Savo paskutinę žemiškos tarnystės savaitę Gelbėtojas pasmerkė Rašto žinovų ir fariziejų veidmainiškumą ir sielojosi, kad Jeruzalės žmonės nepriima Jo meilės ir apsaugos.
Gelbėtojas pasmerkia Rašto žinovų ir fariziejų veidmainiškumą
Paprašykite, kad mokiniai vieni kitiems parodytų Raštus ir išsiaiškintų, kieno Raštų egzempliorius didžiausias.
Kaip reaguotumėte, jei kas nors pasakytų, jog didžiausią Raštų egzempliorių turintis žmogus yra pats teisiausias?
Kodėl tai nebūtų patikimas žmogaus teisumo nustatymo būdas?
Kas nutiktų, jei apie žmonių teisumą imtume spręsti pagal jų išvaizdą? (Be kitų problemų, tai skatintų kai kuriuos žmones veidmainiauti.)
Kas yra veidmainiavimas? (Dažniausiai šis žodis reiškia apsimestinį religingumą [žr. Bible Dictionary, „Hypocrite“]. Tai tai pat reiškia žmogų, apsimetantį nereligingu, nors iš tikrųjų jis toks yra.)
Paaiškinkite, kad Savo paskutinę žemiškos tarnystės savaitę Jeruzalės šventykloje sakydamas baigiamąją žinią Gelbėtojas pasmerkė Rašto žinovų ir fariziejų veidmainiškumą.
Paprašykite mokinių Mato 23 skyriuje paieškoti tų tiesų, kurios jiems padėtų žinoti, kaip reaguoti pamačius veidmainiaujančius žmones ir kaip jie patys galėtų neveidmainiauti.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 23:1–7. Tegul klasė pasiklauso, kodėl, pasak Gelbėtojo, veidmainiavo Rašto žinovai ir fariziejai. Paaiškinkite, kad posakis „į Mozės krasę atsisėdo“ (2 eil.) reiškia, jog Rašto žinovai ir fariziejai perėmė įgaliojimą mokyti doktrinos ir interpretuoti bei įgyvendinti Įstatymą. Šis posakis dar galėtų reikšti tam tikrą krėslą, stovėjusį kai kuriose senovės sinagogose, ant kurio sėdėdavo tik tie, kurie save laikydavo vertesniais už visus kitus sinagogoje.
Kodėl veidmainiavo Rašto žinovai ir fariziejai?
Paveikslėlis
Jewish man wearing phylacteries
Filakterijus prisirišęs žydas
Jei turite, parodykite paveikslėlį su filakterijus (dar vadinamus tefilinais) prisirišusiu žmogumi. Paaiškinkite, kad žydai turėjo paprotį ryšėti filakterijus – prie savo galvos ir rankos prisirištas mažas odines dėžutes. Tų dėžučių viduje buvo mažyčiai pergamento ritinėliai su ištraukomis iš hebrajų šventraščių. Žydai filakterijus ryšėdavo, kad nepamirštų laikytis Dievo įsakymų (žr. PakĮst 6:4–9; 11:13–21; Išėjimo 13:5–10, 14–16). Viešpats nesmerkė ryšėjusių filakterijus, tačiau jis pasmerkė tuos, kurie juos ryšėjo veidmainiškai, arba tuos, kurie pasiplatindavo juos tam, kad kiti pastebėtų ir kad atrodytų svarbesni.
Kodėl, pasak Mato 23:5, Rašto žinovai ir fariziejai platindavosi savo filakterijus ir didindavosi „apsiaustų spurgus“?
Kaip dar jie stengėsi būti „žmonių matomi“ (5 eil.) ar garbinami pasaulio?
Ką, pasak Viešpaties patarimo Savo mokiniams Mato 23:3, galime daryti išvydę žmonių veidmainiavimą arba apsimetinėjimą teisiais, nors jie tokie nėra? (Mokiniai savais žodžiais turėtų išreikšti panašią į šią tiesą: Dievo įsakymams renkamės paklusti net tada, kai matome kitų veidmainiavimą.)
Kodėl šiais laikais yra svarbu laikytis šios tiesos?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 23:8, o klasė tepasiklauso, ko nedaryti Viešpats patarė žmonėms. Paprašykite mokinių atsakyti.
Atkreipkite dėmesį į žodžius „jūs visi esate broliai“ (8 eil.) ir paaiškinkite, jog Gelbėtojas mokė žmones nelaikyti savęs geresniais už kitus todėl, kad jie visi yra Dievo vaikai ir lygūs Jo akyse.
