Mato 18

Lentoje užrašykite tokias skriaudas: apgaulė; vagystė; draugo išdavystė. Paprašykite mokinių tylomis kiekvieną iš šių skriaudų įvertinti skalėje nuo 1 iki 10, kai 1 – skriaudą lengviausia atleisti, o kai 10 – atleisti sunkiausia. Pakvieskite kelis mokinius atsakyti, kaip jie įvertino kiekvieną skriaudą.

Paprašykite mokinių pagalvoti, kodėl turėtume vieni kitiems atleisti net tada, kai tai sunku padaryti.

Kai mokiniai studijuos Mato 18 skyrių, paskatinkite juos ieškoti tų tiesų, kurios padėtų jiems suprasti, kodėl turėtume atleisti kitiems.

Mato 18:1–14 apibendrinkite paaiškindami, kad Jėzus Savo mokinius mokė nusižeminti ir tapti tokiems, kaip maži vaikai. Jis taip pat paaiškino, kad tie, kurie „papiktina“ mažus vaikus, veda juos iš kelio arba klupdo juos tikėjime, turės atsakyti priešais Dievo teismą (žr. 6–7 eilutes). Gelbėtojas tada patarė jiems iš savo gyvenimo pašalinti tuos dalykus, kurie galėtų juos papiktinti arba klupdyti (žr. 9 eil.). (Pastaba. Mato 18:1–14 aprašomi įvykiai bus daug išsamiau aptariami pamokose, kuriose nagrinėjami Morkaus 9 ir Luko 15 skyriai.)

Paaiškinkite, kad Gelbėtojas mokė Savo mokinius iš savo gyvenimo pašalinti tuos dalykus, kurie galėtų juos klupdyti; Jis jiems pasakė, ką turėtų daryti žmogus, jei kas nors jam prasižengia arba nusideda. Apaštalus jis taip pat mokė bažnytinės drausmės principų.

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 18:15, o klasė tepasiklauso, ką Gelbėtojas Savo mokiniams sakė daryti, jei kas nors jiems prasižengtų.

• Ką, pasak šių eilučių mokymų, turėtume daryti, kai kas nors mums prasižengia?

Mato 18:16–17 apibendrinkite paaiškindami, kad Gelbėtojas Savo apaštalus mokė, jog jei žmogus neprisipažįsta prasižengęs ir neišpažįsta savo nuodėmės, ir jei prieš jį paliudija du ar daugiau liudytojų, toks žmogus turi būti iškirstas iš Bažnyčios. Taip pat galite paaiškinti, kad mūsų dienomis pirmininkaujantieji Bažnyčios drausmės taryboms visada siekia Viešpaties valios priimdami sprendimus dėl žmogaus pašalinimo iš Bažnyčios arba ekskomunikavimo.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Mato 18:18–20. Tegul mokiniai pasiklauso, kokį įgaliojimą gavo apaštalai.

• Kokį įgaliojimą gavo apaštalai? (Paaiškinkite, kad Gelbėtojas apaštalams suteikė kunigystės raktus, kuriais, vadovaujant Petrui, jie gavo įgaliojimą atlikti užantspaudavimo apeigas ir priimti privalomus bažnytinius nuosprendžius, įskaitant sprendimus dėl nusidėjėlio narystės statuso [žr. Mato 16:19].)

• Ką 19–20 eilutėse Viešpats pažadėjo Savo apaštalams? (Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti šį pažadą 20 eilutėje.)

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Tomo S. Monsono pasakojimą apie šeimą, kurioje mirė dviejų mėnesių kūdikis:

Paveikslėlis

Prezidentas Tomas S. Monsonas

„Tėvas buvo stalius. Jis išgražino karstą savo brangaus vaiko kūneliui. Atspindėdama jų netekties liūdesį, laidotuvių diena buvo apsiniaukusi. Kai šeima pajudėjo link bažnyčios, tėvas nešė mažutį karstą, o juos supo maža draugų grupelė. Tačiau bažnyčios durys buvo užrakintos. Užsiėmęs vyskupas pamiršo apie laidotuves. Mėginimai su juo susisiekti buvo nesėkmingi. Nežinodamas, ką daryti, tėvas, laikydamas rankoje karstelį, kartu su šeima ėjo namo pliaupiant smarkiam lietui“ (“Hidden Wedges,” Ensign, May 2002, 19).

