Gelbėtojo padedami stebuklingai pagavę daugybę žuvų, Petras, Jokūbas ir Jonas atsisakė visko, nusekė paskui Gelbėtoją ir tapo žmonių žvejais. Jėzus išgydė raupsuotąjį ir paralyžiuotą vyrą. Jis pašaukė Matą būti mokiniu ir mokė, kad atėjo šaukti nusidėjėlių į atgailą. Jėzus taip pat mokė palyginimo apie jauną vyną ir senus vynmaišius.
Viešpats pašaukia Petrą, Jokūbą ir Joną būti žmonių žvejais
Lentoje užrašykite tokį klausimą: Ar kada nors jūsų prašė kažką padaryti, nors nežinojote, kam to reikia? Paprašykite mokinių apmąstyti šį klausimą ir pakvieskite juos į jį atsakyti.
Kodėl kartais sunku vykdyti nurodymus nežinant, kam to reikia?
Kokiems įsakymams arba Bažnyčios vadovų patarimams kartais sunku paklusti jaunimui, jeigu jie gerai nesupranta, kam to reikia? (Mokinių atsakymus galite surašyti lentoje.)
Paraginkite mokinius Luko 5:1–11 surasti principą, galintį jiems padėti, kai jie ne visai supranta, kodėl yra prašomi laikytis tų patarimų arba Viešpaties įsakymų.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Luko 5:1–5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko, baigęs pamokslauti, Gelbėtojas paprašė Simono (Petro). Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. (Jei būtina, paaiškinkite, kad valksmas, tai vienu tinklo vilkimu sugautos žuvys.)
Ką apie ankstesnius bandymus sugauti žuvies Gelbėtojui pasakė Simonas?
Ką Simonui sakė jo, kaip žvejo, patirtis, kai Gelbėtojas liepė dar kartą užmesti tinklą?
Kokie Simono žodžiai parodo, kad jis pasitikėjo Viešpačiu?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Luko 5:6–9, o kitų mokinių paprašykite surasti, kas įvyko Simonui padarius tai, ko prašė Viešpats.
Kas įvyko Simonui padarius tai, ko prašė Viešpats?
Kokio principo mus moko Simono noras daryti tai, ko prašė Viešpats, net nesuprantant kodėl? (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau turėtų paminėti tokį principą: Jeigu darome tai, ko mūsų prašo Viešpats, netgi nesuprasdami kodėl, Jis gali suteikti palaimų, didesnių, negu galime tikėtis. Šį principą lentoje užrašykite remdamiesi mokinių žodžiais.)
Kodėl, gyvendami pagal šį principą, turime pasitikėti Jėzumi Kristumi?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį principą, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Galite paruošti mokiniams po šio teiginio kopiją:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Šitas gyvenimas – tai visiško pasitikėjimo patyrimas – pasitikėjimo Jėzumi Kristumi, pasitikėjimo Jo mokymais, pasitikėjimo savo sugebėjimais, kai Šventosios Dvasios esame vedami paklusti tiems mokymams, kad patirtume laimę dabar ir sulauktume prasmingo, be galo laimingo amžinojo būvio. Pasitikėti reiškia noriai paklusti iš pradžių nežinant, kuo tai baigsis (žr. Patarlių 3:5–7). Kad jūsų pasitikėjimas Viešpačiu duotų vaisių, jis turi būti galingesnis ir patvaresnis už jūsų pasitikėjimą savo pačių jausmais ir patirtimi“ (“Trust in the Lord,” Ensign, Nov. 1995, 17).
Kaip išsiugdyti tokį pasitikėjimą Gelbėtoju?
Ar jūs arba jūsų šeimos nariai esate gavę didesnių palaiminimų nei tikėjotės, nes sekėte Viešpaties nurodymais, net gerai nesuprasdami jų priežasties? (Tai gali būti patirtis, galiausiai padėjusi mokiniams suprasti, kodėl Viešpats davė tokius nurodymus.)
