Paulius mokė šventuosius, kaip atsispirti blogio įtakai. Jis taip pat mokė juos, kaip sustiprinti šeimos santykius. Paulius užbaigė savo laišką ragindamas Dievo pasekėjus „apsiginkluo[ti] visais Dievo ginklais“ (Efeziečiams 6:11), kad pasipriešintų Šėtono apgaulėms.
Paulius moko šventuosius, kaip atsispirti blogio įtakai
Jei turite, parodykite mokiniams kokį nors daiktą, kurį jie atpažintų kaip naujai pagamintą ar nupirktą, ir paklauskite:
Kaip mes paprastai elgiamės su naujais daiktais?
Priminkite mokiniams, kad Laiško efeziečiams 4 skyriuje pateikiamas Pauliaus patarimas naujiems Bažnyčios nariams atsižadėti „ankstesnio senojo [žlugdančio] žmogaus“ (22 eilutė) ir „apsivilkti nauju žmogumi“ (24 eilutė), arba pradėti naują gyvenimą kaip Jėzaus Kristaus pasekėjams.
Kodėl žmogaus, pasiryžusio sekti Jėzumi Kristumi, gyvenimas gali būti laikomas nauju gyvenimu?
Pakvieskite mokinius studijuojant Laiško efeziečiams 5–6 skyrius ieškoti principo, kuris padėtų jiems, kaip Jėzaus Kristaus pasekėjams, „apsivilkti nauju žmogumi“.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Efeziečiams 5:1–7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius patarė šventiesiems, kaip Jėzaus Kristaus pasekėjams, daryti ir ko nedaryti.
Ką Paulius patarė Jėzaus Kristaus pasekėjams daryti? Ko jis jiems patarė nedaryti?
Kokią tiesą iš šių eilučių galime atpažinti apie Jėzaus Kristaus pasekėjus? (Mokiniai gali paminėti įvairias tiesas, tačiau nepamirškite pabrėžti, kad Jėzaus Kristaus pasekėjai nedalyvauja pasaulio blogybėse.)
Ko, pagal 5 eilutę, netenka tie, kurie dalyvauja pasaulio blogybėse?
Kaip dalyvavimas pasaulio blogybėse veikia žmogaus naują gyvenimą Kristuje? Kaip tokio žmogaus pavyzdys veikia kitus?
Apibendrinkite Efeziečiams 5:8–20, paaiškindami, kad Paulius ragino šventuosius „elg[tis] kaip šviesos vaik[us]“ (8 eilutė), būti išmintingus ir siekti sužinoti Viešpaties valią „bū[nant] piln[iems] Dvasios“ (18 eilutė).
Paulius pataria efeziečiams dėl jų santykių šeimoje
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie bendravo su savo šeimos nariais per pastarąsias 24 valandas ir ar jų santykiai buvo pozityvūs ar negatyvūs. (Pavyzdžiui, ar tas bendravimas buvo kupinas meilės ar nesutarimų? malonus ar įžeidžiantis? pakylėjantis ar žeminantis?)
Kodėl kartais yra sunku turėti pozityvius santykius šeimoje?
Paraginkite mokinius studijuojant Laiško efeziečiams 5:21–6:9 rasti principus, kurie gali padėti sustiprinti jų šeimos santykius.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Efeziečiams 5:21. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius ragino šventuosius daryti.
Ką Paulius ragino šventuosius daryti? (Paaiškinkite, kad frazė „pakluskite vieni kitiems“ reiškia kitų interesų iškėlimą aukščiau savųjų, o frazė „dėl Kristaus baimės“ kalba apie mūsų meilę ir pagarbą Dievui.)
Kaip Jėzus Kristus parodė atsidavimo pavyzdį?
Kaip kitų interesų iškėlimas aukščiau savųjų gali sustiprinti mūsų santykius šeimoje?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Efeziečiams 5:22–29. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip Paulius patarė vyrams ir žmonoms elgtis vieniems su kitais?
Kokį elgesio pavyzdį Paulius patarė žmonoms rodyti bendraujant su savo vyrais? (Paaiškinkite, kad Paulius mokė, jog žmona savo vyrui turėtų „būti klusni“ [žr. 22 eilutę]. Tai gali būti aiškinama kaip palaikanti, remianti ir gerbianti savo vyrą taip, kaip Viešpatį. Vyro dieviškai paskirtas vaidmuo yra pirmininkauti, arba rūpintis šeima, taip, kaip Gelbėtojas rūpinasi ir vadovauja Savo Bažnyčiai.)
Ką Paulius patarė vyrams daryti bendraujant su savo žmonomis?