• Jei tos šeimos nariu būtumėte jūs, kaip jaustumėtės laidotuvėse nepasirodžius vyskupui?

• Kodėl būtų sunku atleisti tokiam vyskupui?

Paaiškinkite, kad Gelbėtojui baigus mokyti apaštalus, Petras Viešpačiui uždavė klausimą dėl atlaidumo. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 18:21, o mokiniai tegul pasiklauso Petro klausimo.

• Ko Petras paklausė Gelbėtoją?

Paaiškinkite, kad kai kurie Petro laikų religiniai vadovai mokė, kad žmogui nereikia atleisti daugiau nei tris kartus. Klausdamas Viešpaties, ar turėtų kam nors atleisti septynis kartus, Petras turbūt galvojo esąs kilnus (žr. Bruce R. McConkie, The Mortal Messiah, 4 vols. [1979–1981], 3:91). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 18:22 ir surasti, ką Gelbėtojas atsakė Petrui.

• Kiek kartų, pasak Gelbėtojo, turime atleisti savo skriaudikams ir nusidėjėliams? (Paaiškinkite, kad „septyniasdešimt septyni kartai“ – tai posakis, reiškiantis, kad kitiems turime atleisti neribotą kiekį kartų.)

• Kokios tiesos galime pasimokyti iš Gelbėtojo apie atleidimą kitiems? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Viešpats mums yra įsakęs atleisti savo skriaudikams ir nusidėjėliams.)

• Ką reiškia atleisti kitiems? (Paaiškinkite, kad atleisti kitiems reiškia elgtis su mus nuskriaudusiu ar įskaudinusiu žmogumi su meile ir neturėti jam blogų jausmų [žr. Raštų rodyklę, skyrių „Atleisti“, scriptures.lds.org; DS 64:9–11]. Atleisti nereiškia leisti kitiems mus skaudinti arba leisti skriaudėjui išvengti teisinės ar kitokios atsakomybės už savo elgesį.)

Paaiškinkite, kad atsakęs į Petro klausimą, Gelbėtojas Savo mokinius pamokė palyginimo, kuris galėtų padėti mums suprasti, kodėl reikia atleisti kitiems.

Suskirstykite mokinius poromis ir kiekvienos poros paprašykite kartu skaitant Mato 18:23–35 paieškoti, kodėl reikia atleisti kitiems. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado.

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šį palyginimą, lentoje užrašykite tokius žodžius:

• Kiek tarnas buvo skolingas karaliui? (Lentoje po užrašu Tarnas užrašykite skolingas karaliui 10 000 talentų.)

Paaiškinkite, kad Jėzaus dienomis „10 000 talentų buvo lygu 100 000 000 denarų [romėnų valiuta]. Paprastas darbininkas per dieną įprastai uždirbdavo vieną denarą“ (Jay A. Parry and Donald W. Parry, Understanding the Parables of Jesus Christ [2006], 95). Paprašykite mokinių paskaičiuoti, kiek metų tarnui reikėtų, kad išmokėtų savo skolą: 100 000 000 denarų padalinti iš 365 dienų (100 000 000/365 = 273 973). Lentoje po užrašu skolingas karaliui 10 000 talentų užrašykite 273 973 metus.

• Kiek tarnybos draugas buvo skolingas tarnui? (Lentoje po užrašu Tarnybos draugas užrašykite skolingas tarnui 100 denarų.)

Taigi, tarnybos draugas tarnui tebuvo skolingas maždaug 100 dienų darbo, arba beveik trečdalį metinio atlyginimo. Lentoje po užrašu skolingas tarnui 100 denarų užrašykite 100 dienų.