Mato 23:9–10 apibendrinkite paaiškindami, kad Gelbėtojas paliudijo, jog Dangiškasis Tėvas yra mūsų Kūrėjas ir kad Jis, Kristus, yra pasiųstas Tėvo ir yra mūsų tikrasis gyvastį teikiantis Mokytojas (žr. DžSV Mato 23:6).
Paaiškinkite, kad Rašto žinovai ir fariziejai manė, jog jų užimamos pareigos ir rangas daro juos didžius. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 23:11–12, o klasė tepasiklauso, kas, pasak Gelbėtojo, bus išaukštinti Dievo karalystėje.
Kas, pasak 11 eilutės, bus išaukštinti Dievo karalystėje?
Kas, pasak 12 eilutės, nutiks tiems, kurie, kaip ir fariziejai, stengiasi save „aukštinti“ (arba iškelti) virš kitų? (Kai mokiniai baigs atsakinėti, įsitikinkite, kad jie suprato tokį principą: Jei bandysime save iškelti aukščiau kitų, tai būsime pažeminti.
Kas, pasak 11–12 eilučių, nutiks, jei nusižeminsime ir tarnausime kitiems? (Nors mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Jei nusižeminsime ir tarnausime kitiems, tai Viešpats mus išaukštins.)
Paaiškinkite, jog frazė „bus išaukštintas“ (12 eil.) reiškia, kad Viešpats mus pakylės ir padės mums tapti panašesniems į Jį.
Iš to, ką sužinojote Mato 23 skyriuje, ką reiškia būti nuolankiam?
Lentoje nupieškite toliau parodytą kontinuumą. Paprašykite mokinių pagalvoti apie savo gerus darbus mokykloje, namuose ir bažnyčioje. Paklauskite, kur šiame kontinuume jie save pažymėtų atsižvelgdami į savo gerų darbų motyvus ir pastangas būti nuolankiems.
Paraginkite mokinius atsiminti, jog visi esame Dangiškojo Tėvo vaikai. Be to, galite juos paraginti nusistatyti tikslą visą kitą mėnesį kasdien kam nors tarnauti. Galite pasiūlyti tokius potyrius aprašyti savo dienoraščiuose.
Jėzus Kristus skelbia vargą Rašto žinovams ir fariziejams
Prieš pamoką paruoškite tris nepermatomus puodelius. Pirmojo puodelio išorę ir antrojo vidų ištepkite purvu arba riebalais, o trečiąjį puodelį palikite švarų. Parodykite mokiniams puodelius ir pasiteiraukite, iš kurio puodelio jie rinktųsi atsigerti. Paprašykite vieno mokinio apžiūrėti puodelių vidų ir paaiškinti, iš kurio puodelio rinktųsi gerti ir kodėl.
Kuo purvini puodeliai panašūs į veidmainius?
Mato 23:13–36 eilutes apibendrinkite paaiškindami, kad Gelbėtojas pasmerkė Rašto žinovus ir fariziejus dėl jų veidmainiavimo. Paprašykite mokinių peržvelgti šias eilutes ir surasti, kokį žodį Gelbėtojas pakartojo kelių eilučių pradžioje. Paprašykite jų atsakyti, ką surado. Galite pasiūlyti mokiniams šiose eilutėse pasižymėti žodį vargas.
Lentoje užrašykite tokias Raštų eilučių nuorodas ir klausimus:
Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite kiekvienos poros garsiai perskaityti visas lentoje surašytas Raštų eilučių nuorodas, o po to aptarti lentoje surašytus klausimus.
Skirkite pakankamai laiko pagalvoti, tada mokinių paprašykite atsakyti.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 23:26, o klasė tepasiklauso, kaip Gelbėtojas patarė fariziejams įveikti savo veidmainiškumą.
Ką daryti Gelbėtojas patarė fariziejams?
Kas nutiks mums, remiantis Gelbėtojo mokymais fariziejams, jei stengsimės tapti dvasiškai švarūs? (Kai mokiniai baigs atsakinėti, įsitikinkite, kad jie suprato tokį principą: Mūsų pastangos tapti dvasiškai švariems atsispindės mūsų išoriniuose pasirinkimuose.)
Ką turime daryti, kad taptume dvasiškai švarūs?
Kaip mūsų vidinį teisumą gali atspindėti mūsų išoriniai pasirinkimai?
Paprašykite mokinių pagalvoti, kuris puodelis geriausiai atspindi jų dvasinę būklę. Paliudykite apie ankstesnį principą ir paraginkite mokinius nusistatyti tikslą, padėsiantį tapti dvasiškai švariems.
