Paulius perspėjo šventuosius neleisti nedoriems žmonėms daryti jiems įtakos. Jis taip pat norėjo, kad jie vengtų Korinte populiarių amoralių filosofijų ir papročių.
Paulius perspėja šventuosius nesusidėti su tais, kurie sąmoningai nusideda
Lentoje nupieškite paprastą piešinėlį, pavaizduodami jame lėkštę, pilną šviežių vaisių, tarp kurių vienas yra supuvęs. Arba galite parodyti atsineštą supuvusį vaisių.
Paveikslėlis
piešinys, lėkštė su vaisiais
Kas nutiktų, jei paliktumėte tą supuvusį vaisių dubenyje su kitais šviežiais vaisiais?
Ką mūsų gyvenime simbolizuoja supuvęs vaisius? (Poveikį, kuris gali mums pakenkti.)
Paprašykite mokinių studijuojant 1 Korintiečiams 5 skyrių ieškoti tiesų, galinčių padėti teisingai reaguoti į jiems pakenkti galinčią įtaką.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 5:1–2. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti tarp Korinto šventųjų paplitusį nuodėmingą elgesį.
Koks nuodėmingas elgesys buvo paplitęs tarp Korinto šventųjų? (Paaiškinkite, kad ištvirkavimas – tai bet kokie nesantuokiniai lytiniai santykiai. Vienas iš Bažnyčios narių Korinte buvo įsivėlęs į seksualinę nuodėmę su savo pamote.)
Ką, pagal 2 eilutę, Paulius patarė Bažnyčios vadovams padaryti su tuo žmogumi? (Paaiškinkite, kad 2 eilutėje pavartota frazė „išmetę iš savo tarpo“ reiškia nusidėjusiojo pašalinimą iš Bažnyčios.)
Pabrėžkite, kad prieš pašalindami narį iš Bažnyčios arba imdamiesi bet kokių kitų drausminimo veiksmų, vadovai atidžiai apsvarsto visas aplinkybes. Be sprendimo, kiek rimtas buvo prasižengimas, vadovai apsvarsto Bažnyčios taikomų drausminimo veiksmų tikslus: padėti žmogui atgailauti, apsaugoti tuos, kuriuos galėtų neigiamai paveikti to žmogaus veiksmai arba jo įsitikinimų paplitimas, ir išsaugoti Bažnyčios mokymų teisingumą (žr. “Church Discipline,” mormonnewsroom.org/article/church-discipline).
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 5:6–7, o likusiųjų paprašykite rasti palyginimą, kurį pasitelkė apaštalas Paulius, kad paaiškintų, kodėl šis žmogus turėtų būti pašalintas iš Bažnyčios.
Su kuo Paulius palygino neatgailaujančius nusidėjėlius? (Paaiškinkite, kad dėl raugo arba mielių duona galiausiai genda ir pelija.)
Kiek raugo pakanka, kad paveiktų visą tešlą?
Ką simbolizuoja tešla? (Jėzaus Kristaus Bažnyčią.)
Kokiu principu apibendrintumėte šio palyginimo prasmę? (Mokiniai turėtų savais žodžiais pasakyti principą, panašų į šį: Jei artimai bičiuliausimės su nusidėjėliais, mus gali paveikti jų nelabumas. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 5:9–11. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Paulius patarė Korinto šventiesiems.
Ko vengti Paulius mokė Korinto šventuosius?
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti Pauliaus patarimą nebendrauti su ištvirkėliais ir kitais, įsivėlusiais į nuodėmes, parodykite mokiniams vyresniojo Nylo A. Maksvelo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti šį teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas
„Nebendraukite su ištvirkėliais – ne dėl to, kad esate per daug geri, bet, kaip rašė [K. S.] Luisas, kad nesate pakankamai geri. Atminkite, kad dvasiškai pavojingos situacijos gali blogai paveikti net ir labai gerus žmones“ (“The Stern but Sweet Seventh Commandment,” New Era, June 1979, 42).
Kaip bičiuliavimasis su nusidedančiais silpnina mūsų gebėjimą rinktis teisingai?
