Lub Tuam Rooj Sab Laj
Yeej Meem Mus Lawm Tom Ntej—Muaj Siab Ntseeg
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2023 lub Tuam Rooj Sab Laj


Yeej Meem Mus Lawm Tom Ntej—Muaj Siab Ntseeg

Thaum peb muab siab ntseeg peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos, ua li ntawd yuav pab peb kov yeej tej kev poob siab txawm tias peb ntsib tej kev cov nyom dab tsi.

Yav thaud muaj ib zaug, tus Yaj Saub Joseph Smith tau ntuas Txwj Laug George A. Smith, ib tug Thwj Tim, uas tab tom raug ib qho kev cov nyom loj tsawv, hais tias: “Nws qhia kuv hais tias kuv yuav tsum tsis txhob poob siab, txawm tias muaj kev cov nyom dab tsi nyob ib ncig ntawm kuv. Yog tias kuv nyob hauv lub qhov tob tshaj plaws hauv Nova Scotia thiab tag nrho tej Roob Rocky Mountains tsuam kuv, kuv yuav tsum tsis txhob poob siab tiam sis tuav raws, muaj siab ntseeg, thiab muaj siab loj thiab kuv mam li kov yeej tau thaum kawg.”1

Tus Yaj Saub Joseph yuav ua li cas hais tau li ntawd—rau ib tug neeg uas raug txom nyem? Vim tias nws paub tias qhov ntawd muaj tseeb tiag. Nws twb raug txom nyem li ntawd lawm. Joseph pheej raug tej kev cov nyom hnyav heev hauv nws lub neej. Tsis kav, thaum nws rau siab ntseeg Yexus Khetos thiab Nws txoj Kev Theej Txhoj thiab yeej meem mus lawm tom ntej, nws kov yeej tej kev cov nyom loj heev.2

Hnub no kuv xav rov qab hais Joseph cov lus kom tsis txhob cia kev poob siab kov yeej peb vim yog peb tej kev poob siab, tej kev mob siab, tej kev ua tsis yog, los sis lwm yam kev cov nyom.

Thaum kuv hais txog kev poob siab, kuv tsis hais txog qhov kev cov nyom uas los ntawm kev nyuaj siab, kev ntxhov siab, los sis lwm yam kev mob nkeeg uas tsim nyog muaj ib tug kws kho mob saib xyuas thiab tu.3 Kuv tsuas hais txog tej kev poob siab uas muaj los thaum peb ua neej nyob.

Cov pha ej uas kuv nyiam yog cov uas yeej meem mus—muaj siab ntseeg—txawm muaj li cas los xij.4 Nyob hauv Phau Ntawv Maumoos, peb nyeem txog Xaulas, Lanpas ib tug tub qhe. Thaum Nifais txais tau cov phiaj toog, Xaulas yuav tsum txiav txim siab saib nws puas yuav nrog Nifais thiab Nifais cov tij laug mus hauv roob moj sab qhua los sis nyob twj yim thiab tej zaum yuav tuag.

Yog ib qho kev xaiv loj heev! Thawj qhov uas Xaulas xav ua yog kom khiav, tiam sis Nifais tuav nws ruaj qhov thiab cog lus rau Xaulas hais tias yog Xaulas nrog lawv mus, ces Xaulas yuav muaj kev ywj siab thiab muaj chaw nrog lawv tsev neeg nyob. Xaulas ua siab loj thiab nrog lawv mus.5

Xaulas raug txom nyem heev hauv nws lub neej, txawm yog li ntawd nws rau rau siab muaj siab ntseeg mus lawm tom ntej. Raws li peb nyeem Xaulas tsis nco qab txog yav tas los los sis tuav chawj chim rau Vajtswv thiab lwm tus neeg.6 Xaulas tau ua phooj ywg zoo rau Nifais, ib tug yaj saub, thiab nws thiab nws cov xeeb leej xeeb ntxwv ua neej nyob hauv lub teb chaws cog lus muaj kev ywj siab thiab kev vam meej. Ib yam uas ib qho kev cov nyom loj heev rau Xaulas thaum ntej tom qab no coj tej koob hmoov loj loj heev los rau nws, twb yog vim nws muaj siab ntseeg thiab kam mus lawm toj hauv ntej—muaj siab ntseeg.7