• Kodėl, jūsų manymu, karalius savo tarnybos draugui neatleidusį tarną pavadino nedoru?

Mokinių pasiteiraukite, ką galėtų simbolizuoti kiekvienas žmogus iš šio palyginimo. Jiems atsakius, lentoje užrašykite tokius galimus simbolius: Karalius = Dangiškasis Tėvas, Tarnas = mes, Tarnybos draugas = mūsų skriaudėjai.

• Kokio principo, jūsų manymu, Gelbėtojas bandė pamokyti Savo mokinius apie tai, kodėl turėtume atleisti kitiems? (Mokiniai turėtų pasakyti maždaug tokį principą: „Jei norime, kad mums atleistų Dievas, tai turime būti pasiryžę atleisti kitiems.“ Užrašykite šį principą lentoje.)

• Ką gali daryti žmogus, kuriam yra nelengva kažkam atleisti?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką galėtume daryti, kad būtume labiau pasiryžę atleisti kitiems, paprašykite vieno mokinio perskaityti toliau pateiktą prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Jeigu galite, padalinkite šio teiginio kopijas kiekvienam mokiniui.

Paveikslėlis

Prezidentas Džeimsas E. Faustas

„Turime atpažinti ir pripažinti piktus jausmus. Tam reikės nuolankumo, bet, jei atsiklaupsime ir paprašysime Dangiškąjį Tėvą gebėjimo atleisti, Jis mums padės. Viešpats reikalauja, kad atleistume visiems žmonėms [žr. DS 64:10] savo pačių labui, nes neapykanta „stabdo dvasinį augimą“ [Orson F. Whitney, Gospel Themes (1914), 144]. Tik tuomet, kai atsikratome neapykantos ir pykčio, Viešpats į mūsų širdį gali įdėti paguodą. […]

Ištikus tragedijai, neturėtume siekti patys atkeršyti, o atiduoti tai teisingumui ir pamiršti. Nelengva pamiršti graužiantį apmaudą ir išmesti jį iš širdies. Per Apmokėjimą Gelbėtojas visiems mums suteikė brangią ramybę, bet ją patirti galėsime tik tuomet, kai pasiryšime išmesti neigiamus pykčio, pagiežos ir keršto jausmus. Nes visiems mums, kurie „atleidžiame savo kaltininkams“ [DžSV Mato 6:13], netgi padariusiems rimtų nusikaltimų, Apmokėjimas atneša daug ramybės ir paguodos“ (Džeimsas E. Faustas, „Gydanti atleidimo galia“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Ką, pasak prezidento Fausto, turėtume daryti, kad mums būtų lengviau atleisti kitiems?

• Kas, pasak prezidento Fausto, gali nutikti, jei atleidžiame kitiems?

Priminkite mokiniams prezidento Monsono pasakojimą, skaitytą pamokos pradžioje, ir paprašykite vieno mokinio perskaityti to pasakojimo pabaigą:

Paveikslėlis

Prezidentas Tomas S. Monsonas

„Jei jie būtų buvę silpnesnio charakterio, būtų galėję kaltinti vyskupą ir supykti. Vyskupas, sužinojęs apie tragediją, aplankė šeimą ir atsiprašė. Su vis dar matomu skausmu ir ašaromis akyse, tėvas priėmė atsiprašymą ir jiedu apsikabino supratimo dvasioje“ (“Hidden Wedges,” Ensign, May 2002, 19).

• Kaip Viešpats padėjo jums atleisti tiems, kurie jums nusidėjo ar jus nuskriaudė?

• Kas jums padeda atleisti kitiems? (Galite paprašyti mokinių atsakymą į šį klausimą užrašyti į savo sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalą.)

Paprašykite mokinių pagalvoti, ar yra kas nors, kam jie negali atleisti. Paskatinkite juos melsti troškimo atleisti ir gebėjimo paleisti skaudulį ir pyktį, kad Jėzus Kristus per Savo Apmokėjimą galėtų padėti jiems pajusti ramybę ir paguodą.