Marija ir Morta pasiuntė Jėzui žinią, kad jų brolis Lozorius serga. Jėzus atidėjo Savo kelionę ir nuvyko praėjus keturioms dienoms po Lozoriaus mirties. Su meile ir atjauta Jėzus prikėlė Lozorių iš mirusiųjų. Šis dramatiškas dieviškosios galios parodymas patvirtina, kad Jėzus buvo išrinktasis Mesijas ir turėjo galią nugalėti mirtį. Sužinoję apie šį stebuklą, vyriausieji kunigai ir fariziejai kėsinosi nužudyti Jėzų ir Lozorių.
Kiekvienam mokiniui duokite po popieriaus lapelį. Paprašykite mokinių ant popieriaus lapelio parašyti išbandymą, kurį jie arba kas nors iš jų pažįstamų patyrė. Mokiniams rašant, pasakykite jiems, kad ant lapelių nerašytų savo vardų, nes tai, ką jie parašys, bus anonimiškai perskaityta klasei. Surinkite lapelius ir garsiai perskaitykite keletą išbandymų. (Jei klasėje yra nedaug mokinių, kad išvengtumėte tikimybės, jog mokiniai gali būti atpažinti pagal išbandymus, paprašykite jų išvardinti kelis išbandymus, kuriuos jie matė kitus patiriant.)
Kokiais būdais žmonių tikėjimas Jėzumi Kristumi gali būti veikiamas, kai jie patiria išbandymus?
Paprašykite mokinių studijuoti Jono 11 skyrių ir surasti tiesas, kurios gali padėti mums sustiprinti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, kai susiduriame su išbandymais.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 11:1–3. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir surasti, kokį išbandymą patyrė Jėzaus Kristaus draugai.
Kokį išbandymą, pagal 1 eilutę, patyrė Lozorius? Kodėl tai taip pat galėjo būti išbandymas Marijai ir Mortai?
Ką Marija ir Morta padarė Lozoriui susirgus? Ką jų elgesys atskleidžia apie jas?
Pažymėkite, kad tuo metu Jėzus buvo Betabaroje, Užjordanėje (žr. Jono 1:28; 10:40), kuri buvo maždaug už vienos dienos kelio nuo Betanijos. Todėl mažiausiai vienos dienos reikėjo atnešti šią žinią Jėzui ir dar vienos dienos Jėzui nueiti į Betaniją.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 11:4–7. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir surasti, ką atsakė Jėzus, išgirdęs apie Lozoriaus ligą.
Ko mokiniai, žinodami, kad Jėzus mylėjo Mortą, Mariją ir Lozorių, galėjo tikėtis iš Jėzaus, kai Jis išgirdo apie Lozoriaus ligą? (Kad Jėzus nedelsiant vyks į Betaniją ir išgydys Lozorių arba perduos žinią ir išgydys jį per atstumą, kaip išgydė valdininko sūnų [žr. Jono 4:46–53].)
Ką vietoj to padarė Jėzus?
Kas, pagal Jėzaus žodžius 4 eilutėje, bus atlikta per Lozoriaus ligą?
Priminkite mokiniams, kad Betanija buvo Judėjos žemėje, tik apie tris kilometrus nuo Jeruzalės (žr. Jono 11:18). Apibendrinkite Jono 11:8–10 paaiškindami, kad kai kurie mokiniai patarė Jėzui negrįžti į Judėją, nes vietiniai žydų vadovai kėsinosi Jį nužudyti (žr. Jono 10:31–39 ir Džozefo Smito Jono 11:16 vertimą: „Tada į savo bendramokinius prabilo Tomas, vadinamas Dvyniu: Ir mes eikime, kad numirtume su juo; nes jie nebijojo žydų, kurie sugavę nužudys Jėzų, nes tada jie dar nesuprato Dievo galios.“ Jėzus atsakė pabrėždamas, kad likusį Savo gyvenimo laiką Jis darys Savo darbus be skubos.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 11:11–15. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką apie Lozoriaus būklę pasakė Jėzus.
Ką mokiniai klaidingai suprato, kai Jėzus nusakė Lozoriaus būklę?
Kodėl, pagal 15 eilutę, Jėzus džiaugėsi, kad Jo nebuvo vietoje, kad išgydytų Lozorių? (Paprašykite mokinių Raštuose pasižymėti teiginį „dėl jūsų, kad jūs įtikėtumėte“.)
