Biblioteka
148 pamoka. 1 Jono


148 pamoka

1 Jono

Įvadas

Jonas Bažnyčios narius kvietė ieškoti bendrystės su Tėvu ir Sūnumi. Jis pabrėžė, kad norint parodyti savo meilę Dievui privalu laikytis Jo įsakymų. Jonas taip pat Bažnyčios nariams priminė mylėti vieniems kitus.

Pasiūlymai, kaip mokyti

1 Jono 1–5

Jonas aiškina, kodėl svarbu laikytis įsakymų ir vieniems kitus mylėti

Suskirstykite mokinius poromis. Lentoje užrašykite žodį atsimetimas. Paprašykite mokinių atsisukti į savo porininkus ir glaustai apibrėžti atsimetimo prasmę. Pakvieskite kurį nors mokinį lentoje užrašyti atsimetimo apibrėžimą. Atsimetimo apibrėžimas turėtų nusakyti, kad tai nusigręžimas nuo tiesos (žr. Raštų rodyklę, skyrelį „Atsimetimas“, scriptures.lds.org).

Paaiškinkite, kad apaštalas Jonas 1 Jono laišką parašė tokiu metu, kai Bažnyčiai grėsė atsimetimas. Šiame laiške Jonas įspėjo šventuosius apie antikristus (žr. 1 Jono 2:18–26; 4:3). Antikristas tai – „bet kas, klastojantis tikrąjį evangelijos išgelbėjimo planą, ir kas atvirai ar slapta priešinasi Kristui“ ir Jo išrinktų tarnų įgaliojimui ir mokymams (Raštų rodyklė, „Antikristas“, scriptures.lds.org). Kai kurie antikristai Jono dienomis mokė, kad Jėzus Kristus būdamas čia, žemėje, neturėjo fizinio kūno, jis tik atrodė kaip fizinė asmenybė.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 1 Jono 1:1–4. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, apie ką Jonas liudijo stengdamasis paneigti šį klaidingą mokymą. Paaiškinkite, kad 1 eilutėje „gyvenimo Žodis“ yra Jėzus Kristus.

  • Kokiais žodžiais Jonas stengėsi paneigti klaidingą mokymą, kad Jėzus Kristus neturi fizinio kūno?

  • Kodėl, anot 3–4 eilučių, Jonas su Bažnyčios nariais pasidalijo savo šventu liudijimu apie Jėzų Kristų? (Jis norėjo, kad šventieji turėtų bendrystę su Bažnyčios vadovais, kurie turi bendrystę su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi. Jis taip pat troško, kad jie patirtų džiaugsmo pilnatvę.)

Paaiškinkite, kad turėti bendrystę reiškia mėgautis pasitikėjimo, bendravimo ir vienybės ryšiu. Su Bažnyčios vadovais galime turėti bendrystę, kai priimame jų mokymus bei patarimą ir jais sekame.

Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Jeigu priimsime pranašų ir apaštalų mokymus ir jais seksime, galėsime …

  • Kaip, remdamiesi Jono mokymais Jono 1:3, užbaigtumėte šį teiginį, kad gautųsi principas? (Remdamiesi mokinių žodžiais lentoje užrašykite teiginį, kad jame būtų perteiktas toks principas: Jeigu priimsime pranašų ir apaštalų mokymus ir jais seksime, galėsime turėti bendrystę su Tėvu ir Sūnumi.)

Parodykite dabartinio Bažnyčios prezidento ir kitų pranašų ir apaštalų nuotraukas.

  • Kaip sekimas pranašų ir apaštalų mokymais padeda mums turėti bendrystę su Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 1 Jono 1:5–6. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kas gali mums sutrukdyti turėti bendrystę su mūsų Dangiškuoju Tėvu.

  • Kas gali mums sutrukdyti turėti bendrystę su mūsų Dangiškuoju Tėvu?

Paminėkite, kad Jonas vartodamas žodį tamsa, omeny turi dvasinę tamsą.

  • Ką, jūsų manymu, reiškia vaikščioti dvasinėje tamsoje?

Paprašykite mokinių išstudijuoti 1 Jono 1:7–10; 2:1–6 ir išsiaiškinkite, kokios tiesos, anot Jono, gali padėti mums žinoti, kaip vaikščioti Evangelijos šviesoje. Paaiškinkite, kad žodis permaldavimas 1 Jono 2:2 reiškia apmokančiąją auką, patenkinančią Dievo teisingumo reikalavimus. Paprašykite mokinių tyliai asmeniškai, su porininku arba grupelėmis išstudijuoti šias eilutes.

  • Kokias tiesas atpažinote šiose eilutėse? (Pagalvokite, gal būtų pravartu mokinių atsakymus užrašyti lentoje. Tai galėtų būti tokios tiesos: Jėzus Kristus apmokėjo mūsų nuodėmes. Kai laikomės Dievo įsakymų, mūsų meilė Dievui tobulinama.)