Gelbėtojas sielojasi, kad Jeruzalės žmonės pas Jį neina
Paveikslėlis
hen, chicks
Parodykite arba nupieškite paveikslėlį su savo viščiukus saugančia višta.
Kodėl višta po savo sparnais surenka viščiukus? (Kad apsaugotų juos nuo pavojaus. Atkreipkite dėmesį į tai, kad višta galėtų paaukoti savo gyvybę, kad tik apsaugotų viščiukus.)
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 23:37–39. Tegul klasė pasiklauso, kaip Gelbėtojas Save palygino su višta.
Kuria prasme Gelbėtojas yra panašus į savo viščiukus surenkančią vištą?
Ką reiškia būti surinktiems Gelbėtojo?
Atkreipkite dėmesį į frazę „jūsų namai bus jums palikti tušti“ (38 eil.). Kadangi žmonės nenorėjo būti surinkti Gelbėtojo, jie liko be apsaugos. Šia fraze gali būti apibūdinama dvasinė žmonių būklė Jėzaus laikais, o taip pat ateityje, kai Jeruzalė bus sunaikinta.
Ko galime tikėtis, remdamiesi tuo, ko Jėzus mokė apie vištą ir viščiukus, jei leisimės surenkami Gelbėtojo? (Nors mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Jei leisimės surenkami Gelbėtojo, tai Jis mumis rūpinsis ir mus saugos.)
Kaip galime parodyti Viešpačiui, kad leidžiamės Jo surenkami? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti vieną iš būdų, kaip jie gali rinktis pas Gelbėtoją, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Henris B. Airingas
„Daugiau nei kartą [Gelbėtojas] sakėsi surinksiąs mus pas Save lyg višta po savo sparnais surenka savo viščiukus. Jis sako, kad turime pasirinkti ateiti pas Jį. […]
Vienas iš būdų tai padaryti yra rinktis su šventaisiais į Jo Bažnyčią. Lankykitės susirinkimuose, net jei tai sunku daryti. Jei būsite ryžtingi, Jis padės surasti stiprybės tai padaryti“ (“In the Strength of the Lord,” Ensign arba Liahona, May 2004, 18).
Ką, pasak prezidento Airingo, galime daryti, kad parodytume savo ryžtą būti surinkti Gelbėtojo?
Paprašykite mokinių pažvelgti į lentoje surašytus būdus, kaip galime parodyti savo ryžtą būti surinkti Kristaus. Paprašykite jų pasakyti, kuriuo iš tų būdų jie buvo surinkti Gelbėtojo globon ir apsaugon.
Paskatinkite mokinius nuspręsti, ką jie darys, kad ir toliau rinktųsi būti Gelbėtojo globojami ir saugomi.
Prezidentas N. Eldonas Teneris iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino, kad yra dvi veidmainiavimo rūšys:
„Haris Emersonas Fosdikas pastebėjo, kad yra dvi veidmainiavimo rūšys: kai bandome pasirodyti geresni, nei esame, ir kai bandome pasirodyti blogesni, nei esame. Esame kalbėję apie tokią veidmainiavimo rūšį, kada žmonės apsimeta geresni, nei yra iš tikrųjų. Tačiau pernelyg dažnai matome ir tokių Bažnyčios narių, kurie širdimi žino ir tiki, tačiau baimindamiesi viešos nuomonės negina tiesos ir teisybės. Tokia veidmainystės rūšis yra lygiai tokia pat rimta, kaip ir kita“ (“Woe unto You … Hypocrites,” Improvement Era, Dec. 1970, 33).
Mato 23:35. „Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį jūs nužudėte tarp šventovės ir aukuro“
1842 m. rugsėjo Times and Seasons leidinyje, kurio redaktoriumi buvo pats pranašas Džozefas Smitas, paaiškinama, kas nutiko Jono Krikštytojo tėvui Zacharijui:
„Išėjus Erodo [Herodo] įsakui sunaikinti mažus vaikus, Jonas tebuvo šešiais mėnesiais vyresnis už Jėzų, tad ir jį lietė tas velniškas įsakas. Zacharijas liepė jo motinai nusinešti jį į kalnus, kur jis buvo maitinamas skėriais ir laukiniu medumi. Kai jo tėvas, tais metais šventykloje tarnavęs aukštasis kunigas, atsisakė atskleisti jo slaptavietę, Herodo įsakymu [jis] buvo nužudytas tarp prieangio ir aukuro, kaip minėjo Jėzus“ (“Persecution of the Prophets,” Times and Seasons, Sept. 1, 1842, 902).