Paminėkite, jog Gelbėtojas pažymėjo, kad tai, ką Jis padarys Betanijoje, padės Jo mokiniams sustiprinti savo tikėjimą Juo.
Apibendrinkite Jono 11:16 paaiškindami, kad apaštalas Tomas ragino savo bendražygius mokinius eiti kartu su Jėzumi į Judėją, net jeigu tai reikštų mirtį kartu su Juo.
Pasiūlykite mokiniams tyliai perskaityti Jono 11:17 ir ieškoti, kiek laiko Lozorius buvo miręs, kai Jėzus atėjo į Betaniją. Paprašykite mokinių pasakyti, ką išsiaiškino.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Mokinių paprašykite pasiklausyti, kodėl buvo svarbu, kad Lozorius buvo jau keturias dienas miręs.
Paveikslėlis
„Jau seniai buvo prasidėjęs kūno irimas; nebebuvo jokios abejonės, kad ištiko mirtis. […] Keturių dienų laikotarpis žydams turėjo ypatingą reikšmę; tarp jų buvo paplitęs tikėjimas, kad ketvirtą dieną dvasia visiškai ir negrįžtamai apleidžia kūną“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:533).
Kodėl žydams buvo svarbu tai, kad žmogus keturias dienas buvo miręs?
Jei būtumėte Mortos arba Marijos vietoje, ką pagalvotumėte arba kaip jaustumėtės, jei Jėzus atvyktų praėjus keturioms dienoms po Lozoriaus mirties?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 11:18–27. Kitų mokinių paprašykite ieškoti, ką Morta pasakė Jėzui apie šį išbandymą.
Užuot prašę mokinių skaityti, galite jiems parodyti šio pokalbio tarp Gelbėtojo ir Mortos ekranizaciją filmuke „Lazarus Is Raised from the Dead“ (liet. „Lozorius prikeltas iš mirusiųjų“) iš The Life of Jesus Christ Bible Videos (liet. „Jėzaus Kristaus gyvenimas. Biblijos filmai“) [tikslus laikas 2:02–3:35]. Filmuką galima rasti internete adresu LDS.org.
Kurie teiginiai 21–27 eilutėse parodo, kad Morta šio išbandymo metu pasirinko vadovautis tikėjimu Jėzumi Kristumi? (Parodę filmuką leiskite mokiniams minutę peržiūrėti tas eilutes.)
Kuris Mortos teiginys jums padarė didžiausią įspūdį? Kodėl?
Ko galime pasimokyti iš Mortos pavyzdžio apie tai, ką mes galime daryti mūsų išbandymų metu? (Mokiniai gali atpažinti principą, panašų į šį: Mūsų išbandymų metu mes galime pasirinkti vadovautis tikėjimu Jėzumi Kristumi.)
Atkreipkite mokinių dėmesį į Jono 11:25–26. Paaiškinkite, kad frazė „neragaus mirties per amžius“ (Jono 11:26) reiškia antrąją arba dvasinę mirtį, arba atskyrimą nuo Dievo akivaizdos ir karalystės.
Kokių tiesų galime pasimokyti iš to, ką Gelbėtojas pasakė Mortai? (Mokiniai gali atpažinti tiesas, panašias į šią: Jėzus Kristus yra Prisikėlimas ir Gyvenimas. Tikėdami Jėzumi Kristumi galime įgyti amžinąjį gyvenimą.)
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 11:28–36. Kitų mokinių paprašykite ieškoti, ką Marija pasakė Jėzui ir ką Jis atsakė. Galite paaiškinti, kad „susigraudinti“ šiose eilutėse reiškia liūdėti ar sielvartauti.
Užuot prašę mokinių perskaityti, galite parodyti šių eilučių ekranizaciją filmuke „Lazarus Is Raised from the Dead“ (liet. „Lozorius prikeliamas iš mirusiųjų“) [tikslus laikas 3:36–4:50].
Kaip Marijos žodžiai 32 eilutėje parodo jos tikėjimą Gelbėtoju?
Kaip reagavo Jėzus, pamatęs raudančią Mariją ir kartu su ja buvusius žydus?
Kaip manote, kodėl Jėzus pravirko?
Pasiūlykite mokiniams tyliai perskaityti Jono 11:37 ir ieškoti, kuo stebėjosi kai kurie žmonės mąstydami apie tai, ką galėjo padaryti Jėzus Lozoriui. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 11:38–46. Paprašykite mokinių surasti, ką po to padarė Jėzus.
