txiv hlub tag nrho Nws cov me nyuam, Nws tau npaj ib txoj hau kev kom peb txais ib lub cev uas zoo li Nws lub cev muaj yeeb koob,4 koom ib tsev neeg,5 thiab rov qab mus nrog Nws nyob kom muaj txoj sia nyob mus ib txhis nrog peb tsev neeg6 ib yam li Nws nrog Nws tsev neeg nyob.7 Tiam sis, kuv hais tias, peb yuav muaj ob qho teeb meem loj nyob hauv lub ntiaj teb uas poob lawm:8 (1) kev tuag ntawm sab cev nqaij daim tawv—uas yog qhov uas peb lub cev ncaim peb tus ntsuj plig. Kuv tus phooj ywg yeej paub tias peb txhua tus yuav tuag. Thiab (2) kev tuag ntawm sab ntsuj plig—qhov uas peb nyob deb ntawm Vajtswv vim peb ua txhaum, ua yuam kev, thiab ua tsis zoo thaum peb ua neej hauv lub ntiaj teb.9 Nws to taub qhov no thiab.

Kuv qhia nws tias nov yog los ntawm txoj kev cai txog kev txim lij. Txoj kev cai mus ib txhis no hais tias yuav tsum them nqi rau lub txim mus ib txhis rau txhua yam uas peb ua txhaum Vajtswv tej kev cai los sis qhov tseeb, tsis li ntawd ces peb yeej yuav tsim nyog rov qab mus nrog Vajtswv nyob.10 Ua li ntawd yeej yuav tsis ncaj, thiab Vajtswv “tsis muaj cuab kav xyeej kev txim lij.”11 Kuv tus phooj ywg to taub qhov no tiam sis yooj yim rau nws to taub tias Vajtswv yeej muaj siab hlub tshua, thiab xav kom peb muaj txoj sia nyob mus ib txhis li.12 Kuv qhia kuv tus phooj ywg tias yuav muaj ib tug yeeb ncuab uas txawj ntse thiab muaj hwj chim heev—nws yog lub hauv paus ntawm kev phem thiab kev dag ntxias—uas yuav tawm tsam peb.13 Yog li ntawd, ib tug uas muaj hwj chim li Vajtswv mus ib txhis li yuav tsum kov yeej tag nrho tej kev tawm tsam thiab tej teeb meem no thiaj li cawm taus peb.14

Ces kuv qhia nws txog txoj moo zoo—“txoj moo zoo uas yog txoj kev zoo siab kawg nkaus rau txhua haiv neeg”15—hais tias “Vajtswv hlub neeg ntiaj teb kawg li, nws thiaj txib nws tib Leeg Tub los rau hauv ntiaj teb. Tus uas ntseeg nws Leej Tub, tus ntawd yuav tsis tuag, tiam sis yuav tau txoj sia ntev dhawv mus ib txhis.”16 Kuv tau ua tim khawv rau kuv tus phooj ywg, thiab kuv ua tim khawv rau nej tias, Yexus Khetos yog tus Cawm Seej ntawd, Nws yuav tsum raug txom nyem, tuag, thiab sawv rov los—Nws txoj Kev Theej Txhoj nyob mus ib txhis li—xwv kom txhiv txhua haiv neeg dim kev tuag ntawm sab cev nqaij daim tawv17 thiab muab txoj sia nyob mus ib txhis nrog Vajtswv thiab peb tsev neeg18 rau txhua tus neeg uas yuav coj raws li Nws. Phau Ntawv Maumoos hais tias, “Thiab li no Vajtswv … kov yeej kev tuag; muab hwj chim rau Leej Tub los pab daws noob neej … ; muaj puv npo kev khuv leej [thiab kev siab hlub] rau noob neej … ; tau ua rau kev tuag tej hlua tu, nws tau ris lawv tej kev ua phem thiab lawv tej kev ua txhaum rau nws tus kheej, tau txhiv lawv dim, thiab tau them tej nqi ntawm txoj kev txim lij.”19

Tej yam uas Vajtswv qhia tias peb yuav tsum ua kom coj raws li Yexus thiab txais txoj sia mus ib txhis li yeej hu ua Khetos cov lus qhuab qhia. Xws li “kev ntseeg Yexus Khetos thiab Nws txoj Kev Theej Txhoj, kev hloov siab lees txim, kev cai raus dej [nyob hauv Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg], txais lub txiaj ntsim Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv, thiab nyiaj kom mus txog thaum kawg.”20 Kuv tau hais tej no rau kuv tus phooj ywg, tiam sis kuv yuav hais tej yam uas cov yaj saub thiab cov thwj tim tau qhia txog qhov uas Yexus Khetos cov lus qhuab qhia yuav ua li cas kom foob koob hmoov rau tag nrho Vajtswv cov me nyuam.

Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson qhia tias: “Khetos cov lus qhuab qhia muaj hwj chim heev. Cov lus no hloov txhua tus lub neej uas to taub thiab nrhiav kev kom ua raws li cov lus no.”21

Txwj Laug Dieter F. Uchtdorf qhia tias, “Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas yeej qhia ncaj txog Yexus Khetos cov lus qhuab qhia [thiab] caw nej [cov tub hluas ntxhais hluas] xaiv raws li Khetos cov lus qhuab qhia.”22

Txwj Laug Dale G. Renlund qhia tias, “Peb caw cov tub txib ntxhais txib kom ua raws li lawv qhia lwm tus ua: … siv Yexus Khetos cov lus qhuab qhia hauv lawv lub neej [thiab] ua raws li lawv tej kev khi lus.”23

Yexus Khetos cov lus qhuab qhia muab hwj chim rau cov uas nyuaj siab los sis xav tias lawv tsis tsim nyog koom lub Koom Txoos vim rau qhov cov lus qhia ntawd pab lawv, xws li Txwj Laug D. Todd Christofferson hais tias, “Yexus Khetos tau tuag theej kuv lub txhoj … [thiab] hlub kuv.”24

Cov niam tsev txiv tsev, yog nyuaj rau nej tus me nyuam ua raws li ib lub ntsiab cai los sis cov yaj saub tej lus qhia, thov kom txhob hais lus phem25 los sis tawm tsam lub Koom Txoos los sis cov thawj coj. Tej txheej txheem ntawm lub ntiaj teb no tsis tsim nyog rau nej siv thiab yuav ua kom nej cov me nyuam txoj kev rau siab ntseeg nqig zuj zus.26 Nej yog neeg zoo vim nej xav pov hwm los sis txhawb nqa nej tus me nyuam los sis ua tej yam kom qhia tias nej nrog nws koom siab haum xeeb. Tiam sis kuv tus poj niam, Jayne, thiab kuv paub lawm tias thaum yus qhia yus tus me nyuam yog vim li cas peb txhua tus xav tau Yexus Khetos thiab qhia kom paub siv Nws cov lus qhuab qhia xyiv fab yeej yog qhov uas yuav txhawb nqa thiab kho nws zoo tiag. Cia peb pab lawv tig mus rau Yexus, tus uas daws lawv zaj rau Leej Txiv. Tus Thwj Tim Yauhas qhia tias, “Tus uas qhia raws li Yexus Khetos tej lus, tus ntawd yeej muaj Leej Txiv thiab Leej Tub.” Ces nws ceeb toom peb kom ceev faj “yog leej twg tuaj xyuas nej thiab nws tsis qhia raws li Yexus Khetos tej lus.”27

Tsis ntev tas los Jayne thiab kuv mus xyuas lub roob moj sab qhua uas Mauxes nyob muab tus nab toog tsa rau tsev neeg Ixayees pom. Tus Tswv tau cog lus kom kho txhua tus uas cov nab muaj taug tom hais tias yuav kho lawv zoo yog tias lawv tsuas ntsia xwb.28 Tus Tswv tus yaj saub kuj muab Yexus Khetos cov lus qhuab qhia tsa rau peb saib, “kom nws yuav tsum kho cov neeg.”29 Txawm peb raug nab muaj taug tom los sis raug teeb meem dab tsi hauv lub neej no, thov kom peb tsis txhob ua li cov neeg, puag thaum ub thiab tam sim no, muaj cib fim txais kev kho mob, tiam sis, tu siab uas lawv “tsis kam ntsia … vim lawv tsis ntseeg tias lub cim ntawd yuav kho tau lawv.”30 Phau Ntawv Maumoos qhia tias: “Saib seb, … qhov no yog txoj kev; thiab yeej tsis muaj lwm txoj kev los sis lwm lub npe nyob hauv qab ntuj uas yuav cawm tau tib neeg nyob hauv Vajtswv lub nceeg vaj. Thiab nim no, saib seb, qhov no yog Khetos txoj lus qhuab qhia.”31

Hmo ntawd nyob hauv New Jersey, qhov uas kuv qhia vim li cas peb xav tau Yexus Khetos thiab Nws cov lus qhuab qhia ua rau kuv muaj ib tug muam tshiab thiab nws muaj ib tug nus tshiab. Wb tau hnov tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv txoj kev ua tim khawv uas ua rau peb nyob kaj siab lug. Kuv twb caw nws qhia nws tus xov tooj thiab nrog peb cov tub txib sib tham ntxiv. Nws zoo siab ua li ntawd.

