Biblioteka
113 pamoka. 2 Korintiečiams 1–3


113 pamoka

2 Korintiečiams 1–3

Įvadas

Apaštalas Paulius parašė laišką Korinto šventiesiems ir paaiškino, kaip jie galėtų paguosti kitus. Jis taip pat ragino juos atleisti jų bendruomenėje buvusiam nusidėjėliui. Paulius mokė šventuosius, kad, atsigręžę į Viešpatį, jie taps panašesni į Dievą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Korintiečiams 1

Paulius moko Korinto šventuosius guosti kitus

Paprašykite mokinių prisiminti, ar kada nors kam nors iš jų pažįstamų teko išgyventi sunkų išbandymą arba negandą.

  • Kaip jam arba jai padėjote?

  • Ar kada nors norėjote paguosti žmogų, kurį ištiko negandos, bet nežinojote, kaip tai padaryti?

Paprašykite mokinių studijuojant 2 Korintiečiams 1 skyrių ieškoti tiesos, galinčios padėti suprasti, kaip paguosti kitus jų sunkumuose ir negandose.

Paaiškinkite, kad, netrukus po to, kai Paulius parašė Pirmą laišką korintiečiams, Efeze dėl jo mokymų kilo maištas. (Žr. Apaštalų darbų 19:23–41. Pastaba. Azija buvo Romos provincija šiuolaikinės Turkijos teritorijoje.) Paulius išvyko iš Efezo ir nukeliavo į Makedoniją, kur Titas jam atnešė naujieną, kad ankstesnis Pauliaus laiškas Korinto šventųjų buvo palankiai priimtas. Paulius taip pat sužinojo, kad šventieji sielvartavo ir kad keletas netikrų mokytojų Korinte iškraipo tikrą Kristaus mokymą. Antrą laišką korintiečiams Paulius parašė siekdamas paguosti šventuosius ir aptarti tų nepageidaujamų mokytojų sukeltas problemas.

Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 1:1–5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką šventiesiems pasakė Paulius apie jų negandas.

  • Kokie 3 eilutėje užrašyti Pauliaus žodžiai apie Dievą galėjo nuraminti šventuosius?

  • Kokią tiesą iš 4 eilutės sužinome apie tai, ką galime daryti, sulaukę paguodos iš Dangiškojo Tėvo? (Mokiniai turėtų atpažinti tiesą, panašią į šią: Kai Dangiškasis Tėvas paguodžia mus, užėjus negandoms, mes galime ta paguoda pasidalinti su kitais.)

  • Ar kada nors sunkią valandą Dievo jums siųsta paguoda pagelbėjo jums vėliau padėti kitiems taip pat susilaukti Jo paguodos? (Galite pasidalinti savo patirtimi, kol mokiniai mąstys apie savąją.)

Apibendrinkite 2 Korintiečiams 1:6–8, paaiškindami, kad Paulius papasakojo Korinto šventiesiems apie sunkias gyvybei grėsusias negandas, patirtas su porininkais pamokslaujant Efeze.

Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 1:9–11. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas tų sunkumų metu padėjo Pauliui ir jo porininkams.

  • Kas sunkumų metu padėjo Pauliui ir jo porininkams?

  • Kokią tiesą randate 11 eilutėje apie pagalbą su sunkumais susidūrusiems žmonėms? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokią tiesą: Mūsų maldos gali padėti patiriantiems sunkumus.)

  • Kaip mūsų maldos gali padėti išgyvenantiems sunkumus?

  • Kaip kitų žmonių maldos padėjo jums susidūrus su sunkumais?

Apibendrinkite 2 Korintiečiams 1:12–24, paaiškindami, kad Paulius džiūgavo dėl tų, kurie priėmė jo pirmame laiške duotus patarimus. 15–20 eilutėse Paulius atsakė tiems, kurie kaltino jį persigalvojus juos aplankyti. Vieni Pauliaus kritikai tvirtino, kad, Pauliui pakeitus kelionės planus, jie nebegali pasikliauti jo mokymais. Paulius pareiškė, kad, nepriklausomai nuo jo planų, Evangelijos žinia buvo tikra.

2 Korintiečiams 2

Paulius ragina Korinto šventuosius atleisti nusidėjėliui

Paprašykite mokinių prisiminti, kada kas nors įžeidė juos arba jiems artimą žmogų.

  • Kodėl kartais nelengva atleisti tokiam žmogui?

Paprašykite mokinių studijuojant 2 Korintiečiams 2 skyrių rasti tiesas, galinčias padėti jiems suprasti, kodėl svarbu atleisti visiems.

Priminkite mokiniams, kad Paulius pirmajame laiške korintiečiams drausmino juos už nepaklusnumą ir tikėjimo stoką. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 2:1–4. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką, kaip norėjo Paulius, Korinto šventieji turėjo žinoti apie tą papeikimą.

  • Remdamiesi 4 eilute pasakykite, ką, kaip norėjo Paulius, Korinto šventieji turėjo žinoti apie to papeikimo motyvus.