Pateikite kelis dvasiškai pavojingų situacijų, galinčių susilpninti gerus žmones, pavyzdžius.
Kaip galime padėti nusidedantiems, patys nenusižengdami standartams, kurių laikomės? (Galime už juos melstis, su jais, kaip su Dievo vaikais, būti malonūs ir pagarbūs ir rodyti pavyzdį, kaip laikytis įsakymų.)
Paprašykite mokinių pamaldžiai pagalvoti, kaip jie gali daryti gerą įtaką kitiems, nenusižengdami standartams, pagal kuriuos gyvena.
Apibendrinkite 1 Korintiečiams 5:12–13, paaiškindami, kad Paulius mokė, jog Bažnyčia privalo kviesti narius atgailauti, o kai kuriais atvejais sunkiai prasižengusiuosius „pašalinti iš [Bažnyčios]“ (13 eilutė).
Paulius moko šventuosius apie vienybę ir skaistybės įstatymą
Lentoje nupieškite kitą paprastą piešinėlį, pavaizduodami jame lėkštę, pilną sugedusių vaisių, tarp kurių vienas yra sveikas. Paprašykite mokinių pagalvoti, ar jie kada nors svarstė, kaip išvengti nuodėmių, kai jos supa juos. Pabrėžkite, kad su tokiu iššūkiu susidūrė Korinto šventieji.
Paveikslėlis
piešinys, lėkštė su vaisiais
Paprašykite mokinių studijuojant 1 Korintiečiams 6 skyrių ieškoti tiesų, galinčių jiems padėti gyventi teisiai, net kai juos supa blogą įtaką padaryti mėginantys žmonės.
Apibendrinkite 1 Korintiečiams 6:1–8, paaiškindami, kad Paulius patarė Korinto šventiesiems teisiai išspręsti tarpusavio ginčus nesikreipiant į civilinius teismus.
Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 6:9–11. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokio nuodėmingo elgesio, vyravusio Korinte, Paulius mokė Bažnyčios narius vengti.
Kokio nuodėmingo elgesio vengti Paulius mokė Bažnyčios narius?
Remdamiesi 11 eilute pasakykite, ką šventiesiems apie juos priminė Paulius? (Daugelis Korinto šventųjų, prieš prisijungdami prie Bažnyčios, elgėsi nuodėmingai, bet atgailavo ir jų nuodėmės buvo nuplautos.)
Paaiškinkite, kad senovės Korintas pasižymėjo amoralumu ir dauguma korintiečių palaikė idėją, kad mūsų kūnai sutverti malonumams. Apžvelkite Džozefo Smito Vertimo 1 Korintiečiams 6:12, paaiškindami, kad Paulius mokė, jog filosofija, tvirtinanti, kad nėra skirtumo tarp to, kas teisinga ir kas neteisinga, yra klaidinga.
Kuo Korinte gyvavusios idėjos ir žmonių elgesys panašūs į šiuolaikiniame pasaulyje įsigalėjusias tendencijas?
Vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 6:13. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Paulius mokė apie mūsų kūnų paskirtį.
Ko dar Paulius mokė apie mūsų kūnus? (Kadangi daugelis korintiečių, matyt, tikėjo, jog kūnai skirti vien kūniškiems malonumams, Paulius pataisė tokį jų požiūrį, paaiškindamas, kad mūsų kūnai sukurti Dievo tikslams vykdyti.)
Apibendrinkite 1 Korintiečiams 6:14–17, paaiškindami, kad prisijungusieji prie Bažnyčios tampa vienu kūnu su Kristumi kaip Jo „dvasiniai“ nariai. Paulius taip pat paaiškino, kad seksualinis amoralumas nedera prie dvasinių ryšių su Jėzumi Kristumi.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 6:18. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką daryti Paulius mokė Korinto šventuosius. (Galite paminėti, kad Džozefo Smito Vertime 1 Korintiečiams 6:18 eilutės frazė „jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno“ yra pakeista į „kiekviena žmogaus daroma nuodėmė nusidėjimas Kristaus kūnui“.)
Kaip elgtis Paulius mokė Korinto šventuosius?