Phau Ntawv Maumoos hais tias, “Yog li ntawd, yog ib qho uas tseem ceeb kawg nkaus kom muab tej xwm txheej no qhia rau tej neeg uas nyob hauv ntiaj teb no paub,”—kom hlub, qhia, thiab caw32 thaum peb muab Ixayees sau los ua ke hauv peb zej zog thiab peb tsev neeg—“kom lawv yuav paub tias tsis muaj ib tug neeg uas muaj peev xwm nyob tau ntawm Vajtswv xub ntiag, tsuas yog los ntawm tus Mexiyas uas Dawb Huv txoj hauj lwm zoo, txoj kev hlub tshua, thiab txoj kev tshav ntuj [thiab cov lus qhuab qhia].”33 Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Kuv txiav txim siab tsis txhob hais kuv tus phooj ywg lub npe los sis siv ib lub npe uas tsis yog lawm.

  2. Saib Loos 8:15–17; Henplais 12:9; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 88:15.

  3. Saib Yelemis 1:4–5; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 138:55–56; Anplaham 3:22–23, 26; Phau Qhia txog Vaj Lug Kub, “Lub Neej Ua Ntej Yug Los,” scriptures.ChurchofJesusChrist.org; “Lesson 2: Txoj Kev Cawm Seej,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo: Phau Ntawv Qhia cov Tub Txib (2019), 48.

  4. Saib “Zaj Lus Qhia 2: Txoj Kev Cawm Seej,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo, 48.

  5. Leej Txiv txoj hau kev zoo tag nrho—hu ua txoj hau kev zoo siab, txoj hau kev cawm seej, thiab txoj hau kev txhiv dim, kuj hu ua lwm yam thiab—twb ua rau txhua tus uas los ua neej hauv lub ntiaj teb no yuav muaj ib tsev neeg, thiab kom txhua tus koom nrog ib tsev neeg. Tiam sis, tsis yog txhua tsev neeg muaj tej xwm txheej zoo thiab tsis ua raws li Leej Txiv txoj kev xav rau tag nrho Nws cov me nyuam, es ib txhia muaj kev tu siab heev. Tiam sis, thaum peb ua raws li Khetos cov lus qhuab qhia, Yexus Khetos pab peb txais tag nrho cov koob hmoov uas Leej Txiv xav muab rau Nws cov me nyuam dhau los ntawm Nws txoj hau kev uas muaj kev siab hlub tshua thiab tau npaj txhua yam. Kuj saib lub cim kawg 6.

  6. Ib yam uas Vajtswv tau cog lus rau Nws cov me nyuam yeej yog ib lub txiaj ntsim uas zoo tshaj plaws; kev tsa nto, los sis txoj sia nyob mus ib txhis li, uas yog kev “nrog Vajtswv nyob thiab nrog tsev neeg nyob mus ntxiv” mus ib txhis li (Gospel Topics, “Eternal Life,” topics.ChurchofJesusChrist.org; kuj saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 14:7). “Tsev neeg” los muaj txiv tsev, niam tsev, thiab cov me nyuam, tsis hais peb cov neeg txheeb ze uas ciaj thiab tas sim neej lawm, cov uas ua raws li Yexus Khetos cov lus qhuab qhia. Cov neeg hauv ib tsev neeg uas tas sim neej lawm thiab tsis tau muaj cib fim txais Yexus Khetos cov lus qhuab qhia hauv lub neej no yuav muaj cib fim txais nyob hauv lub ntuj ntsuj plig thiab txais cov kab ke xws li lub txiaj ntsim Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv, thiab lwm yam uas yuav pab peb nyiaj kom mus txog thaum kawg thaum cov neeg sawv cev uas ciaj ua kab ke rau lawv nyob hauv cov tuam tsev ntawm Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg. Tsis tas li ntawd, kev cog lus tias yuav muaj txoj sia nyob mus ib txhis li tsis yog hais rau cov uas sib yuav hauv lub neej no xwb. Thawj Tswj Hwm M. Russell Ballard qhia tias, “Cov vaj lug kub thiab cov yaj saub hauv hnub nyoog kawg no qhia tias txhua tus uas rau siab ntseeg ua raws li txoj moo zoo tej kev khi lus yuav muaj cib fim txais kev tsa nto” (“Kev Cia Siab rau Khetos,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2021, 55; ntxiv qhov uas ntawv qaij) Thaum nws hais Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson thiab Thawj Tswj Hwm Dallin H. Oaks tej lus, Thawj Tswj Hwm Ballard hais tias, “Lub sij hawm thiab txoj kev peb yuav txais tau cov koob hmoov ntawm kev tsa nto los tsis tau muab tshwm sim lawm, tiam sis peb yeej paub tias peb yuav txais.” (”Kev Cia Siab rau Khetos,” 55; ntxiv qhov uas ntawv qaij). Thawj Tswj Hwm Nelson qhia tias: “Raws li tus Tswv txoj kev thiab lub sij hawm, yeej yuav pub txhua yam [koob hmoov] rau Nws Haiv Neeg Ntseeg uas rau siab ntseeg. Tus Tswv yuav txiav txim thiab muab nqi zog rau txhua tus raws li lawv lub siab xav thiab tej yam lawv ua” (“Celestial Marriage,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2008, 94). Thiab Thawj Tswj Hwm Dallin H. Oaks tau piav tias, ib txhia ntawm tej xwm txheej “hauv lub neej no los yuav raug kho kom zoo nyob hauv lub caij Milenias, uas yog ib lub sij hawm kom muaj raws li tag nrho txhua yam uas tseem tsis tau muaj los ntawm txoj hau kev zoo siab rau tag nrho peb Leej Txiv cov me nyuam uas tsim nyog” (“The Great Plan of Happiness,” Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1993, 75). Kuj saib lub cim kawg 5.

