Evangelijos pagal Joną studijų įvadas

Apaštalas Jonas užrašė savo liudijimą apie Gelbėtoją tuomet, kai augo krikščionių persekiojimas, atsimetimas ir daugėjo ginčų dėl Jėzaus Kristaus prigimties. Jono evangelijos studijavimas padės mokiniams pažinti Dangiškąjį Tėvą per Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus tarnystę. Jono pasakojimas moko, kad gyvenantys pagal Jėzaus Kristaus mokymus gali gauti didelių palaiminimų, įskaitant ir amžinąjį gyvenimą.

Šią knygą parašė apaštalas Jonas. Visoje knygoje jis save vadina „mokiniu, kurį mylėjo Jėzus“ (žr. Jono 13:23; 19:26; 20:2; 21:7, 20).

Jonas ir jo brolis Jokūbas buvo žvejai (žr. Mato 4:21). Akivaizdu, kad, prieš tapdamas Jėzaus Kristaus mokiniu ir apaštalu, Jonas buvo Jono Krikštytojo pasekėjas (žr. Jono 1:35–40; Raštų rodyklę, skyrių „Jonas, Zebediejaus sūnus“, scriptures.lds.org).

Nėra žinoma, kada tiksliai Jonas parašė šią knygą. Numanoma jos parašymo data yra nuo 60-ų iki 100-ųjų mūsų eros metų. Ankstyvieji antrojo amžiaus mūsų eros krikščionių rašytojai teigė, kad Jonas šią knygą parašė Efeze, Mažojoje Azijoje (šiuolaikinėje Turkijoje).

Nors Jono raštai yra parašyti visiems, jo žinia taip pat yra skirta ir konkretesnei auditorijai. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė: „Jono evangelija yra pasakojimas šventiesiems; pirmiausia tai yra Evangelija Bažnyčiai“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:65). Jonas nurodė, kad šios knygos rašymo tikslas buvo įtikinti kitus, „kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tai tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą“ (Jono 20:31). „Jono aprašomos Jėzaus gyvenimo scenos yra kruopščiai parinktos ir sudėliotos laikantis šio tikslo“ (Bible Dictionary, “John, Gospel of”).

Maždaug 92 procentų Evangelijos pagal Joną medžiagos nėra kitų evangelijų aprašymuose. Tikriausiai taip yra todėl, kad Jono tikslinė publika – Bažnyčios nariai, kurie jau pažinojo Jėzų Kristų, – neabejotinai skyrėsi nuo Mato, Morkaus ir Luko tikslinių publikų. Iš septynių Jono aprašytų stebuklų, penki nėra minimi kitose evangelijose. Matas, Morkus ir Lukas išsamiai aprašė Jėzaus tarnystę Galilėjoje, o Jonas aprašė daugelį įvykių, vykusių Judėjoje. Jono evangelija yra turtinga savo doktrina, vienos pagrindinių jos temų yra Jėzaus Kristaus kaip Dievo Sūnaus dieviškumas, Kristaus apmokėjimas, amžinasis gyvenimas, Šventoji Dvasia, būtinybė užgimti iš naujo, svarba mylėti kitus ir tikėti Gelbėtoju.

Jonas pabrėžė Jėzaus kaip Dievo Sūnaus dieviškumą. Jonas užrašė daugiau nei 100 Jėzaus kreipimųsi į Savo Tėvą, kurių daugiau kaip 20 yra vien Jono 14 skyriuje. Vienas pagrindinių Jono indėlių yra Gelbėtojo mokymų Jo apaštalams paskutinėmis valandomis prieš Jo suėmimą aprašymas, taip pat didžioji užtarimo malda, pasakyta naktį Jam kenčiant Getsemanėje. Ši Jono aprašymo dalis (Jono 13–17) sudaro apie 18 procentų Jono evangelijos ir suteikia mums geresnį Gelbėtojo doktrinos supratimą bei paaiškina, ko Jis tikisi iš Savo apaštalų.

Jono 1 skyriuje Jonas liudija apie Jėzaus Kristaus ikižemišką dieviškumą ir misiją suteikti išgelbėjimą visiems žmonėms. Jonas aprašo Jėzaus krikštą ir keleto Jo apaštalų pašaukimus.

Jono 2–4 skyriuose Jėzus Kristus vandenį paverčia vynu. Jis moko Nikodemą apie dvasišką atgimimą ir liudija moteriai prie šulinio, kad Jis yra Kristus. Jis išgydo valdininko sūnų.

Jono 5–7 skyriuose Gelbėtojas išgydo luošą žmogų prie Betzatos maudyklės ir skelbia Savo dievišką galią ir įgaliojimą. Ruošdamasis savo pamokslui apie gyvybės duoną Jis pamaitina penkis tūkstančius, paskelbia, kad Jis yra mesijas, ir Palapinių šventėje pareiškia, kad tik tie, kurie priims Jį, galės įgyti amžinąjį gyvenimą.

Jono 8–10 skyriuose esančiame pasakojime apie moterį, sugautą svetimaujant, Jėzus moko apie gailestingumą ir atgailą. Jis paskelbia Save Jehova, didžiuoju Aš Esu. Išgydo neregiu gimusį vyrą ir pavadina Save Geruoju Ganytoju, kuris myli ir už Savo avis atiduoda gyvybę.

Jono 11–13 skyriuose Jėzus Kristus prikelia Lozorių ir parodo savo galią įveikti mirtį. Jis su triumfu įžengia į Jeruzalę. Per paskutinę vakarienę Jėzus nuplauna Savo mokinių kojas ir moko juos mylėti vienam kitą.

Jono 14–16 skyriuose Jėzus moko Savo mokinius apie meilės ir paklusnumo ryšį. Jis pažada atsiųsti Guodėją (Šventąją Dvasią) ir asmeniškai tarnauti Savo apaštalams. Jis paskelbia, kad Jis yra Tikrasis Vynmedis ir kad Jis nugalėjo pasaulį.

Jono 17–19 skyriuose Jėzus dėl Savo apaštalų ir tų, kurie tikės jų pamokslavimu, kalba užtarimo maldą. Jis yra išduotas, suimtas ir apkaltintas. Iškentėjęs ant kryžiaus, Jis miršta ir yra palaidojamas.

Jono 20–21 skyriuose prisikėlęs Jėzus Kristus pasirodo Marijai Magdalietei prie kapo sode, o vėliau keletui Savo mokinių Jeruzalėje. Prie Galilėjos ežero jis pasirodo septyniems mokiniams ir paskiria Petrą vadovauti mokiniams tarnaujant kitiems.