  • Kodėl, jūsų manymu, mūsų meilė Dievui tampa tobulesnė, arba išbaigtesnė, kai laikomės Jo įsakymų?

  • Kada, stengdamiesi laikytis Jo įsakymų, esate patyrę stipresnę meilę Dievui?

Garsiai perskaitykite toliau pateiktus dviejų pastarųjų dienų šventųjų jaunuolių aprašymus. Paskatinkite mokinius įsiklausyti, kuriam įsakymui šiems asmenims buvo sunku paklusti.

  1. Vaikinas kasdien skaito Raštus ir ištikimai vykdo savo kunigystės pareigas, tačiau jis dažnai negražiai elgiasi su savo jaunėliu broliu.

  2. Mergina reguliariai lankosi Bažnyčios susirinkimuose ir pelnė Merginos pripažinimo apdovanojimą. Tačiau socialiniuose tinkluose jos komentarai apie klasės draugus ir mokytojus būna kandūs.

  • Kuriam įsakymui šiems dviem jaunuoliams sunku paklusti?

Paprašykite mokinių apmąstyti pateiktas situacijas, kuriose jiems gali būti sunku rodyti meilę kitiems.

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 1 Jono 2:9–11; 4:7–11, 19–21. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Viešpats mokė apie meilę. Galite paprašyti mokinių pasibraukti jiems reikšmingus mokymus šiose eilutėse.

  • Kuris Jono mokymas apie meilę jums yra prasmingiausias? Kodėl?

  • Kokį principą apie tai, ką darysime, jei mylime Dievą, galime išsiaiškinti iš šių eilučių? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų išreikšti panašią į šią tiesą: Jei mylime Dievą, mylėsime ir kitus.)

  • Kodėl, jūsų manymu, kitiems rodysime meilę, jei iš tikrųjų mylėsime Dievą?

Paminėkite, kad nors 1 Jono 4:20 Jonas vartojo žodį nekęsti, be neapykantos yra dar daug būdų, kaip mes nerodome meilės ar švelnumo kitiems. Paprašykite mokinių paminėti keletą tų būdų.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 1 Jono 3:17–18, o likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, kaip turėtume rodyti meilę kitiems. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado. Mokiniai turėtų suprasti, kodėl svarbu mylėti ne tik „žodžiais“, bet ir „darbais“.

  • Kodėl, jūsų manymu, svarbu rodyti meilę savo veiksmais, o ne vien žodžiais?

  • Kas, jūsų manymu, iš jūsų pažįstamų yra geras pavyzdys, kaip rodyti meilę kitiems? Kokiais poelgiais šis žmogus parodo savo meilę kitiems?

Paskatinkite mokinius pagalvoti apie pažįstamą žmogų, kuriam galėtų parodyti daugiau meilės. Paprašykite jų ant popieriaus lapo užrašyti to žmogaus vardą ir ką konkrečiai jie gali daryti, kad tam žmogui parodytų meilę ir švelnumą. Paaiškinkite, kad meilės nereikia rodyti kažkokiu perdėtu būdu, dažniausiai prasmingiausia tai daryti per mažus ir paprastus tikrosios meilės poelgius. Pasiūlykite jiems tą popieriaus lapą pasiimti namo ir padaryti tai, ką jame parašė.

Paminėkite, kad darbais rodydami savo meilę mes sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu (žr. 1 Jono 2:6; 3:1–3). Pamoką galite užbaigti išsakydami savo liudijimą apie mokinių per pamoką 1 Jono laiške atrastas tiesas. Paraginkite mokinius taikyti šias tiesas savo gyvenime.

Komentarai ir kontekstas

1 Jono 3:2. „Būsime panašūs į jį“

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad mirtingojo gyvenimo tikslas yra tapti panašiems į Dievą per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą:

„Atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios teologijoje mirtingojo gyvenimo tikslas yra paruošti mus suvokti mūsų, kaip Dievo sūnų ir dukterų, likimą, t. y., kad tapsime tokie kaip Jis. […] Biblijoje mirtingieji apibūdinami kaip „Dievo vaikai“ ir kaip „Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi“ (Romiečiams 8:16–17). Joje taip pat pareiškiama, jog „su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti“ (Romiečiams 8:17), ir kad, „kai jis pasirodys, būsime panašūs į jį“ (1 Jono 3:2). Šiuos Biblijos mokymus suprantame tiesiogiai. Mes tikime, kad mirtingojo gyvenimo tikslas yra gauti fizinį kūną ir per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, paklusnumą įstatymams bei Evangelijos apeigoms tapti vertiems pašlovintos, prikeltos celestialinės būsenos, dar vadinamos išaukštinimu, arba amžinuoju gyvenimu (“Apostasy and Restoration,” Ensign, May 1995, 86–87).

1 Jono 5:3. „Nes tai yra Dievo meilė“

Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie ryšį tarp meilės Dievui ir Jo įsakymų laikymosi:

„Kai mylime Viešpatį, paklusnumas nustoja būti našta. Paklusnumas tampa malonus“ („Didysis įsakymas“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).