Šventoji Dvasia nuvedė Paulių ir jo bendražygius skelbti Evangelijos į Makedoniją (šiaurės Graikiją). Moteris, vardu Lidija, priėmė jų žinią ir pasikrikštijo. Išvarę iš tarnaitės piktąją dvasią, Paulius ir Silas nuplakdinami ir įkalinami. Tą naktį jie buvo stebuklingai išlaisvinti iš kalėjimo, o po to pakrikštijo kalėjimo viršininką ir jo namiškius.
Paulius su bendražygiais skelbia Evangeliją Makedonijoje
Lentoje užrašykite šį prezidento Tomo S. Monsono teiginį. (Šis teiginys paimtas iš „The Spirit Giveth Life“, Ensign, June 1997, 5.)
„Niekada neatidėliokite vykdyti raginimą.“ (Prezidentas Tomas S. Monsonas)
Dvasinis raginimas reiškia iš Šventosios Dvasios kylančius jausmus, pojūčius ar nuojautą, skatinančią ką nors sakyti ar daryti. Kas gali atsitikti, jei žmogus neįsiklauso į dvasinį raginimą ir atideda jo vykdymą?
Pasiūlykite mokiniams studijuojant Apaštalų darbų 16 skyrių išsiaiškinti principą, kuris gali padėti jiems geriau suprasti, kodėl taip svarbu įsiklausyti į Šventosios Dvasios raginimus.
Apibendrinkite Apaštalų darbų 16:1–5, paaiškindami, kad Paulius, Silas ir atsivertęs kitatautis, vardu Timotiejus, apkeliavo kelis Bažnyčios skyrius, kad praneštų Bažnyčios vadovų Jeruzalėje visai Bažnyčiai skirtus nutarimus ir sustiprintų Bažnyčios narių tikėjimą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 16:6–10. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Paulius ir jo bendražygiai (tarp kurių greičiausiai buvo ir Lukas) sužinojo, kur keliauti.
Kaip Paulius ir jo bendražygiai sužinojo, kur nekeliauti? Kaip jie sužinojo, kur keliauti?
Ką Paulius matė regėjime?
Kaip į matytą regėjimą reagavo pats Paulius ir jo bendražygiai?
Apibendrinkite Apaštalų darbų 16:11–13, paaiškindami, kad Paulius su Silu iš Troadės atkeliavo į Makedonijos miestą Filipus. (Galite pasiūlyti mokiniams atsiversti Raštų rodyklės 13 Biblijos žemėlapį „Apaštalo Pauliaus misijų kelionės“ ir rasti Filipus.) Šabo dieną jie išėjo iš miesto ir atėjo prie upės melstis, ir ėmė kalbėtis su susirinkusiomis ten moterimis.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 16:14–15. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip moteris, vardu Lidija, reagavo į Pauliaus mokymus. (Galite paaiškinti, kad 14 eilutės žodžiai „prekiaujanti purpuro drabužiais“ gali reikšti, kad Lidija prekiavo audinių purpuro dažais, kurie buvo labai brangūs, todėl ji tikriausiai buvo įtakinga ir turtinga moteris.)
Kokį principą iš šios Pauliaus patirties sužinome apie tai, kas gali įvykti, jei vadovaujamės apreiškimu? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, bet įsitikinkite, jog jie supranta, kad, jei vadovaujamės iš Dievo gautais apreiškimais, galime būti vedami pas pasiruošusius priimti Evangeliją. Užrašykite šį principą lentoje.)
Pabrėžkite, kad, jei vadovaujamės apreiškimais, galime taip pat padėti kitiems pradėti arba tęsti pasiruošimo priimti Evangeliją procesą.
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šį principą, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Klasės paprašykite išklausyti ir išsiaiškinti, ką turime daryti, kad būtume vedami pas pasiruošusius priimti Evangeliją.
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Turime melsti Viešpaties pagalbos ir vadovavimo, kad galėtume būti įrankiai Jo rankose tam žmogui, kuris yra pasiruošęs dabar, – žmogui, kuriam Jis norėtų, kad padėtume šiandien. Tada turime būti budrūs, kad išgirstume ir įsiklausytume į Jo Dvasios raginimus, ką mums daryti toliau.