Užuot prašę mokinių perskaityti, galite parodyti šių eilučių ekranizaciją filmuke „Lazarus Is Raised from the Dead“ (liet. „Lozorius prikeliamas iš mirusiųjų“) [tikslus laikas 4:51–7:51].
Ką Jėzus, žr. 40 eilutę, priminė Mortai po to, kai ji suabejojo, ar verta nuristi akmenį nuo Lozoriaus kapo?
Kaip šis pažadas buvo išpildytas? (Galite paaiškinti, kad Lozorius nebuvo prikeltas iš mirusiųjų ir nebuvo nemirtingas; jo dvasinis kūnas buvo sugrąžintas į jo fizinį kūną, o jo fizinis kūnas išliko mirtingas.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio teiginį. Mokinių paprašykite pasiklausyti, kokį svarbų tikslą Gelbėtojas pasiekė prikeldamas Lozorių iš mirusiųjų.
Paveikslėlis
„Jis kūrė aplinkybes, visiems laikams padėsiančias pabrėžti vieną iš svarbiausių jo mokymų, kad jis yra prisikėlimas ir gyvenimas, kad jis suteikė nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą ir kad tie, kurie tikės ir paklus jo žodžiams, niekada nemirs dvasiškai“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:531).
Kodėl šis stebuklas pranašauja Gelbėtojo prisikėlimą?
Kaip šis stebuklas parodo Jo galią suteikti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą?
Kaip mes esame palaiminti dėl to, kad suprantame Gelbėtojo galią suteikti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą?
Priminkite mokiniams, kad Morta ir Marija nuo pat pradžių parodė savo tikėjimą Jėzumi Kristumi kviesdamos Jį susirgus Lozoriui ir toliau tikėjo ir pasitikėjo Juo net Lozoriui mirus. Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: „Jei mūsų išbandymų metu pasirinksime parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi, tai …“
Kaip jūs užbaigtumėte lentoje užrašytą principą remdamiesi tuo, ko išmokote iš Jono 11 skyriaus? (Mokiniams atsakius, užbaikite lentoje užrašytą teiginį taip: Jei mūsų išbandymų metu pasirinksime parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi, tai mūsų tikėjimas Juo bus patvirtintas ir sustiprintas.)
Priminkite mokiniams, kad kai kurie žmonės stebėjosi, kodėl Jėzus nepadėjo Lozoriui išvengti mirties (žr. 37 eilutę), be to, Jėzus delsė atvykti į Betaniją, kol po Lozoriaus mirties nepraėjo keturios dienos (žr. 17 eilutę).
Kaip Lozoriaus prikėlimas, po jo mirties praėjus keturioms dienoms, patvirtino ir sustiprino Jėzaus mokinių bei Mortos ir Marijos tikėjimą Jėzumi Kristumi? (Prikeldamas Lozorių po jo mirties praėjus keturioms dienoms, Jėzus parodė, kad Jis turi galią įveikti mirtį, tokiu būdu, kad žydai negalėtų to neigti ar iškraipyti.)
Kada jūs išbandymų metu pasirinkote parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi, ir jūsų tikėjimas Juo buvo patvirtintas ir sustiprintas?
Paprašykite mokinių savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, kokių imsis veiksmų, padėsiančių jiems pasirinkti parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi jų patiriamuose arba galimuose išbandymuose.
Vyriausieji kunigai ir fariziejai kartu tarėsi nužudyti Jėzų
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 11:47–48. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir surasti, kaip vyriausieji kunigai ir fariziejai reagavo į žinią, kad Jėzus prikėlė Lozorių iš mirusių. Paprašykite juos papasakoti, ką rado.
Apibendrinkite Jono 11:49–57 paaiškindami, kad Kajafas, aukštasis kunigas, siūlė nužudyti Jėzų, kad apsaugotų žydų tautą nuo romėnų sunaikinimo. Jis taip pat neišmintingai pranašavo, kokias pasekmes Jėzaus mirtis atneš Dievo vaikams. Žydų vadovai nusprendė nužudyti Jėzų ir įsakė, kad žinantieji apie Jo buvimo vietą praneštų jiems, kad Jis galėtų būti atvesdintas.
Pamoką baikite paliudydami apie šioje pamokoje aptartas tiesas.
