Jono Trečio laiško studijų įvadas

Šiame trumpame laiške Jonas giria Gajų, Bažnyčios narį, kuris buvo ištikimas tuo metu, kai vyko pasipriešinimas Bažnyčios vadovams. Jono mokymai gali padėti mokiniams geriau suprasti atsimetimą, įvykusį Naujojo Testamento Bažnyčioje, ir gali įkvėpti juos nepaisant pasipriešinimo likti ištikimiems Bažnyčios vadovams.

Laiško autorius save pavadino vyresniuoju (3 Jono 1:1) ir visuotinai manoma, kad tai apaštalas Jonas.

Tiksliai nežinoma, kada buvo parašytas Trečiasis Jono laiškas.

Jei visuotinė nuomonė, kad Jono apsistojimas Efeze buvo ilgalaikis, yra teisinga, jis galėjo šį laišką parašyti maždaug tarp 70–100 m. po Kr.

Jono Trečias laiškas skirtas Gajui, ištikimam Bažnyčios nariui, kurį Jonas gyrė už nesavanaudišką pasiaukojimą suteikiant prieglobstį Kristaus darbą dirbti keliaujantiems Dievo tarnams (žr. 3 Jono 1:5–8).

Jonas taip pat perspėjo Gajų apie vyrą, vardu Diotrefas, kuris galbūt buvo vienas iš vietinių Bažnyčios vadovų. Diotrefas atvirai prieštaravo Jonui ir kitiems Bažnyčios įgaliotiniams ir net neleido Bažnyčios nariams, norėjusiems juos priimti, lankytis Bažnyčios susirinkimuose (žr. 3 Jono 1:9–10). Jonas ragino Gajų tęsti gerus darbus ir sakėsi tikintis, kad greitai jį aplankys (žr. 3 Jono 1:11–14).

Trečiajame Jono laiške matome Jono nerimą dėl atsimetėlių įtakos Bažnyčioje. Taip pat matome Jono meilę kitiems ir džiaugsmą, kurį jis jautė dėl to, kad žmonės renkasi paklusniai gyventi (žr. 3 Jono 1:4).

3 Jono 1 skyriuje Jonas giria Gajų už jo ištikimybę ir įspėja dėl Jonui ir kitiems Bažnyčios vadovams prieštaraujančio vadovo.