  • Kaip papeikimas arba pataisymas gali parodyti, kad kitas žmogus mus myli?

Apibendrinkite 2 Korintiečiams 2:5–6, paaiškindami, kad Paulius rašė apie Bažnyčios narį, kuris nusidėjo prieš kitus Bažnyčios narius ir juos nuliūdino. Dėl to Bažnyčia šį vyrą sudrausmino.

Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 2:7–8. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip, pasak Pauliaus, su tuo žmogumi turi pasielgti šventieji.

  • Kaip su juos stipriai nuliūdinusiu vyru turėjo pasielgti šventieji?

Paaiškinkite, kad, nors tas vyras nusidėjo, Dievo akyse jo sielos vertė yra didžiulė (žr. DS 18:10). Paulius ragino šventuosius atleisti šiam vyrui, jį paguosti ir rodyti meilę, taip padedant jam atgailauti.

Paprašykite mokinių perskaityti 2 Korintiečiams 2:9–11 ir rasti, kokią dar priežastį atleisti kitiems nurodė Paulius.

  • Anot 11 eilutėje užrašytų Pauliaus mokymų, dėl kokios dar priežasties turime atleisti kitiems? (Mokiniai turėtų savais žodžiais nusakyti tokią tiesą: Jei neatleisime kitiems, Šėtonas įgaus pranašumą prieš mus. Galite pasiūlyti mokiniams 11 eilutėje šią tiesą pasižymėti.)

Pabrėžkite, kad atleidimas kitam nereiškia, jog nusidėjėlis nebus atsakingas už savo veiksmus. Tai taip pat nereiškia, jog turime leisti, kad su mumis ir toliau būtų elgiamasi netinkamai. Priešingai, atleidimas reiškia mylėti tuos, kurie su mumis netinkamai elgėsi ir nepykti ant jų. Mums įsakyta atleisti visiems žmonėms. (Žr. Raštų rodyklę, „Atleisti“; raštai.lds.org; DS 64:9–11.)

  • Kaip, jūsų manymu, Šėtonas įgauna pranašumą prieš mus, jei neatleidžiame kitiems?

Paliudykite, kaip svarbu atleisti kitiems. Paprašykite mokinių pagalvoti apie žmogų, kuriam galbūt jie turėtų atleisti. Paskatinkite mokinius užsibrėžti tikslą atleisti tam žmogui, kad Šėtonas neįgytų pranašumo prieš juos.

Paaiškinkite, kad, kaip užrašyta 2 Korintiečiams 2:14, Paulius papasakojo, kad dėkoja Dievui, „kuris mus visuomet veda Kristaus pergalės eisenoje“, net ir tada, kai sunku.

2 Korintiečiams 3

Paulius moko Korinto šventuosius, kad, atsigręžę į Viešpatį, jie taps panašesni į Dievą

Paaiškinkite, kad, Pauliui išvykus iš Korinto, keletas netikrų mokytojų ėmė prieštarauti Pauliaus mokymams ir bandė jį diskredituoti kalbėdami atsivertusiesiems, kad jiems vis dar reikia laikytis Mozės įstatymo. Apibendrinkite 2 Korintiečiams 3:1, paaiškindami, kad, atsakydamas bandantiems jį diskredituoti, Paulius Bažnyčios nariams Korinte uždavė retorinį klausimą, ar jis turėtų pateikti jiems arba gauti iš jų „lydim[ąjį] laišk[ą]“, liudijantį apie jo, kaip Jėzaus Kristaus apaštalo, reputaciją ir teisėtumą. (Paaiškinkite, kad Pauliaus laikais į bendruomenę atvykę nauji žmonės su savimi turėdavo rekomendacinius laiškus. Tie laiškai pristatydavo atvykusįjį ir patvirtindavo gerą jo reputaciją.)

Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 3:2–3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas, pasak Pauliaus, atstojo jo rekomendacinį laišką.

  • Kas Pauliui atstojo rekomendacinį laišką? (Pasikeitę šventųjų gyvenimai buvo tarsi rekomendacinis laiškas nuo paties Kristaus.)

  • 2 eilutėje reiškia frazė „visų žmonių suprantamas ir skaitomas“? (Daug žmonių apie Bažnyčią sužino ir apie jos tikrumą sprendžia vadovaudamiesi Bažnyčios narių elgesiu.)

Atkreipkite mokinių dėmesį į 3 eilutėje užrašytą frazę „ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse“ ir paaiškinkite, kad Mozės laikais įsakymai buvo užrašyti akmens plokštėse. Paulius mokė Korinto šventuosius, kad įstatymai Šventosios Dvasios galia buvo įrašyti jų širdyse.

Apibendrinkite 2 Korintiečiams 3:5–13, nurodydami, kad Paulius aiškino, jog, jei senasis Mozės įstatymas, kuris jau turėjo negalioti, savaime buvo šlovingas, tai amžinosios Evangelijos sandoros šlovė – dar didesnė. Korinto šventiesiems Paulius priminė, kad Mozė, pakalbėjęs su Viešpačiu ant Sinajaus kalno, sugrįžęs veidą dengė gobtuvu, nes Izraelio vaikai bijojo nuo jo veido sklindančios šlovės.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 3:14–15, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip nuo Mozės veido sklidusios šlovės išsigandusius izraelitus Paulius palygino su jo laikais gyvenusiais žydais.