Tsis ntev tas los no kuv hnov txog ib tug muam uas qhia tias saib nws ua li cas ntxeem kom dhau tej kev cov nyom.8 Nws muaj tej kev cov nyom ntau, thiab muaj ib hnub Sunday nws zaum hauv lub Koom Haum Niam Tsev mloog ib tug kws qhia uas nws xav tias ua neej nyob tsis muaj teeb meem dab tsi li—txawv txav nws li deb heev. Tus muam no nkees nkees thiab poob siab. Nws xav tias nws tsis zoo npaum li luag—tsis muaj phooj ywg li—ces nws sawv mus, npaj siab tias nws yuav tsis rov qab tuaj tshawj ib zaug ntxiv. Thaum nws tab tom mus tom nws lub tsheb, muaj dab tsi tshoov nws lub siab hais tias: “Mus hauv lub tsev teev ntuj thiab mloog saib tus neeg hais lus hauv txoj kev sib ntsib noj lub cim nco txog hais li cas.” Tus muam no kuj xav tias qhov kev tshoov siab no tsis muaj dab tsi, tiam sis nws rov qab hnov es txiav txim siab mus hauv lub tshawj.

Zaj lus qhia yeej yog zaj uas nws yuav tsum hnov. Nws hnov tus Ntsuj Plig. Nws paub tias tus Tswv xav kom nws nrog tus Tswv nyob, ua tus Tswv ib tug thwj tim, thiab mus rau lub tsev koom txoos, ces nws ua li ntawd.

Nej puas paub tias nws zoo siab ua Vajtswv tsaug txog dab tsi? Qhov uas nws tsis poob siab tso tseg. Nws yeej meem mus lawm tom ntej—muaj siab ntseeg rau ntawm Yexus Khetos, twb yog thaum nyuaj tshaj plaws rau nws, thiab nws thiab nws tsev neeg tab tom txais koob hmoov ntau nplua mias thaum nws yeej meem mus lawm tom ntej.

Vajtswv Ntuj yuav pab peb kov yeej kev poob siab thiab tej kev cov nyom twg uas peb ntsib yog tias peb thov txog Nws, ua raws li tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv,9 thiab yeej meem mus lawm tom ntej—muaj siab ntseeg.

Ua Vajtswv tsaug uas, thaum peb tsis muaj zog los sis tsis txawj ntau pes tsawg, tus Tswv yuav ntxiv dag zog rau peb txoj kev ntseeg. Nws ua rau peb muaj peev xwm ntau tshaj qhov peb muaj ntawm peb tus kheej. Twb muaj li no rau kuv tus kheej. Ntau tshaj 20 xyoo tas los no, kuv raug hu ua hauj lwm hauv tshawj ua ib tug Xya Caum Cheeb Tsam, thiab kuv xav tias kuv tsis muaj peev xwm hlo li. Tom qab kuv kawm me ntsis txog kuv txoj hauj lwm, kuv mus tswj hwm kuv thawj lub rooj sab laj ceg txheem ntseeg.10 Ceg txheem ntseeg tus thawj tswj hwm thiab kuv npaj txhua qhov txhia chaw. Tsis ntev ua ntej lub rooj sab laj ntawd, Thawj Tswj Hwm Boyd K. Packer, uas thaum ntawd yog tus Thawj Tswj Hwm Sawv Cev ntawm Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim, hu tuaj ntsib kuv es noog saib nws nrog kuv mus puas tau. Kuv xav tsis thoob thiab, ham tsis, kuv hais tias tau kawg. Kuv noog nws saib nws xav ua li cas vim nws yuav yog tus uas tswj. Nws hais tias cia peb tso tej yam uas peb twb npaj lawm tseg es npaj ua raws li tus Ntsuj Plig hais. Ua Vajtswv tsaug, uas kuv tseem tshuav 10 hnub kawm, thov Vajtswv, thiab npaj.

Twb tsis muaj txheej txheem ua dab tsi, peb zaum saum lub sam thiaj thaum 20 feeb ua ntej lub rooj sab laj yuav pib. Kuv ntxhi lus rau ceg txheem ntseeg tus thawj tswj hwm hais tias, “Nov yog ib ceg txheem ntseeg zoo heev.”

Thawj Tswj Hwm Packer maj mam taum kuv thiab hais tias, “Tsis txhob hais lus.”

Kuv tsum tsis hais lus ntxiv, thiab nws zaj lus hais hauv lub tuam rooj sab laj “Kev Tswm Seeb Caw Kev Tshwm Sim Los”11 los rau kuv lub paj hlwb. Kuv pom tias Thawj Tswj Hwm Pack tab tom sau ob peb nqes vaj lug kub rau hauv ntawv. Tus Ntsuj Plig qhia kuv tias nws txais kev tshwm sim rau lub rooj sab laj ntawd. Kuv tab tom kawm ntau yam zoo.

Thawj Tswj Hwm Packer hais lus rau thawj 15 feeb thiab hais txog qhov tseem ceeb uas coj kav txhua txoj kev sib ntsib raws li tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv coj thiab qhia.12 Ces nws hais tias, “Nim no peb yuav mloog Txwj Laug Cook hais lus.”

