Tęsdamas Kalno pamokslą Galilėjoje Gelbėtojas paaiškino, kad Jis atėjo ne panaikinti Mozės įstatymo, o jį išpildyti. Be to, Gelbėtojas Savo mokiniams davė įsakymų, kurių jiems reikėjo laikytis, kad taptų tobuli kaip Dangiškasis Tėvas.
Jėzus Kristus Savo mokinius moko, kaip tapti tobuliems kaip Dangiškasis Tėvas
Prieš pamoką lentoje užrašykite tokį klausimą: „Kokio, jūsų manymu, įsakymo žmonėms sunkiausia laikytis?“ Pamokos pradžioje paprašykite mokinių atsakyti į šį klausimą. Lentoje surašykite jų atsakymus.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 5:48. Tegul klasė pasiklauso, kokio įsakymo sunkiausia laikytis. Galite mokiniams perskaityti Džozefo Smito Vertimo Mato 5:48, kuri skamba taip: „Todėl jums įsakoma būti tobuliems, net kaip jūsų Tėvas, kuris yra danguje, yra tobulas.“
Kaip jaučiatės sužinoję, kad jums įsakoma būti tobuliems?
Ką, jūsų manymu, reiškia būti tobuliems?
Paaiškinkite, kad žodis tobulas buvo išverstas iš graikiško žodžio, reiškiančio „išbaigtumą“, „užbaigimą“ arba „visišką išsivystymą“. Klasės pasiteiraukite, kaip ši informacija padeda jiems geriau suvokti šią eilutę. Paaiškinkite, kad tapti išbaigtam arba visiškai išsivysčiusiam reiškia tapti panašiam į Dangiškąjį Tėvą.
Mokiniams toliau studijuojant Gelbėtojo pasakytą Kalno pamokslą iš Mato 5 skyriaus, paprašykite jų paieškoti principų, padėsiančių jiems tapti tobuliems kaip mūsų Dangiškasis Tėvas.
Mato 5:17–20 apibendrinkite paaiškindami, kad Gelbėtojas mokė, jog Jis atėjo išpildyti Mozės įstatymą, o ne sunaikinti ar panaikinti amžinųjų Mozės įstatymo tiesų. Jėzus Kristus sugrąžino Evangelijos pilnatvę, kuri buvo prarasta dėl nelabumo ir atsimetimo; Jis ištaisė neteisingus mokymus ir išpildė Senojo Testamento pranašų pranašystes. Sugrąžinant Evangelijos pilnatvę kai kurių Mozės įstatymo laikymosi išraiškų buvo atsisakyta, pvz., apipjaustymo ir gyvulių aukojimo.
Paaiškinkite, kad Mato 5:21–48 surašyti Gelbėtojo mokymai apie įvairius įstatymus ir tradicijas, kurias žydai įvedė arba pridėjo prie Mozės įstatymo. Aiškindamas tikrąją šių įstatymų prasmę Jėzus Kristus mokė aukštesniojo kelio į teisumą. Jo karalystės nariai turi gyventi pagal šį aukštesnįjį įstatymą. Šie aukštesnieji įstatymai padeda Jėzaus Kristaus mokiniams nelaužyti Dievo įsakymų.
Kad padėtumėte mokiniams studijuoti Gelbėtojo mokymus apie pyktį, paprašykite jų prisiminti, kada jie buvo ant ko nors supykę.
Kodėl nekontroliuojamas mūsų pyktis gali būti pavojingas?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 5:21–22. Tegul klasė pasiklauso, ko Mozės įstatymas mokė apie smurtą ir pyktį bei kokių papildomų aukštesniojo įstatymo tiesų Viešpats mokė apie pyktį.
Ko Gelbėtojas mokė apie smurtą ir pyktį?
Kas, pasak šių eilučių, nutiks, jei neišmoksime kontroliuoti savo pykčio?
Kaip pykčio kontrolė padeda kelyje į tobulumą?