Tie raginimai tikrai ateis. Iš nesuskaičiuojamų asmeninių liudijimų žinome, kad Savo būdu ir Savo laiku Viešpats ruošia žmones priimti Jo Evangeliją. Tokie žmonės ieško, o kai mes stengiamės juos rasti, Viešpats atsakys į jų maldas atsakydamas į mūsų maldas. Jis skatins ir ves tuos, kurie trokšta ir nuoširdžiai ieško vadovavimo, kaip, kur, kada ir su kuo pasidalinti Evangelija“ (“Sharing the Gospel,” Ensign, Nov. 2001, 8).
Ką, pasak vyresniojo Oukso, turime daryti, kad būtume vedami pas pasiruošusius priimti Evangeliją?
Galite ir jūs pasidalinti patirtimi, kaip įsiklausymas į Dvasios raginimus nuvedė jus pas žmogų, kuris buvo pasiruošęs priimti Evangeliją, arba kaip kito asmens įsiklausymas į Dvasios raginimus padėjo jam rasti jus, kai buvote pasiruošę priimti Evangeliją. Paprašykite kelių mokinių papasakoti apie savo ar pažįstamo asmens potyrį, kai buvote vedami pas pasiruošusį Evangeliją priimti žmogų.
Mokinius pakvieskite apmąstyti, kaip, kur ir su kuo jie galėtų pasidalinti Evangelija. Paskatinkite juos užsirašyti visus gaunamus dvasinius raginimus ir toliau melsti vadovavimo.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Apaštalų darbų 16:16–19. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Paulius padarė, susidūręs su tarnaite (16 eilutė), kurią buvo užvaldžiusi piktoji dvasia. Galite paaiškinti, kad spėjimas yra prietarais paremtas būdas išpranašauti ar mėginti išsiaiškinti ateitį.
Ką Paulius galiausiai padarė tai mergaitę užvaldžiusiai piktajai dvasiai?
Su kokia problema susidūrė tarnaitės šeimininkai tame mieste po to, kai Paulius iš jos išvarė piktąją dvasią?
Apibendrinkite Apaštalų darbų 16:20–24, paaiškindami, kad tie žmonės iš tarnaitės nebegalėjo gauti pelno, todėl nuvedė Paulių ir Silą „pas pretorius“ (20 eilutė), arba vietos valdžios atstovus, ir pareiškė, jog Paulius ir Silas moko žmones nesilaikyti romėnų įstatymų. Pretorių nurodymu Paulius ir Silas buvo nuplakdinti ir įmesti į kalėjimą, ir jiems buvo surištos kojos, kad negalėtų vaikščioti.
Norėdami padėti mokiniams suprasti, kas aprašyta Apaštalų darbų 16:25–36, suskirstykite juos poromis ir kiekvienai porai duokite po popieriaus lapą. Parodytą lentelę nubraižykite lentoje ir pasiūlykite poroms lentelę nusibraižyti gautame lape.
Kiekvieną porą pakvieskite garsiai perskaityti lentelėje nurodytas ištraukas, o tada paeiliui nupiešti paprastus piešinėlius, simbolizuojančius tai, kas pasakojama visose šešiose ištraukose (vienas poros mokinys galėtų nupiešti trijų ištraukų piešinėlius, o kitas – kitų trijų). Skirkite tam pakankamai laiko, po to pakvieskite mokinius parodyti ir trumpai paaiškinti savo piešinius kitos poros mokiniams arba visai klasei.
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti Apaštalų darbų 16:25–36, užduokite šiuos klausimus:
Kaip Paulius ir Silas atsakė į kalėjimo viršininko klausimą, kaip jis galėtų būti išgelbėtas?
Ką padarė kalėjimo viršininkas, kad parodytų savo tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Kokį principą sužinome iš Apaštalų darbų 16:31–33 apie tai, ką turime daryti norėdami gauti išgelbėjimą? (Mokiniai gali tai pasakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažįsta tokią tiesą: Norint pelnyti išgelbėjimą reikalingas tikėjimas Jėzumi Kristumi, o savo tikėjimą parodome krikštydamiesi.)
Paaiškinkite, kad išgelbėjimas reiškia būti išgelbėtiems „iš fizinės ir dvasinės mirties“ (žr. Raštų rodyklę, „Išgelbėjimas“, scriptures.lds.org).