Thaum kuv tab tom sav mus hais, kuv noog saib kuv yuav tsum hais lus ntev npaum li cas thiab saib kuv yuav tsum hais txog dab tsi. Nws hais tias, “Siv 15 feeb thiab hais tom ntej mus txog lwm yam raws li tus Ntsuj Plig tshoov koj lub siab.” Kuv siv 14 feeb thiab hais txhua yam kuv xav txog.

Thawj Tswj Hwm Packer rov qab hais lus rau 15 feeb ntxiv. Nws qhia nqes vaj lug kub no rau peb hais tias:

“Hais tej lus uas kuv yuav muab tso rau hauv neb lub siab, ces neb yuav tsis poob ntsej muag rau neeg pom;

“Vim yuav muab rau [nej] … tam sim ntawd kiag, tej uas neb yuav hais.”13

Ces nws hais tias, “Nim no peb yuav mloog Txwj Laug Cook hais lus.”

Kuv xav tsis thoob. Kuv yeej tsis xav tias nws yuav hais kom kuv hais lus ob zaug hauv tib lub rooj sab laj. Kuv twb tsis muaj dab tsi hais. Kuv rau siab thov Vajtswv thiab vam khom tus Tswv pab kuv, ces kuv tsis paub ua li cas, tiam sis kuv tau koob hmoov es xav txog ib nqes vaj lug kub, thiab kuv hais lus txuas ntxiv 15 feeb. Kuv zaum es kuv sab sab heev.

Thawj Tswj Hwm Packer hais lus dua rau 15 feeb txog qhov uas ua raws li tus Ntsuj Plig thiab nws hais Pov Lauj cov lus qhia uas hais tias peb yuav tsum tsis txhob hais “tej lus uas cov neeg txawj ntse qhia rau peb, tiam sis tej lus uas Vajtswv tus Ntsuj Plig qhia rau peb xwb.”14 Tej zaum nej xav tsis thoob ib yam li kuv, thaum nws raug tshoov siab zaum thib peb hais tias, “Nim no peb yuav mloog Txwj Laug Cook hais lus.”

Kuv txhawj heev. Kuv tsis muaj dab tsi yuav hais txog. Kuv paub tias txog sij hawm sib zog muaj siab ntseeg. Kuv thov Vajtswv, thiab maj mam mus rau ntawm lub rooj hais lus. Thaum kuv sawv ntawm lub maiv kaus foos, tus Tswv foom koob hmoov rau kuv kom kuv hais tau lus 15 feeb ntxiv.15

Thaum kawg lub rooj sab laj tiav tas, tiam sis kuv pom tias tuas rau cov neeg laus yuav pib ib xuab moos tom ntej. Auj yauj! Ib yam li Xaulas, kuv xav khiav, tiam sis ib yam li Nifais ntes tau nws, kuv paub tias Thawj Tswj Hwm Packer yuav ntes tau kuv. Lub rooj sab laj rau cov neeg laus ua raws nraim li qhov tas los. Kuv hais lus peb zaug ntxiv. Hnub tom qab ntawd thaum tuas rau sawv daws txhua tus, kuv hais ib zaug xwb.

Tom qab lub rooj sab laj, Thawj Tswj Hwm Packer ua tib zoo hais kuv hais tias, “Cia wb ua li ntawd dua ib zaug ntxiv lwm zaus.” Kuv hlub thiab ris Thawj Tswj Hwm Boyd K. Packer txiaj rau txhua yam uas kuv tau kawm.

Nej puas paub tias kuv ris Vajtswv txiaj rau dab tsi? Hais tias kuv tsis tso tseg—los sis tiv. Yog tias kuv tau sim khiav tej rooj sab laj ntawd, kuv yuav nruam ib lub cib fim kom muaj siab ntseeg loj dua thiab txais kev tshoov siab thiab kev txhawb nqa los ntawm kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej los. Kuv kawm txog nws txoj kev hlub tshua, lub hwj chim uas los ntawm Yexus Khetos thiab Nws txoj Kev Theej Txhoj, thiab qhov kev tshoov siab zoo kawg nkaus los ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawg Huv lub hwj chim. Txawm tias kuv tsis txawj ntau pes tsawg los,16 kuv kawm tias kuv ua hauj lwm pab tau; kuv ua tau txhua yam thaum tus Tswv nyob ntawm kuv ib sab yog tias kuv yeej meem mus lawm tom ntej—muaj siab ntseeg.