Lentoje užrašykite tokią frazę: „Tad jei eisi pas mane arba jei trokši eiti pas mane …“
Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertime 23 eilutės pradžioje yra įterpta frazė „tad jei eisi pas mane arba jei trokši eiti pas mane“, todėl visa eilutė yra tokia: „Tad jei eisi pas mane arba jei trokši eiti pas mane, arba jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisiminsi, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave“ (DžSV Mato 5:25).
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 5:23–24 eilutes, taip pat ir papildomą frazę iš Džozefo Smito Vertimo. Tegul klasė pasiklauso, ką, pasak Gelbėtojo, mes turime daryti su savo pykčiu kitiems, jei trokštame eiti pas Jį.
Ką reiškia frazė „palik savo atnašą tenai prie aukuro“? (Kad galėtų aukoti Viešpačiui, žmonės pirmiausia turėdavo susitaikyti su kitais žmonėmis.)
Ką, pasak 24 eilutės, turime daryti, jei trokštame eiti pas Kristų? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Jei trokštame eiti pas Jėzų Kristų, pirmiausia turime susitaikyti su kitais žmonėmis.)
Ką reiškia susitaikyti su kažkuo? (Išspręsti ginčus arba santykius vėl padaryti darnius. Čia kalbama apie ant mūsų supykusius žmones ir apie mus, supykusius ant kitų žmonių.)
Kaip, jūsų manymu, galėtume spręsti savo ginčus su kitais, kad galėtume eiti pas Kristų?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 5:25–26. Tegul klasė pasiklauso, kaip, pasak Gelbėtojo, mes galime susitaikyti su kitais.
Ką, jūsų manymu, reiškia „greitai susitarti su savo ieškovu“? Jei mokiniams reikia pagalbos, paaiškinkite, jog žodis „susitark“ yra išverstas iš graikiško žodžio, reiškiančio „nedelsdamas palankiai nusiteik kieno nors atžvilgiu arba galvok gerai apie ką nors“.
Kaip pasirinkimas gerai galvoti apie kurį nors žmogų mums padeda spręsti ginčus arba atitaisyti su juo pablogėjusius santykius?
Paprašykite mokinių prisiminti, kaip jie išsprendė ginčą su kuriuo nors žmogumi ir dėl to galėjo priartėti prie Viešpaties. Galite pakviesti vieną ar porą mokinių pasidalinti savo patyrimais, jei jie nėra pernelyg asmeniški. Paskatinkite mokinius išspręsti savo ginčus su kitais žmonėmis, kad galėtų nekliudomai tobulėti, kol taps tokie tobuli, kaip mūsų Dangiškasis Tėvas.
Paveikslėlis
dandelions
Parodykite mokiniams kokią nors piktžolę (arba piktžolės paveikslėlį).
Kas gali nutikti, jeigu darže nebus ravimos piktžolės?
Kuo piktžolės gali būti panašios į nuodėmes?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 5:27–28. Tegul klasė pasiklauso, dėl kokios nuodėmės įspėjo Gelbėtojas ir pagal kokį aukštesnį įstatymą Jis tikisi, kad Jo mokiniai gyvens.
Ko Gelbėtojas mokė apie tuos, kurie turi geidulingų minčių ar troškimų? (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau įsitikinkite, kad jiems aišku, jog pasirinkti turėti geidulingų minčių ar troškimų, tai tas pats, kas svetimauti savo širdyje.)
Paaiškinkite, kad nors ne visada galime užkirsti kelią netyrai minčiai ateiti į mūsų protus, tačiau galime neleisti jai juose likti.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 5:29–30. Tegul klasė pasiklauso, kaip Gelbėtojas mokė atsikratyti netyrų minčių.
Ką, pasak Gelbėtojo, mes turime daryti, kad atsikratytume netyrų minčių?
Ką, jūsų manymu, šiose eilutėse reiškia išlupti akį ir nukirsti ranką?
Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertimo Mato 5:30 pabaigoje yra pridėtas toks sakinys: „Ir dabar tai sakau kaip palyginimą apie tavo nuodėmes; tad meski jas šalin, kad nebūtumei iškirstas ir įmestas ugnin.“ Klasės pasiteiraukite, kaip Džozefo Smito Vertimas padeda mums suprasti, ką šiose eilutėse reiškia išlupti akį ir nukirsti ranką. Paprašykite mokinių pasidalinti savo mintimis.
Kas, pasak Viešpaties mokymų Mato 5:29–30, gali nutikti, jei iš savo gyvenimo nepašalinsime nuodėmių? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei pasirinksime iš savo gyvenimo nuodėmės nešalinti, būsime dvasiškai naikinami.)
Kaip iš savo gyvenimo galime pašalinti nuodėmes?
Ką turime daryti, kad iš savo gyvenimo pašalintume nuodėmes ir užtikrintume, jog jų daugiau nebedarysime?
Paskatinkite mokinius pagalvoti, kokią nuodėmę jie norėtų pašalinti iš savo gyvenimo, o tada nusistatyti tikslą tai padaryti per atgailą ir keičiant nuodėmę teisiais veiksmais.
Mato 5:31–37 apibendrinkite paaiškindami, jog Viešpats šiose eilutėse mokė apie ištuoką, santuoką ir priesaikas.
Pasiūlykite mokiniams įsivaizduoti, kad vienas bendraamžis mokykloje apie juos kalba žiaurius ir negražius dalykus. Paklauskite mokinių, kaip jie į tai reaguotų.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 5:38. Tegul klasė pasiklauso, kaip Mozės įstatymas mokė bausti nusidėjusius arba nusikaltusius žmones. Paprašykite jų pasakyti, ką išsiaiškino. Paaiškinkite, kad frazė „akis už akį ir dantis už dantį“ reiškia, jog pagal Mozės įstatymą bausmė turėjo prilygti prasižengimo rimtumui.
Mokinius suskirstykite poromis. Vieno iš poros paprašykite perskaityti Mato 5:39–42, o antro – Mato 5:43–47. Paprašykite jų surasti aukštesnįjį įstatymą. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada paprašykite mokinių su savo porininkais aptarti tokius klausimus (šiuos klausimus galite surašyti lentoje arba išdalinti surašytus ant lapelių):
Koks, pasak Gelbėtojo, yra aukštesnis įstatymas?
Ko aukštesnis įstatymas moko apie tai, kaip turėtume elgtis su tais, kurie mums prasižengia?
Skirkite pakankamai laiko pagalvoti, tada paprašykite kelių mokinių papasakoti, ką surado.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 5:45. Tegul klasė pasiklauso, kas nutiks, jei mes mylėsime savo priešus ir darysime gera tiems, kurie mūsų nekenčia.
Kas nutiks, jei mes mylėsime savo priešus ir darysime gera tiems, kurie mūsų nekenčia?
Žinant, kad visi esame dvasiniai Dievo vaikai, ką, jūsų manymu, pagal šią eilutę reiškia būti mūsų Dangiškojo Tėvo vaikais? (Reiškia būti kaip Jis ir tapti Jo karalystės paveldėtojais.)
Kaip Gelbėtojas mylėjo Savo priešus ir darė gera kitiems?
Paprašykite mokinių pamąstyti, ko iš Mato 5 skyriaus jie išmoko apie tai, ką turime daryti, kad taptume tobuli kaip Dangiškasis Tėvas.
Ką galėtume daryti, kad taptume tobuli kaip mūsų Dangiškasis Tėvas? (Nors mokiniai gali atsakyti skirtingai, tačiau jie turėtų išreikšti panašią į šią tiesą: Jei seksime Gelbėtojo mokymais ir įsakymais, galėsime tapti tobuli kaip mūsų Dangiškasis Tėvas.)
Mokiniams priminkite, kad mes galime būti ištobulinti tik per Jėzų Kristų ir Jo malonę (žr. Moronio 10:32).
