Toliau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Morkaus 10–Luko 4 (9 dalį), santraukos nereikėtų įtraukti į šią pamoką. Pamokoje susitelkite tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Skaitydami apie Gelbėtojo kvietimą mažiems vaikams ateiti pas Jį, mokiniai sužinojo, kad, jei priimame Evangeliją kaip maži vaikai, būsime pasiruošę įžengti į Dievo karalystę. Skaitydami, kaip Jėzus Kristus pamokė turtingą jaunuolį, jie sužinojo: kadangi Viešpats mus myli, Jis padeda sužinoti, ko mums dar trūksta, norint sekti Juo, ir jeigu klausime Viešpaties, Jis pamokys mus, ką turime daryti, kad paveldėtume amžinąjį gyvenimą. Pasakojimai apie našlę, atidavusią savo pinigėlius, ir apie Mariją, patepusią Gelbėtoją, padėjo mokiniams suprasti, kad, jei noriai aukosim Viešpačiui viską, ką turime, Jis priims mūsų auką, net jei ji atrodo maža, palyginti su kitų aukomis, ir kad Gelbėtojas yra patenkintas, kai Jam atiduodame viską, ką galime.
Šioje pamokoje mokiniai skaitė apie angelo Gabrieliaus Zacharijui ir Elzbietai duotą pažadą, kad jie susilauks sūnaus. Jie taip pat sužinojo, kad Gabrielius pasakė Marijai, jog ji bus Dievo Sūnaus motina. Iš šių eilučių mokiniai sužinojo tokias tiesas: Viešpaties žodžiai, pasakyti per Jo tarnus, išsipildys savo metu. Jėzus Kristus yra Dievo Tėvo Sūnus. Dievui nėra negalimų dalykų. Jei su tikėjimu stengsimės atlikti Viešpaties mums skirtus vaidmenis, Jis mūsų gyvenime padarys didžių dalykų.
Mokydamiesi apie Jėzaus Kristaus gimimą, mokiniai sužinojo, jog dėl to, kad žemėje gimė Gelbėtojas, visi galime patirti didį džiaugsmą. Jie taip pat sužinojo, kad, įsiklausę į dangiškus nurodymus, galime įgyti asmeninį liudijimą apie Jėzų Kristų ir kad, gavę asmeninį liudijimą apie Jėzų Kristų, norėsime juo dalintis su kitais. Skaitydami apie Jėzaus vaikystę, mokiniai sužinojo, kad mes galime sekti Jėzaus pavyzdžiu įgydami išminties, augdami fiziškai ir dvasiškai ir tobulėdami socialiai.
Šioje pamokoje jie sužinojo apie Joną Krikštytoją ir Jėzaus Kristaus krikštą. Jie taip pat sužinojo, kad Nazarete Jėzus paskelbė esąs Mesijas. Iš šių pasakojimų mokiniai sužinojo tokias tiesas: Jėzus Kristus atskiria teisiuosius nuo nedorėlių. Jėzus yra Mesijas, pasiųstas gydyti vargdienių ir išlaisvinti žmonių iš dvasinės nelaisvės. Kai rodome savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, galime pastebėti gyvenime atsirandančius stebuklus.
Įvadas
Ši pamoka gali padėti mokiniams suprasti dalį Jėzaus Kristaus patirtų kančių, kurios buvo Jo Apmokėjimo dalis. Be to, mokiniai supras kelias Gelbėtojo kančių dėl mūsų priežastis.
Jėzus pradeda Savo Apmokėjimą kentėdamas Getsemanėje už mūsų nuodėmes, yra išduodamas Judo Iskarijoto ir atvedamas pas žydų vadovus
Paprašykite mokinių tyliai apmąstyti šiuos klausimus:
Ar kada nors jautėte, kad niekas nesupranta jūsų arba jūsų išgyvenimų?
Ar kada nors manėte, kad už praeities nuodėmes jums niekada nebus atleista?
Paraginkite mokinius studijuojant Morkaus 14 skyrių rasti tiesas, kurios galėtų padėti panašiai manantiems.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 14:32–34. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip Gelbėtojas jautėsi Getsemanės sode.
Paaiškinkite, kad šios frazės apibūdina Jėzaus Kristaus patirtas kančias, kurios buvo Jo Apmokėjimo dalis.
Ko šios frazės moko mus apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Jėzaus Kristaus Apmokėjimo dalis buvo Jo kančia ir liūdesys Getsemanės sode.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią doktriną, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Nylo A. Maksvelo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį.
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas
„Getsemanėje kenčiantis Jėzus ėmė „nuogąstauti“ (Morkaus 14:33) arba, pagal graikišką tekstą, buvo „apimtas baimės“ ir „apstulbintas“.