Ko Paulius mokė apie ištvirkaujančiuosius? (Mokiniams galite pasiūlyti 18 eilutėje pažymėti žodžius, mokančius šio principo: Ištvirkaujantieji nusideda savo kūnui.)
Paaiškinkite, kad Paulius nurodė, kodėl ištvirkavimas, arba seksualinis amoralumas, yra „nusid[ėjimas] savo kūnui“.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 6:19. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, su kuo Paulius palygino mūsų kūnus
Su kuo Paulius palygino mūsų kūnus?
Parodykite šventyklos paveikslą.
Kuo šventykla skiriasi nuo kitų pastatų?
Kaip savais žodžiais apibendrintumėte 19 eilutėje užrašytas tiesas? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų nurodyti tokią doktriną: Mūsų kūnai yra šventyklos, kuriose gali apsigyventi Dvasia.)
Kaip supratimas, jog mūsų kūnai yra Dievo šventyklos, turėtų veikti mūsų požiūrį į savo ir kitų kūnus?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti pateiktą vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Klasės paprašykite pasiklausyti ir rasti papildomų įžvalgų apie šios tiesos suvokimo įtaką mūsų elgesiui su savo kūnais.
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„Pripažindami šias tiesas [nurodytas 1 Korintiečiams 6:19–20] […], be abejo, nedarkytume savo kūno, pavyzdžiui, tatuiruotėmis, nesilpnintume, pavyzdžiui, narkotikais, ar neterštume, pavyzdžiui, ištvirkavimu, svetimavimu ar nepadorumu. Kadangi mūsų kūnas yra mūsų dvasios įrankis, privalome juo rūpintis kuo geriausiai. Jo galias turime pašvęsti tarnavimui ir Kristaus darbo pažangai“ („Apmąstymai apie pasišventimo gyvenimą“, 2010 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).
Ką, jūsų manymu, omenyje turėjo Paulius, 19 eilutėje sakydamas „nebepriklausote patys sau“?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 6:20. Likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, kodėl mūsų kūnai nebepriklauso mums.
Kokia frazė sako, kad mūsų kūnai nebepriklauso mums? (Paaiškinkite, kad „brangiai nupirkti“ reiškia atpirkti, arba sugrąžinti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.)
Kaip savais žodžiais apibendrintumėte tiesas, užrašytas 19–20 eilutėse? (Kai mokiniai atsakys, galite pakviesti juos Raštuose, šalia 19–20 eilučių, užsirašyti tokią tiesą: Kadangi esame nupirkti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, mūsų kūnai nebepriklauso mums.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Prašau, nesakykite: „Kam tai pakenks? Kodėl gi nepasinaudojus truputėliu laisvės? Galiu nusidėti dabar, o atgailauti vėliau.“ Prašau, nebūkite tokie kvaili ir tokie žiaurūs. Negalite nebaudžiami iš naujo „kryžiuoti [Kristaus]“ [žr. Hebrajams 6:6]. Paulius šaukia: „Sergėkitės ištvirkavimo“ [1 Korintiečiams 6:18], o Doktrina ir Sandoros papildo – nedarykite „nieko panašaus“ [DS 59:6; kursyvas pridėtas]. Kodėl? Na, viena iš priežasčių, dėl kurios pasaulio Gelbėtojas neišmatuojamai kentėjo tiek kūnu, tiek dvasia, – kad mes galėtume viso to išvengti [ypač žr. Doktrinos ir Sandorų 19:15–20]. Mes Jam kažką skolingi už tai. Išties už tai mes skolingi Jam viską, ką turime“ (“Personal Purity,” Ensign, Nov. 1998, 76).
Kaip žinojimas, kad mūsų kūnai nepriklauso mums, veikia su jais susijusius mūsų sprendimus?
Parodykite mokiniams lentoje esantį piešinį, kuriame vieną šviežią vaisių supa sugedę vaisiai.
Kaip šių tiesų apie mūsų kūnus suvokimas gali padėti mums išlikti tyriems, kai esame apsupti nedorybės?
Paliudykite apie aptartas tiesas. Paprašykite mokinių apmąstyti raginimus, kuriuos jie galbūt pajuto per pamoką, ir veikti pagal tuos raginimus.