Kad padėtumėte mokiniams suprasti tobulėjimo procesą, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas
„Nereikia nuleisti rankų, jei mūsų nuoširdžios pastangos tobulėti atrodo tokios sunkios ir nepabaigiamos. Tobulumas bus pasiektas. Jis gali būti visiškai pasiektas tik po prikėlimo ir tik per Viešpatį. Jis bus suteiktas visiems tiems, kurie myli Jį ir laikosi Jo įsakymų“ („Perfection Pending“,Ensign, Nov. 1995, 88).
Kada, pasak vyresniojo Nelsono, pasieksime tobulumą?
Kaip šis teiginys galėtų padėti tiems, kurie labai nerimauja dėl savo netobulumo?
Paraginkite mokinius ir toliau laikytis Dievo įsakymų, kad galiausiai galėtų tapti kaip mūsų Dangiškasis Tėvas.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino platesnę žodžio pusgalvis prasmę:
„Šventvagiški ir vulgarūs išsireiškimai skiriasi priklausomai nuo tautos ir istorijos amžiaus, tačiau šios ištraukos tikslas yra pasmerkti kalbą, kuri perteikia netinkamus jausmus kitam žmogui“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:222).
Mato 5:27–28. „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį“
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie geismo nuodėmės rimtumą:
„Kodėl geismas yra „mirtina“ nuodėmė? Na, šalia visiškai dvasią naikinančio poveikio mūsų sieloms, mano manymu, tai yra nuodėmė dar ir todėl, kad suteršia patį švenčiausią Dievo mums duotą ryšį žemėje – meilę, kurią vyras ir moteris gali patirti vienas kitam, ir poros troškimą turėti vaikų šeimoje, kuri skirta egzistuoti amžinai. […] Meilė instinktyviai verčia mus ieškoti Dievo ir kitų žmonių. Kita vertus, geismas neturi nieko bendro su dieviškumu ir aukština visišką pataikavimą sau. Meilė teikiama išskėstomis rankomis ir atviromis širdimis; geiduliai skatina tik nežabojamas aistras“ („Neduosiu vietos mano sielos priešui“,2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie pornografijos padarinius tiems, kas ja domisi:
„Pornografija susilpnina gebėjimą palaikyti normalius emocinius, romantiškus ir dvasinius santykius su kitos lyties atstovu. Ji griauna moralinius barjerus ir skatina netinkamą, nenormalią ar neteisėtą elgseną. Sąmonė pasidaro nejautri, pornografijos vartotojai skatinami patys patirti tai, ką pamatė, nepaisant pasekmių savo ir kitų žmonių gyvenime“ („Pornografija“,2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Jėzaus dienomis viena žydų grupė, savaip aiškindama Mozės įstatymą (žr. PakĮst 24:1–2), leido skirtis dėl ne visai rimtų priežasčių. Pavyzdžiui, jei vyras užsigeisdavo jaunesnės ar patrauklesnės žmonos, arba jei to vyro žmona neskaniai paruošdavo pietus, pasirodydavo viešumoje neužsidengusi galvos arba būdavo sunkiai sugyvenamo būdo, jam būdavo leidžiama su ja skirtis. Tiek Mato 5:31–37, tiek ir kitose Kalno pamokslo vietose Jėzus kvietė savo pasekėjus laikytis aukštesnio teisumo standarto ir norėjo, jog jie suprastų, kad santuokos institutas turėtų būti gerbiamas ir saugomas pagal Dievo nuo Adomo ir Ievos laikų nustatytą amžinosios santuokos modelį. (Žr. Bruce R. McConkie, The Mortal Messiah, 4 vols. [1979–1981], 3:291–297; taip pat žr. Mato 19:3–9.)
Įsakymas „mylėk savo artimą“ yra užrašytas Kunigų 19:18, tačiau Senajame Testamente nėra nė vienos eilutės, mums įsakančios nekęsti savo priešo. Atrodo, jog Gelbėtojas omenyje turėjo tų laikų posakį.