  • Kaip Paulius palygino izraelitus, reikalavusius, kad Mozė dėvėtų gobtuvą, su jo laikais gyvenusiais žydais?

  • 14 eilutėje reiškia frazė „jų protai atbuko“ ir 15 eilutėje frazė „gobtuvas tebedengia jų širdį“?

Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 3:16–18. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas, pasak Pauliaus, gali nuimti nesupratimo gobtuvą nuo žmonių širdžių ir protų. Pabrėžkite, kad frazė „vos tik žmogus atsigręžia į Viešpatį“ 16 eilutėje Džozefo Smito Vertime pakeista į „kai jų širdys atsigręžia į Viešpatį“ (žr. Joseph Smith Translation, 2 Corinthians 3:16).

  • Ką, anot Džozefo Smito Vertimo 2 Korintiečiams 3:16, turi daryti žmonės, kad būtų nuimtas nesupratimo gobtuvas?

Lentoje užrašykite: Kai savo širdis atgręžiame į Viešpatį…

  • Kas, pasak 18 eilutės, nutinka tiems atsigręžiantiems į Viešpatį, kurių nesupratimo gobtuvas yra nuimamas? (Paaiškinkite, kad frazė „šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą“ reiškia laipsnišką pasikeitimą per Dvasią, kuri mums padeda tapti panašesniems į Dievą.)

Lentoje taip užbaikite teiginį: „Atgręžę savo širdis į Viešpatį gausime Dvasią, kuri laipsniškai keis mus ir darys panašesnius į Dievą.“

  • Ką, jūsų nuomone, reiškia atgręžti savo širdis į Jėzų Kristų?

Paprašykite mokinių paskirti minutėlę ir savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose surašyti būdus, kaip žmonės atgręžia savo širdis į Jėzų Kristų. Pakvieskite kelis mokinius su visa klase pasidalyti savo sąrašais.

Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip Dvasia pakeitė juos arba jų pažįstamus. Paprašykite kelių mokinių savo patyrimais pasidalyti su visa klase.

Paprašykite mokinių pagalvoti, kokiais veiksmais jie galėtų labiau atsigręžti į Viešpatį. Paprašykite jų nusistatyti tikslą atsigręžti į Viešpatį, kad galėtų gauti Dvasios ir tapti panašesni į Dievą.

Komentarai ir kontekstas

2 Korintiečiams 2:1–4. Bažnyčios vadovai narius drausmina iš meilės

Prezidentas Brigamas Jangas paaiškino, kodėl drausmino Bažnyčios narius:

„Kartais daug kas iš brolių mano, kad esu nuožmus. Kartais drausminu juos, bet darau tai dėl to, kad trokštu, jog jie gyventų taip, kad Dievo galia, tarsi ugnies liepsna, apsigyventų juose ir suptų juos“ (Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe [1954], 115).

2 Korintiečiams 2:5–11. Kodėl svarbu atleisti kitiems

Apie Pauliaus meilę ir gailestingumą sužinome iš 2 Korintiečiams 2:5–11. Nežinia, ar prasižengęs žmogus, apie kurį kalbėjo Paulius, yra tas, apie kurį užsimenama 1 Korintiečiams 5:1, ar tai kitas prasikaltėlis, galbūt vienas iš netikrų mokytojų, Korinte prieštaravusių Pauliui ir jo mokymams. Paulius ragino Bažnyčios narius atleisti tam vyrui ir paguosti jį, kad „pernelyg didelis nusiminimas jo nepražudytų“ (2 Korintiečiams 2:7).

2 Korintiečiams 3:1–2. Kai kas sprendžia apie Bažnyčią pagal jos narius

„Daug žmonių visame pasaulyje Bažnyčiai jaučia švelnius jausmus, nes matė Bažnyčios narių gyvenime pasireiškiant gerumo darbus ir tarnavimą (žr. 2 Korintiečiams 3:2).

Pauliaus pareiškimas, kad Bažnyčios nariai yra tarsi „visų žmonių […] skaitomi“ laiškai, rodo, kad Bažnyčios narių elgesys – tai būdas, per kurį daugelis sužinos apie Bažnyčią ir spręs apie jos tikrumą. Kaip apie pardavėją sprendžiama pagal jo parduodamas prekes, taip ir apie Bažnyčią, o kartais ir Jėzų Kristų, sprendžiama pagal mūsų gyvenimą. Vyresnysis Briusas R. Makonkis […] mokė: „Iš tikrųjų Evangelija užrašyta ne akmens plokštėse ar Raštų knygose, bet ištikimų, paklusnių žmonių kūnuose. Taip šventieji yra gyvi laiškai apie tiesą – knygos, kurių gyvenimai visiems yra atviri skaityti“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:414)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 395).