Paulius rašė šventiesiems Tesalonikoje, sužinojęs, kad jie, nepaisydami persekiojimų, buvo ištikimi Evangelijai. Jis gyrė juos už jų tvirtą tikėjimą ir ryžtą mokyti Evangelijos. Paulius nurodo priežastį, kodėl jis pamokslavo šventiesiems Tesalonikoje.
Paulius giria Tesalonikos šventuosius už jų tvirtą tikėjimą negandų metu
Pakvieskite mokinius pasidalinti teigiamais išgyvenimais, kuriuos jie patyrė dalindamiesi Evangelija.
Su kokiais iššūkiais galime susidurti bandydami pasidalinti Evangelija?
Pakvieskite mokinius studijuojant 1 Tesalonikiečiams 1–2 ieškoti tiesų, kurios padėtų jiems stengiantis dalintis Evangelija.
Pakvieskite mokinius 13 Biblijos žemėlapyje „Apaštalo Pauliaus misijų kelionės“ surasti Tesaloniką. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį šventųjų Tesalonikoje aprašymą:
Šventieji Tesalonikoje buvo vieni pirmųjų europiečių, atsivertusių į Bažnyčią. Paulius, Silvanas ir Timotiejus ten pamokslavo anksčiau, antrosios Pauliaus misionieriškos kelionės metu, bet vėliau keleto žydų vadovų buvo išvaryti iš miesto (žr. Apaštalų darbų 17:5–15). Pauliui ir jo bendražygiams išvykus, Tesalonikos šventieji ir toliau buvo persekiojami. Vėliau Paulius parašė laišką šventiesiems, kad juos padrąsintų susidūrus su persekiojimais.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 1 Tesalonikiečiams 1:2–4. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kodėl Paulius džiūgavo dėl šventųjų Tesalonikoje.
Kodėl Paulius džiūgavo dėl šventųjų Tesalonikoje?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 1 Tesalonikiečiams 1:5–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip Paulius tesalonikiečiams skelbė Evangeliją savo ankstesnio apsilankymo metu.
Kaip, pagal 5 eilutę, Paulius skelbė Evangeliją tesalonikiečiams? (Žodžiu ir Dievo galia.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusius mokinius pakvieskite įsiklausyti, apie kokį Evangelijos žodį ir jėgą jis kalba.
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Tikrąją Evangeliją sudaro du dalykai: Žodis ir Jėga. Žodžius gali vartoti kiekvienas; visiems prieinamos knygos yra parašytos žodžiais. Tačiau jėga turi ateiti iš Dievo; ji yra ir turi būti suteikta pagal Jo norą ir valią tiems, kurie laikosi įstatymų, suteikiančių teisę ją gauti.
Evangelijos žodis yra žodinis ar užrašytas aprašymas to, ką žmonės turi daryti, kad būtų išgelbėti. […]
Tačiau tikrasis išgelbėjimas ateina tik tada, kai Dievo galia yra gaunama ir naudojama; ir ta galia yra kunigystės ir Šventosios Dvasios galia“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 3:42–43).
Apie ką, pagal vyresnįjį Makonkį, kalba Evangelijos žodis? Ką simbolizuoja Evangelijos jėga?
Kaip, pagal 6 eilutę, tesalonikiečiai elgėsi po to, kai buvo mokomi Evangelijos Dievo žodžiu ir galia? (Jie tapo Viešpaties pasekėjais ir Jo tarnais.)
Kaip Pauliaus mokymus 5–6 eilutėse apibendrintumėte kaip principą? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardinti tokį principą: Mokydami Jėzaus Kristaus Evangelijos Dievo žodžiu ir galia galime padėti kitiems tapti Viešpaties pasekėjais ir Jo tarnais.)
Kaip mes galime pasiruošti mokyti Evangelijos su Dievo žodžiu ir galia?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 1 Tesalonikiečiams 1:7–9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką dar padarė Tesalonikos šventieji, priėmę Evangeliją?
Ką dar padarė Tesalonikos šventieji, priėmę Evangeliją? Kaip jų pavyzdys paveikė šalia jų buvusius kitus tikinčiuosius?
Kokios tiesos galime pasimokyti iš šių eilučių apie tai, kaip galime dalintis Evangelija? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų įvardyti tokią tiesą: Mes galime dalintis Evangelija rodydami pavyzdį.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Veiksmingiausias Evangelijos skelbimo būdas – tai pavyzdys. Jei gyvensime pagal savo įsitikinimus, žmonės tai pastebės. Jeigu Jėzaus Kristaus atvaizdas spindi mūsų gyvenime [žr. Almos 5:14], jeigu esame džiugūs ir taikoje su pasauliu, žmonės norės sužinoti kodėl. Vienas didžiausių pamokslų, pasakytų apie misionierišką darbą, yra ši paprasta mintis, priskiriama šventajam Pranciškui Asyžiečiui: „Visada skelbkite Evangeliją ir, jei reikia, vartokite žodžius“ [Vijamas Fei ir Linda Evans Šeperd, Share Jesus without Fear (1999), 22]“ („Laukiant pakeliui į Damaską“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl buvimas pavyzdžiu gali būti veiksmingesnis būdas dalintis Evangelija nei vien kalbėjimas apie Evangeliją?