Paprašykite mokinių parašyti trumpą kalbą, paremtą 1 Korintiečiams 6:19–20. Paprašykite į tą kalbą įtraukti šiuos dalykus: 1) šios ištraukos kontekstą (jį galite rasti Raštų įvaldymo kortelėje), 2) ištraukoje pateikiamus principus ir 3) asmeninę patirtį, iliustruojančią šioje ištraukoje parašytą tiesą. Galite pakviesti kelis mokinius prieš klasę pristatyti savo kalbas. Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie galėtų pasakyti tas kalbas namuose arba Bažnyčioje.
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad mes, kaip Bažnyčios nariai, tikime „priėmimo doktrina“. Mokydamas šios doktrinos, vyresnysis Balardas pasakė:
„Tai, kad [Viešpats] kalbėjo apie žydus ir samariečius, aiškiai moko, kad visi mes esame artimi ir turime mylėti, gerbti ir tarnauti vieni kitiems nepaisydami savo didžiausių skirtumų – tiek religinių, tiek politinių ar kultūrinių. […]
[Tačiau] nesiūlau plėtoti tokių santykių, dėl kurių mes arba mūsų šeimos patirtų dvasinę riziką“ („Priėmimo doktrina“, 2001 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip pat mokė apie pagarbą kitiems, net jeigu šie tiki, arba elgiasi, kitaip nei Bažnyčios nariai:
„Daug mokytojų bažnyčioje ir mokyklose sielojasi dėl to, kaip kai kurie paaugliai, tarp jų PDŠ jaunimas, elgiasi vienas su kitu. Įsakymas mylėti vienam kitą tikrai aprėpia meilę ir pagarbą visų religijų atstovams, taip pat nepaiso rasinių, kultūrinių ir ekonominių ribų. Mes kviečiame visą jaunimą vengti chuliganiškumo, užgaulios kalbos ir elgesio, kuriais sąmoningai skaudinami kiti. Visa tai pažeidžia Gelbėtojo įsakymą mylėti vienam kitą“ („Mylėti kitus ir sugyventi nepaisant skirtumų“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
Kai Bažnyčia formaliai pašalina žmogų, padariusį rimtą nuodėmę, tai vadinama Bažnyčios disciplina, arba drausminimo veiksmais. Ši ištrauka iš knygelės Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas paaiškina drausminimo veiksmų taikymo Bažnyčioje eigą:
„Vyskupai ir skyrių prezidentai bei kuolo, misijos ir apygardos prezidentai turi padėti nariams per atgailą įveikti prasižengimą. Patiems rimčiausiems prasižengimams, pavyzdžiui, rimtiems civilinės teisės pažeidimams, smurtui prieš sutuoktinį, vaikus, svetimavimui, ištvirkavimui, prievartavimui ir kraujomaišai, dažnai prireikia taikyti oficialią Bažnyčios discipliną. Oficiali Bažnyčios disciplina gali būti narystės Bažnyčioje privilegijų apribojimas arba narystės atėmimas.
Oficialios disciplinos procesas prasideda nuo to, kad pirmininkaujantis kunigystės vadovas sušaukia disciplinarinę tarybą. Disciplinarinių tarybų tikslai yra gelbėti prasižengusiųjų sielas, apginti nekaltuosius ir saugoti tyrumą, dorumą ir gerą Bažnyčios vardą.
Bažnyčios disciplina yra įkvėptas procesas, reikalaujantis tam tikro laiko. Per šį procesą ir per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą narys gali gauti nuodėmių atleidimą, atgauti dvasios ramybę ir įgyti jėgų išvengti prasižengimo ateityje. Disciplinarinė Bažnyčios priemonė nelaikoma šio proceso pabaiga. Ji skirta padėti Dangiškojo Tėvo vaikams toliau stengtis sugrįžti į pilnavertę narystę Bažnyčioje ir naudotis visais Bažnyčios palaiminimais. Laukiamas rezultatas yra tai, kad asmuo pasikeistų ir padarytų viską, kas būtina atgailai“ („Bažnyčios disciplinarinės tarybos“,Ištikimi tikėjimui [2005], 31–32).