Txawm tias tej kev cov nyom uas peb ntsib loj thiab dav thiab hnyav npaum li cas hauv lub neej no, peb txhua tus muaj tej lub sij hawm uas peb xav tias peb xav tso tseg, tawm mus, dim, los sis poob siab ntsws. Tiam sis thaum peb muab siab ntseeg peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos, ua li ntawd yuav pab peb kov yeej tej kev poob siab txawm tias peb ntsib tej kev cov nyom dab tsi.

Ib yam li tus Cawm Seej ua tiav tej hauj lwm uas Nws yuav tsum ua, Nws muaj hwj chim pab peb ua tiav tej hauj lwm uas peb yuav tsum ua.17 Peb yuav tau koob hmoov mus lawm tom ntej taug txoj kev khi lus, txawm tias ntxhab npaum li cas, thiab thaum kawg txais txoj sia nyob mus ib txhis li.18

Ib yam li tus Yaj Saub Joseph Smith hais, “Vajtswv Haiv Neeg Ntseeg, nej cia li sawv ruaj thiab khov, nyob twj ywm ib nyuag ntus ntxiv, thiab tej kev cua daj cua dub hauv lub neej no yuav ploj mus, thiab nej cov uas yog Vajtswv cov tub qhe yuav tau nqi zog.”19 Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. George A. Smith, nyob hauv Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2011), 235.

  2. Saib Teachings: Joseph Smith, 227–36.

  3. Thaum kuv hais txog kev poob siab, kuv tsis hais tias qhov uas “yeej meem mus tom ntej muaj siab ntseeg rau ntawm Khetos” yog tib yam uas cov neeg uas nyuaj siab, ntxhov siab, los sis mob paj hlwb ua lwm yam yuav tsum ua. Rau cov phooj ywg, cov tsev neeg, thiab lwm tus neeg zoo li no, kuv yaum kom nej ua raws li lub Koom Txoos cov thawj coj hais kom nrhiav kom tau kev pab los ntawm cov kws kho paj hlwb, thiab kev txhawb nqa ntawm sab ntsuj plig los ntawm tus Tswv. Kuv hlub nej txhua tus uas ntsib tej kev cov nyom zoo li no. Peb thov Vajtswv rau nej.

  4. Kuv kuj saib lwm tus ua pha ej hauv cov vaj lug kub xws li Khalej (saib Teev Npe 14:6–9, 24), Yauj (saib Yauj 19:25–26), thiab Nifais (saib 1 Nifais 3:7), txuas ntxiv rau cov pha ej niaj hnub nim no.

  5. Saib 1 Nifais 4:20, 30–35, 38.

  6. Saib Dale G. Renlund, “Tej Yam Tsis Ncaj uas Ua rau Yus Chim,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2021, 41–45.

  7. Saib 2 Nifais 1:30–32. “Txawm tias [Xaulas] yuav tsum nyiaj qhov uas Nifais ntes nws, qhov ntes nws ntawd yog tib qho uas Vajtswv siv kom foom koob hmoov rau nws. Txawm tias nws yuav tsum ncaim nws lub teb chaws, Vajtswv tab tom npaj dua ib lub teb chaws rau nws” (David B. Paxman, “Zoram and I: Getting Our Stories Straight” [Brigham Young University kev sib ntsib hawm Vajtswv, July 27, 2010], 8, speeches.byu.edu).

  8. Kuv hnov tus muam zaj lus tim khawv no hauv ib pawg ntseeg hauv Ceg Txheem Ntseeg Riverdale Utah Stake thaum lub Kaum Ob Hlis Ntuj hnub tim 11, 2022. Qhov uas nws hais txog ntawd tau muaj los hauv lwm pawg ntseeg.

  9. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 11:12–13.

  10. Kuv txoj hauj lwm yog mus xyuas Ceg Txheem Ntseeg Benson Utah Stake thaum lub Kaum Ib Hlis Ntuj hnub tim 3–4, 2001. Thawj Tswj Hwm Jerry Toombs yog ceg txheem ntseeg tus thawj tswj hwm.

  11. Saib Boyd K. Packer, “Reverence Invites Revelation,” Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1991, 21–23.

  12. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 46:2.

  13. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 100:5–6; kuj saib nqe 7–8.

  14. 1 Kauleethaus 2:13.

  15. Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau hais tias, “Thaum nej ncav ua ib yam ntawm sab ntsuj plig uas nej tsis tau ua dua ib zaug li, ces [tus Cawm Seej] lub hwj chim yuav ntws los rau nej” (“Coj lub Hwj Chim ntawm Yexus Khetos Los rau hauv Peb lub Neej,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2017, 42).

  16. Saib Ethaws 12:27.

  17. Saib Yauhas 17:4.

  18. Saib 2 Nifais 31:20; Mauxiyas 2:41; Amas 36:3.

  19. Teachings: Joseph Smith, 235.