Gelbėtojas Lozoriaus mirtį pavadino miegu. Miegas yra tinkama mirties metafora, kadangi visi mirtingieji turi miegoti. Miegas yra laikina būsena, iš kurios mes pabundame, o po miego mūsų kūnas yra atsinaujinęs. Taip pat visi mirtingieji turi mirti, mirtis yra laikina būsena, kuri pasibaigs, kai būsime prikelti, o prikėlimo metu mūsų kūnai bus nauji.
Tikėtina, kad Lozorius jau buvo miręs, kai Jėzus sužinojo, kad jis serga. Betanija buvo daugmaž vienos dienos kelio atstumu nuo Užjordanės, kurioje buvo Jėzus (žr. Jono 10:40). Nusprendęs dvi dienas palaukti prieš išvykdamas ir po to vieną dieną praleidęs kelionėje, Jėzus atvyko į Betaniją praėjus keturioms dienoms po Lozoriaus mirties.
Jono 11:43–44. Prikeliant Lozorių iš mirusiųjų buvo įvykdyti svarbūs tikslai
Lozoriaus prikėlimas iš mirusiųjų buvo vienas iš nuostabiausių stebuklų istorijoje. Prieš nutinkant šiam stebuklui Gelbėtojas jau buvo prikėlęs du žmones: Jayro dukterį (žr. Luko 8:41–42, 49–56) ir našlės iš Naino sūnų (žr. Luko 7:11–17). Tačiau Lozoriaus prikėlimas skyrėsi nuo šitų stebuklų ir turėjo svarbių tikslų, kuriuos paaiškina vyresnysis Briusas R. Makonkis (1915–1985) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo:
„Su „mūsų draugu Lozoriu“ buvo kitaip. […] Tam yra dvi konkrečios priežastys. (1) Mūsų Viešpačiui artėjant prie jo žemiškosios tarnystės kulminacinio taško, jis vėl pradėjo liudyti taip, kad nebūtų galima paneigti, jog jis yra Mesijas, jo dieviškos Sūnystės fakto, kad jis iš tiesų yra tikrasis Dievo Sūnus, ir (2) kūrė aplinkybes, visiems laikams padėsiančias pabrėžti vieną iš svarbiausių jo mokymų, kad jis yra prisikėlimas ir gyvenimas, kad jis suteikė nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą ir kad tie, kurie tikės ir paklus jo žodžiams, niekada nemirs dvasiškai“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:530–531)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 236).
Lozoriaus prikėlimas iš mirusiųjų buvo įrodymas, kad Jėzus buvo tikrasis Dievo Sūnus, titulas, kurį žydai siejo su Mesiju (žr. Psalmyno 2:7; Jono 11:41–42).
Kai Gelbėtojas pareiškė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“, Jis paskelbė apie Savo dievišką prigimtį ir galią. Šiuo teiginiu Jėzus mokė, kad prisikėlimas ir amžinasis gyvenimas yra įkūnyti Jo asmenyje. Jis yra prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo šaltinis ir priežastis, kodėl šie abu dalykai yra įmanomi Dangiškojo Tėvo vaikams. Kaip aiškino vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo: „Prisikėlimo raktai yra saugiai patikėti mūsų Viešpačiui ir Mokytojui“ (“Life after Life,” Ensign, May 1987, 10).
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas aiškino, kodėl prisikėlimo galia buvo Viešpatyje:
“Jis yra Prisikėlimas ir Gyvenimas. (Žr. Jono 11:25.)
Jis turėjo galią atgaivinti Savo paties gyvybę, nes Jėzus Kristus yra Dievas – pats Dievo Sūnus. Kadangi Jis turėjo galią įveikti mirtį, visa žmonija bus prikelta. „Nes aš gyvenu ir jūs gyvensite“ (Jono 14:19)“ (“Jesus Christ: Our Savior and Redeemer,” Ensign, Nov. 1983, 7).
Jėzus Kristus suteikia gyvenimą leisdamas dvasiškai atgimti (žr. Jono 3:3–5) ir įgalindamas gyventi pagal Jo gyvenimo būdą, kuris yra kelias į amžinąjį gyvenimą (žr. Jono 14:6). Dvasiškai užgimę ir ištikimai sekantys Gelbėtoju gauna savo nuodėmių atleidimą ir jų širdys palaipsniui yra pašventinamos nuo nuodėmių. Jei jie iki savo gyvenimo pabaigos išliks ištikimi, jie „prisikels gyventi“ (Jono 5:29), t. y. turės amžinąjį gyvenimą. Visa tai yra įmanoma per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.