Pakvieskite mokinius ant popieriaus lapo, kurį po to galės pasiimti namo, užrašyti Viešpaties patarimą arba įsakymą, kurio jie galėtų laikytis dar stropiau, nors dabar gerai nesupranta, kodėl reikia jo laikytis. (Jei užteks laiko, galite pasiūlyti mokiniams idėjų pasisemti knygelėje Jaunimo stiprybės vardan [2011].)
Apibendrinkite Luko 5:10–11, paaiškindami, kad Petras, Jokūbas ir Jonas paliko savo žvejų valtis ir tinklus ir nusekė paskui Jėzų.
Mokiniams parodykite (arba nupieškite lentoje) šiuos daiktus: švirkštas, bintas, muilas ir maišelis su ledukais.
Kaip šios priemonės gali padėti gydant žmonių ligas arba jų žaizdas?
Nuo ko dar, be ligų ir fizinių sužalojimų, gali būti gydomi žmonės? (Užrašykite mokinių atsakymus lentoje. Atsakymai gali būti ir tokie: nuo nuodėmių, žalingų įpročių, nevilties ir pykčio.)
Paraginkite mokinius studijuojant Luko 5:12–25 surasti principus, mokančius mus, kaip reikia elgtis, kad padėtume sau patiems ir kitiems būti pagydytiems.
Lentoje nubraižykite toliau pateiktą lentelę ir paprašykite mokinių ją nusikopijuoti į savo sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalus:
Panašumai
Skirtumai
Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Luko 5:12–15 ir Luko 5:17–25. Paaiškinkite, kad šios ištraukos pasakoja, kaip Gelbėtojas išgydė du vyrus. Vienas vyras sirgo raupsais, o kitas buvo paralyžiuotas. Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite jų kartu su porininkais perskaityti ir aptarti tokius klausimus:
Kuo panašūs šie abu išgydymai? Kuo jie skiriasi?
Kokį vaidmenį šiose istorijose atlieka tikėjimas?
Paprašykite mokinių savo lentelėse užrašyti, ką rado. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką sužinojo. Galite mokiniams pasiūlyti 20 eilutėje pasižymėti frazę „matydamas jų tikėjimą“. Pasistenkite, kad mokiniai suprastų, jog paralyžiuotąjį atnešusių žmonių tikėjimas prisidėjo prie to žmogaus išgydymo.
Kokius principus, kaip siekti išgydymo ir kaip padėti kitiems būti išgydytiems, sužinome iš šių pasakojimų? (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau turėtų atpažinti tokius principus: Kai parodome tikėjimą ir ateiname pas Gelbėtoją, jis gali mus išgydyti. Galime padėti kitiems žmonėms ateiti pas Gelbėtoją, kad ir jie būtų išgydyti. Užrašykite tuos principus lentoje).
Kokiais būdais galime būti išgydyti Gelbėtojo? (Padėkite mokiniams suprasti, kad Gelbėtojas gali pašalinti mūsų negalias arba suteikti drąsos, tikėjimo, paguodos ir ramybės, kurios mums reikia ištveriant arba nugalint savo silpnybes.)
Paprašykite mokinių apsvarstyti lentoje surašytas negalias, kurias gali prireikti žmonėms išsigydyti.
Ką galite daryti, kad padėtumėte atvesti žmones pas Gelbėtoją ir patirti Jo gydančią galią?
Ar kada nors jūs arba jūsų pažįstamas buvote išgydyti dėl parodyto tikėjimo Gelbėtoju? (Priminkite mokiniams, kad nederėtų dalintis tokia patirtimi, kuri yra pernelyg asmeniška.)
Ar yra tekę matyti, kaip žmogus atveda kitą pas Viešpatį, kad jis patirtų gydomąją Gelbėtojo galią?