Kaip kažkieno pavyzdys padėjo jums arba priimti Evangeliją, arba visapusiškiau gyventi pagal ją?
Paulius aprašo, kaip jis su savo bendražygiais tarnavo tesalonikiečiams
Paaiškinkite, kad Paulius, pagyręs Tesalonikos šventuosius už jų teisumo pavyzdį, priminė apie savo meilę jiems ir anksčiau duotą pavyzdį, kai jiems skelbė Evangeliją.
Lentoje užrašykite tokią Raštų eilučių nuorodą ir klausimą:
Kokiais žodžiais ir frazėmis yra nusakomas tesalonikiečiams duotas Pauliaus ir jo bendražygių teisumo pavyzdys?
Pakvieskite kelis mokinius paeiliui garsiai perskaityti 1 Tesalonikiečiams 2:1–13, o klasė tegul seka skaitomą tekstą. Arba, užuot kvietę mokinius garsiai perskaityti, galite pakviesti juos dirbant mažomis grupelėmis, poromis ar individualiai surasti šias eilutes. Pakvieskite mokinius ieškoti žodžių arba frazių, kuriomis yra nusakomas tesalonikiečiams duotas Pauliaus ir jo bendražygių teisumo pavyzdys. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką jie randa.
Skirkite pakankamai laiko, po to pakvieskite mokinius ateiti prie lentos ir užrašyti vieną ar du žodžius arba frazes, kurias jie rado. Paprašykite jų paaiškinti, kaip tie žodžiai arba frazės gali nukreipti mūsų pastangas būti teisumo pavyzdžiu kitiems.
Apibendrinkite 1 Tesalonikiečiams 2:14–18, paaiškindami, kad Paulius sakė, jog šventieji Tesalonikoje buvo persekiojami už Evangelijos priėmimą. Paulius kalbėjo šventiesiems, kad jis bandė vėl atvykti pas juos, tačiau tam sutrukdė šėtonas (18 eilutė).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 1 Tesalonikiečiams 2:19–20. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius apibūdino kaip savo „vilt[į], džiaugsm[ą] ir pasididžiavim[ą]“ (19 eilutė).
Ką Paulius apibūdino kaip savo „vilt[į], džiaugsm[ą] ir pasididžiavim[ą]“?
Kaip Pauliaus viltis, džiaugsmas ir pasididžiavimas atskleidžia Dangiškojo Tėvo viltį, džiaugsmą ir pasididžiavimą mumis?
Pamoką baikite paliudydami apie šioje pamokoje atpažintas tiesas. Pakvieskite mokinius apmąstyti, kaip jie galėtų dalintis Evangelija, kalbėdami apie ją arba rodydami teisumo pavyzdį. Paskatinkite juos veikti pagal gaunamus raginimus.
Paulius dažniausiai pradeda savo laiškus pareikšdamas apie abu Dievą Tėvą ir Viešpatį Jėzų Kristų, patvirtindamas doktriną, kad Tėvas ir Sūnus yra atskiros esybės.
Žodis išrinkimas1 Tesalonikiečiams 1:4 kalba apie buvimą Viešpaties išrinktu, remiantis vertumu ikimirtingame gyvenime būti priskaičiuotiems prie Jo sandoros žmonių. Išrinktiems yra „duoti ypatingi palaiminimai ir pareigos, tad jie gali palaiminti visas pasaulio tautas“ (Raštų rodyklė, „Išrinkimas“, scriptures.lds.org).
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo nurodė priežastį, kodėl Paulius džiūgavo dėl šventųjų Tesalonikoje:
„Paulius džiūgavo dėl to, kad tai, ką jis kalbėjo tesalonikiečiams, nebuvo jiems beprasmiai žodžiai, nes jie klausėsi su dideliu susidomėjimu, ir tai, ką išmoko, įžiebė jiems didelį norą siekti teisumo savo gyvenime. […] Pauliui buvo malonu, kad Evangelijos žinia, nepaisant daugybės sunkumų, buvo priimta su tokiu džiaugsmu ir laime. Galiausiai jis pastebėjo tai, kas, tikėtina, buvo jų didžiausias pasiekimas – t. y. kad jie buvo įkvepiantys pavyzdžiai visiems jų kaimynams ir kad nuo jų plintantis Viešpaties žodis pasiekė žmones visur, toli nuo jų namų. Paulius dėkojo jiems pasakodamas, kad, kur benukeliaudavo, jis sutikdavo žmones, kurie jam pasakodavo apie jų nuostabius gerus darbus ir tikėjimą Dievu“ (“There Am I in the Midst of Them,” Ensign, May 1976, 56–57).