Įsivaizduokite Jehovą, šio ir kitų pasaulių Kūrėją, esant „apstulbintą“! […] Iki tol Jis nežinojo, kad Apmokėjimas bus toks skaudus ir tiek daug reikalaujantis. Taigi, kai agonija pasiekė aukščiausią laipsnį, ji buvo daug daug stipresnė, nei Jis, būdamas išskirtinio intelekto asmenybė, galėjo įsivaizduoti! Nenuostabu, kad Jį sustiprinti pasirodė angelas! (Žr. Luko 22:43.)
Bendra visų – praeities, dabarties ir ateities – mirtingųjų nuodėmių našta pradėjo slėgti tą tobulą, nekaltą ir jautrią sielą! Visos mūsų silpnybės ir ligos taip pat kažkokiu būdu prisidėjo prie tos žiaurios Apmokėjimo aritmetikos. (Žr. Almos 7:11–12; Izaijo 53:3–5; Mato 8:17.) […]
Ar tokiomis ekstremaliomis sąlygomis Jis tikėjosi tankmėje rasti nuo aukos išvaduojantį avinėlį? To aš nežinau. Jo kančios baisumas pasidaugino iš begalybės ir jau vėliau, ant kryžiaus, sukėlė Jo sielos šauksmą dėl to, kad buvo paliktas vienui vienas. (Žr. Mato 27:46.) […]
Nuostabus ir šlovingas Apmokėjimas yra pagrindinis išgelbėjimo plano įvykis. Tai vyriai, ant kurių atsivėrė visa kita, kas yra svarbu. Bet tai atsivėrė dėl Jėzaus dvasinio pasišventimo!“ (“Willing to Submit,” Ensign, May 1985, 72–73).
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 14:35–42. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką smarkiai kentėdamas padarė Gelbėtojas.
Ką smarkiai kentėdamas padarė Gelbėtojas? (Padėkite mokiniams suprasti, kad Jėzaus kančia buvo tokia sunki, jog Jis paklausė, ar neįmanoma jos išvengti.)
Lentoje užrašykite tokią frazę: Jėzus Kristus iškentė… kad galėtų …
Paaiškinkite, kad kitos Raštų eilutės gali mums padėti suprasti Jėzaus Kristaus kančią ir kodėl Jis ryžosi už mus kentėti.
Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Izaijo 53:3–5 ir Almos 7:11–13. Suskirstykite mokinius poromis ir paprašykite jų kartu perskaityti šias eilutes ir ieškoti, už ką ir kodėl Gelbėtojas kentėjo. Paraginkite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti lentoje esančią frazę ir užpildyti joje esančius tuščius laukelius remiantis tuo, ką sužinojo perskaitę Izaijo 53:3–5 ir Almos 7:11–13.
Skyrę tam pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius perskaityti, kaip jie užbaigė tą frazę. Jų atsakymai turėtų būti panašūs į šį: Jėzus Kristus iškentė mūsų kančias, suspaudimus, pagundas, ligas, silpnybes ir sielvartą, kad žinotų, kaip pagelbėti mums. Jėzus Kristus kentėjo už mūsų nuodėmes, kad galėtų pašalinti mūsų prasižengimus. Priminkite mokiniams, kad Gelbėtojo kentėjimas už žmonijos nuodėmes prasidėjo Getsemanėje ir tęsėsi, kol kulminaciją pasiekė per Jo nukryžiavimą.
Kaip žinojimas, ką iškentė Gelbėtojas ir dėl ko Jis kentėjo, padeda jums pereiti išmėginimus, skausmus ir negandas? (Žr. DS 45:3–5.)
Ar kada nors jautėte, kad išbandymo metu jums padėjo Viešpats?
Kokius jausmus patyrėte atgailavę ir pajautę, kad jūsų nuodėmės pašalintos per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą?
Apibendrinkite Morkaus 14:43–16:20, paaiškindami, kad Jėzus buvo neteisėtai teisiamas sinedriono (žydų vadovų) ir nuteistas myriop. Miręs ant kryžiaus ir prisikėlęs, Jis pasirodė Savo apaštalams ir siuntė juos skelbti Evangeliją, pažadėdamas, kad tikinčiuosius lydės ženklai. (Pastaba. Jėzaus Kristaus mirtis, palaidojimas ir prisikėlimas buvo apžvelgti anksčiau, studijuojant Mato 27–28 skyrius.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Morkaus 16:15. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką daryti Viešpats kvietė Savo apaštalus.
Kaip galite šiandien ar galėsite ateityje vykdyti pavedimą skelbti Evangeliją „visam pasauliui“?
Pamoką galite užbaigti paliudydami apie šiandien aptartas tiesas.
Paprašykite mokinių pagalvoti, ar jie kada nors svarstė, ar jų nuodėmės bus atleistos. Paaiškinkite, kad ateinančią savaitę, studijuodami Luko 5:1–10:37, jie sužinos apie Gelbėtojo norą atleisti jų nuodėmes ir ką reikia daryti, kad jiems būtų atleista.