Pasiūlykite mokiniams apsvarstyti, kaip jie galėtų labiau tikėti Jėzų Kristų, kad būtų išgydyti, gautų atleidimą arba būtų paguosti, ir kaip jie galėtų pas Gelbėtoją atvesti kitus. Paskatinkite juos veikti pagal kiekvieną Dvasios raginimą.
Rašto aiškintojai ir fariziejai klausia, kodėl Jėzus valgo su muitininkais ir nusidėjėliais
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 5:27–28, o likusių mokinių paprašykite surasti Gelbėtojo pakvietimą Leviui. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Kokį įspūdį jums padarė Levio atsakas į Gelbėtojo pakvietimą?
Priminkite mokiniams, kad Levį taip pat vadino Matu (žr. Mato 9:9). Jis buvo muitininkas, o tai reiškė, kad jis rinko mokesčius Romos valdžiai iš saviškių žydų. Apskritai žydai nekentė muitininkų ir laikė juos atstumtaisiais, nusidėjėliais ir netgi Izraelio tautos išdavikais. Apibendrinkite Luko 5:29–35, paaiškindami, kad Jėzui valgant su Leviu ir kitais, Rašto aiškintojai ir fariziejai smerkė Jį, nes Jis valgė su nusidėjėliais. Jėzus mokė, kad atėjo šaukti į atgailą nusidėjėlių.
Jėzus pateikia palyginimą apie jauną vyną ir senus vynmaišius
Paaiškinkite, kad Viešpats Rašto aiškintojus ir fariziejus mokė palyginimais. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Luko 5:36–39. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, apie kokius daiktus Viešpats kalbėjo šiame palyginime.
Apie kokius daiktus Viešpats kalbėjo šiame palyginime?
Parodykite mokiniams naujos drobės skiautę ir skiautę prakiurusios senos drobės. Paaiškinkite, kad 36 eilutėje žodžiai „naujas drabužis“ nurodo dar nesusitraukusią drobę. Negalima seno drabužio lopyti naujos drobės lopu, nes traukdamasi nauja drobė tik padidins skylę. Panašiai ir Jėzaus Kristaus Evangelija ne lopė senus įsitikinimus ir papročius, bet visiškai atkūrė tiesą.
Paaiškinkite, kad 37 eilutėje žodis vynmaišiai reiškia odinius maišus vynui laikyti. Jei įmanoma, parodykite mokiniams senos ir naujos odos skiautes.
Kuo nauja oda skiriasi nuo senos? (Nauja oda yra švelni ir lanksti. Sena oda yra kieta ir trapi.)
Paaiškinkite, kad jaunam vynui fermentuojantis odiniuose maišuose išsiskirdavo dujos ir įtempdavo odą. Kai tokiu būdu vynmaišis įsitempdavo, bandant dar kartą jame fermentuoti jauną vyną, jis galėjo sprogti.
Šiame palyginime jaunas vynas simbolizuoja Gelbėtojo mokymus ir amžinosios Evangelijos pilnatvę, o senas vynas – fariziejų įsitikinimus, tradicijas ir papročius laikantis Mozės įstatymo.
Kuo „seni vynmaišiai“ panašūs į Rašto aiškintojus ir fariziejus? (Kaip seni vynmaišiai yra neelastingi ir nepajėgtų išlaikyti jauno vyno, taip Rašto aiškintojai ir fariziejai buvo užkietinę savo širdis ir nenorėjo keistis ir priimti Gelbėtojo ir Jo mokymų.)
Ką galėjo simbolizuoti „nauji vynmaišiai“? (Nusižeminusius ir norinčius keistis ir priimti Gelbėtoją ir Jo mokymus.)