Kaip krikštydamiesi parodome tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Kaip dar, be to, kad krikštijamės, galime parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Apibendrinkite Apaštalų darbų 16:35–40, paaiškindami, kad pretoriai pasiuntė žinią kalėjimo viršininkui liepdami Paulių ir Silą paleisti. Paulius atsisakė išeiti iš kalėjimo, nes žinojo savo, kaip Romos piliečio, teises ir kad toks jų elgesys su juo yra neteisėtas. Nuplakdinti Romos pilietį, pirmiau jo nenuteisus, buvo neteisėta. Sužinoję, kad Paulius ir Silas yra Romos piliečiai, pretoriai išsigando, nes suprato, jog, jų viršininkams sužinojus apie tokį jų elgesį su Romos piliečiais, jie gali būti nubausti netgi mirties bausme. Pretoriai atėjo į kalėjimą, paleido Paulių ir Silą ir prašė jų išeiti iš miesto.
Baigdami pamoką paliudykite apie Apaštalų darbų 16 skyriuje išdėstytas tiesas.
Paveikslėlis
raštų įvaldymo piktograma
Raštų įvaldymo apžvalga
Naudodamiesi pateikta lentele peržiūrėkite iki šiol šiais metais mokinių išnagrinėtas Raštų įvaldymo ištraukas. Garsiai perskaitykite kairiajame lentelės stulpelyje užrašytą klausimą ar problemą ir pasiūlykite mokiniams rasti tą Raštų įvaldymo ištrauką, kurioje duodamas atsakymas (atsakymai pateikti dešiniajame lentelės stulpelyje). Klausimus ar problemas galite pasirinkti perskaityti garsiai atsitiktine tvarka. Mokiniams radus tinkamą Raštų ištrauką, paklauskite, kaip ta ištrauka galėtų padėti su tokia problema susidūrusiam žmogui.
Bijau gyventi pagal tai, kuo tikiu. Nerimauju, ką kiti apie mane pagalvos.
Žinau, jog turėdamas kunigystę, turiu pareigą tarnauti misijoje, kad ir kur Viešpats mane pašauktų, bet nerimauju dėl tarnavimo toli nuo visų, kuriuos pažįstu, ir dėl vienatvės jausmo.
Apaštalų darbų 16:1–3. Kodėl Paulius apipjaustė Timotiejų, nors to daugiau nebereikėjo?
„Nors atsivertusiems kitataučiams nebereikėjo būti apipjaustytiems […], Paulius prieš bendrus misionieriškus darbus apipjaustė Timotiejų „dėl žydų, gyvenančių tame krašte“ (Apaštalų darbų 16:3). Būdamas apipjaustytas [šiuo pereinamuoju tarpsniu] Timotiejus galėjo veiksmingiau darbuotis tarp žydų, galėjusių manyti, kad neapipjaustytas misionierius nepakankamai gerbia Izraelio Dievą ir Jo įsakymus. […] Evangelijos labui kartais ir pats Paulius atitinkamai keisdavo elgesį, kad galėtų mokyti tiek žydus, tiek kitataučius (žr. Apaštalų darbų 21:20–26; 1 Korintiečiams 9:20–22). Jis taip pat atsivertusius kitataučius mokė vengti bet kokio elgesio, kuris žydams galėtų pasirodyti įžeidžiantis, netgi jei tokio elgesio nedraudė joks įsakymas“ (žr. Romiečiams 14:13–15; 1 Korintiečiams 8:9–13)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 312).
Apaštalų darbų 16:16–18. Kodėl piktosios dvasios užvaldytos tarnaitės liudijimas buvo nepriimtinas?
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:
„Tas velnio užvaldytos merginos liudijimas buvo tikras. Paulius ir Silas tikrai buvo pranašai, ir jie iš tiesų skelbė išgelbėjimo kelią. Tačiau tikras Šėtono tarnų liudijimas neveda į išgelbėjimą. Iš tikrųjų ta tarnaitė sakė: „Galite tikėti Pauliumi ir Silu, ir šituo Jėzumi, kurį jie skelbia. Sutinku, kad jie ir jų Mokytojas yra iš Dievo; o kadangi tuo atžvilgiu mes vieningi, galite ir toliau sekti paskui mane ir mėgautis mano spėjimų nešamais vaisiais.“ Ir kiek daug yra kitų klaidingų religijų mokytojų, kurie vien žodžiais palaiko Jėzų ir Jo doktrinas, kad žmonės noriau sektų paskui juos ir siektų jų ypatingos rūšies „gelbstinčios“ malonės. Būtent dėl tokios priežasties Jėzus draudė velniams, kuriuos išvarė, liudyti, kad jis yra Dievo Sūnus (Luko 4:41)“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:149).