  7. Saib Phau Qhia txog Vaj Lug Kub, “Txoj Hau Kev Txhiv Dim,” scriptures.ChurchofJesusChrist.org; kuj saib Gospel Topics, “Plan of Salvation,” topics.ChurchofJesusChrist.org; “Zaj Lus Qhia 2: Txoj Kev Cawm Seej,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo, 48–50, 53.

  8. Saib “Zaj Lus Qhia 2: Txoj Kev Cawm Seej,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo, 49.

  9. Saib “Zaj Lus Qhia 2: Txoj Kev Cawm Seej,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo, 47–50.

  10. Saib “Zaj Lus Qhia 2: Txoj Kev Cawm Seej,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo, 47–50.

  11. Mauxiyas 15:27. Muaj ntau nqe uas hais txog kev txim lij los sis Vajtswv txoj kev txim lij, tiam sis qhov tseem ceeb saib Amas 41:2–8 thiab Amas 42.

  12. Saib Amas 42:14–24; Mauxes 1:39.

  13. Saib “Zaj Lus Qhia 2: Txoj Kev Cawm Seej,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo, 47–50.

  14. Saib Amas 34:9–13; kuj saib Mauxiyas 13:28, 34–35; 15:1–9; Amas 42:15.

  15. Lukas 2:10.

  16. Yauhas 3:16.

  17. Saib Hilamas 14:15–17; Maumoos 9:12–14.

  18. Saib tej lus cim kawg 5 thiab 6.

  19. Mauxiyas 15:8–9.

  20. Kuv lub Hom Phiaj Ua Ib tug Tub Txib Yog Dab Tsi?,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo, 1; kuj saib “Lesson 3: Yexus Khetos txoj Moo Zoo,” Qhia Kuv txoj Moo Zoo, 63.

  21. Russell M. Nelson, “Qhov Tseeb, cov Lus Qhuab Qhia, thiab Kev Tshwm Sim Dawb Huv,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2021, 6; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  22. Dieter F. Uchtdorf, “Yexus Khetos Yog cov Tub Hluas Ntxhais Hluas lub Dag Zog,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2022, 11; kuj saib Ntxiv Dag Zog rau cov Tub Hluas Ntxhais Hluas: Phau Ntawv Coj Kev Pab Neeg Xaiv (2022), 4.

  23. Dale G. Renlund, “Lifelong Conversion of Missionaries” (qhov chaw tshaj tawm txoj moo zoo cov thawj coj kev sib ntsib, Rau Hli Ntuj 25, 2021), 1, Church History Library, Salt Lake City.

  24. D. Todd Christofferson, “Cov Lus Qhuab Qhia txog Kev Haum Xeeb,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2022, 56; kuj saib D. Todd Christofferson, “Txoj Kev Xyiv Fab ntawm cov Ntseeg,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2019, 15–18.

  25. Saib Yakaunpaus 4:11; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 20:54; Phau Qhia txog Vaj Lug Kub, “Hais Lus Phem,” scriptures.ChurchofJesusChrist.org.

  26. Saib Ahmad S. Corbitt, “Activism vs. Discipleship: Protecting the Valiant” (xib hwb thov ntuj pab tub rog txoj kev sib ntsib, Kaum Hli Ntuj 2022), cdn.vox-cdn.com/uploads/chorus_asset/file/24159863/Brother_Corbitt_Chaplain_seminar.pdf; vidi-aus: media2.ldscdn.org/assets/general-authority-features/2022-chaplain-training-seminar/2022-10-1000-activism-vs-discipleship-1080p-eng.mp4.

  27. 2 Yauhas 1:9–10.

  28. Saib Teev Npe 21:5–9.

  29. 2 Nifais 25:20.

  30. Amas 33:20.

  31. 2 Nifais 31:21.

  32. Saib “2021 Broadcast: Principles of Love, Share, and Invite,” broadcasts.ChurchofJesusChrist.org; kuj saib Gary E. Stevenson, “Hlub, Qhia, Caw,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2022, 84–87.

  33. 2 Nifais 2:8.