Ką iš šito palyginimo sužinome apie tai, ką turime daryti, kad priimtume Gelbėtoją ir Jo Evangeliją? (Mokiniai turėtų nurodyti principą, panašų į šį: Kad priimtume Gelbėtoją ir Jo Evangeliją, turime būti nuolankūs ir pasiryžę keistis. Pasiūlykite mokiniams šį principą užsirašyti Raštų paraštėje, šalia Luko 5:36–39.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį principą, paprašykite jų peržvelgti Luko 5 skyrių ir surasti pavyzdžių, kokie užkietėję ir nusiteikę nepaklusti Gelbėtojui ir Jo mokymams buvo žmonės, taip pat pavyzdžių, kada žmonės buvo nuolankūs ir pasiryžę keistis. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Baigdami pamoką paliudykite apie Luko 5 skyriuje aptartus principus.
Komentarai ir kontekstas
Luko 5:23. Kas lengviau – ar pasakyti: „Tavo nuodėmės tau atleistos“, ar pasakyti: „Kelkis ir vaikščiok?!“
Prezidentas Haroldas B. Ly, vienuoliktasis Bažnyčios prezidentas, mokė apie didžiausius šiais laikais vykstančius stebuklus:
„Didžiausi šiais laikais mano matomi stebuklai tai nebūtinai sergančiųjų išgydymas, bet didžiausi stebuklai, kuriuos matau, tai išgydymas ligotų sielų – sergančių siela ir dvasia, nusiminusių ir suglumusių, esančių ant nervinio lūžio ribos. Visiems jiems stengiamės padėti, nes jie yra vertingi Viešpaties akyse, ir mes nenorime, kad kas nors jaustųsi pamirštas“ (“Stand Ye in Holy Places”, Ensign, July 1973, 123).
Luko 5:21–24. „Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas!“
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, komentuodamas Rašto aiškintojų ir fariziejų abejones dėl Gelbėtojo teisės atleisti nuodėmes, mokė taip:
„Šis įvykis mūsų Viešpaties gyvenime buvo aiškus ir nepaneigiamas įrodymas, kad Jis yra Mesijas. Tai suprato tie, kuriems Jis tarnavo. Jis dažnai žodžiu liudijo, kad Dievas yra Jo Tėvas, ir pamokslaudamas bei gydydamas šį asmeninį liudijimą parėmė neprilygstamu tarnavimu. Toks buvo Jo tikslas – skelbti, kad Jis padaro tai, ko negali padaryti niekas kitas, tik Dievas, ir įrodyti tai po to sekusiu Savo Tėvo galios demonstravimu.
Ir Jėzus, ir ten dalyvavę „įstatymo mokytojai“ žinojo, kad niekas, išskyrus Dievą, negali atleisti nuodėmių. Todėl, kaip ryškų ir dramatišką liudijimą, kad su Juo yra Dievo galia […], Jėzus padarė tai, ko joks apsimetėlis nebūtų padaręs – įrodė turįs dievišką galią išgydyti žmogų ir jam atleisti“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:177–178).
Kalbėdamas apie paralyžiuotą žmogų ir frazę „matydamas jų tikėjimą“ (Luko 5:20; kursyvas pridėtas), vyresnysis Či Hongas (Semas) Vongas iš Septyniasdešimties mokė:
„Mūsų jungtinis tikėjimas taip pat paveiks kitų gerovę.
Kas buvo tie žmonės, kuriuos pamini Jėzus? Tai galėjo būti tie keturi vyrai, kurie nešė paralyžiuotą vyrą, pats paralyžiuotasis, žmonės, kurie meldėsi dėl jo, ir visi, kurie klausėsi Jėzaus pamokslavimo ir tyliai širdyse džiūgavo dėl netrukus įvyksiančio stebuklo. Tai taip pat galėtų būti sutuoktinis, gimdytojas, sūnus ar duktė, misionierius, kvorumo prezidentas, Paramos bendrijos prezidentė, vyskupas arba toli esantis draugas. Visi galime padėti vienas kitam. Visada turėtume nekantriai laukti, kada galėsime padėti tiems, kam reikia pagalbos“ („Gelbėkime vieningai“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).