Kaip vyras, mylintis savo žmoną taip, kaip Gelbėtojas myli savo Bažnyčią, elgsis su ja? (Jis „atid[uos] už ją save“ [25 eilutė], arba padarys ją svarbesnę nei jis pats ir „globo[s]“ ją [29 eilutė].)
Kokią tiesą galime atpažinti iš Pauliaus mokymų apie tai, kas gali nutikti mūsų šeimose, jei tai, kaip Gelbėtojas elgiasi su Bažnyčia, laikysime pavyzdžiu sau? (Mokiniai turėtų savais žodžiais apibūdinti principą, panašų į šį: Kai Gelbėtojo elgesį su Bažnyčia laikome pavyzdžiu sau, galime sustiprinti savo šeimos santykius.)
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Efeziečiams 5:30–33. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kuo tampa vyrai ir žmonos, kai susituokia.
Kuo, pagal 31 eilutę, tampa vyrai ir žmonos, kai susituokia? (Jie tampa „vienu kūnu“, arba susivieniję fiziškai, emociškai ir dvasiškai.)
Kaip sekimas Gelbėtojo pavyzdžiu bendraujant tarpusavyje gali padėti susituokusiai porai (ar šeimai) sustiprinti meilę arba vienybę?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Efeziečiams 6:1–4. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip sekimas Jėzaus Kristaus pavyzdžiu yra taikytinas vaikui bendraujant su savo tėvais. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado.
Kaip paklusdamas savo tėvams, vaikas seka Jėzaus Kristaus pavyzdžiu?
Ką Paulius patarė tėvams daryti auginant savo vaikus?
Pakvieskite mokinius apmąstyti, kaip jų santykiai šeimoje sustiprėtų, jeigu jie pavyzdžiu laikytų savo bendravimą su Gelbėtoju. Pakvieskite juos pasirinkti vieną bendravimo sritį, kurią jie norėtų pagerinti, ir užsirašyti kelis būdus, kaip jie gali ją pagerinti, sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu. Paraginkite juos veikti pagal tai, ką užsirašė.
Apibendrinkite Efeziečiams 6:5–9, paaiškindami, kad Paulius mokė apie tarno ir šeimininko santykius. Naujojo Testamento laikais Romos imperijoje vergija buvo įprastas dalykas, netgi tarp kai kurių Bažnyčios narių. Pauliaus patarimas nereiškia, kad jis pritarė vergijai.
Paulius pataria šventiesiems „apsiginkluo[ti] visais Dievo ginklais“
Lentoje užrašykite toliau pateiktą prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį. (Šis teiginys yra paimtas iš “The Power of the Word,” Ensign, May 1986, 79.) Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį teiginį.
„Šėtonas kariauja prieš Bažnyčios narius, kurie turi liudijimus ir stengiasi laikytis įsakymų“ (prezidentas Ezra Taftas Bensonas).
Kaip Šėtonas kariauja prieš Bažnyčios jaunimą?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Efeziečiams 6:10–13. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, prieš ką, pasak Pauliaus, kovojo šventieji jo dienomis.
Prieš ką, pasak Pauliaus, kovojo šventieji jo dienomis?
Kaip tai, ką išvardijo Paulius 12 eilutėje, yra tas pats, prieš ką mes kovojame mūsų dienomis?
Ką Paulius sakė savo dienų šventiesiems padaryti, kad jie atsilaikytų prieš blogį? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei apsiginkluosime visais Dievo ginklais, sugebėsime atremti blogį.
Padalinkite mokiniams toliau pateiktos dalijamosios medžiagos kopijas. Klasę suskirstykite į nedideles penkias grupeles ir kiekvienai iš jų priskirkite po vieną apsiginklavimo elementą, paminėtą Efeziečiams 6:14–17. (Neužduokite „susijuos[ti] strėnas tiesa)“ [14 eilutė]. Jeigu jūsų klasė yra nedidelė, kai kurioms grupėms galite priskirti daugiau nei vieną apsiginklavimo elementą.)
Lentoje užrašykite tokius klausimus:
Kam ši apsiginklavimo dalis naudojama?
Kaip Paulius pavadino šią dalį?
Ką šarvais apsaugota kūno dalis simbolizuoja dvasiškai?
Kaip šių dvasinių šarvų konkrečios dalies dėvėjimas gali padėti jums atremti blogį?
Kad parodytumėte mokiniams, kaip atlikti užduotį, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Efeziečiams 6:14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti atsakymų į lentoje užrašytus klausimus, jiems „susijuos[iant] strėnas tiesa“ ir rašant atsakymus į išdalintus lapus.
Paaiškinkite, kad šarvų dalis, kuria „susijuos[iame] strėnas“ yra diržas, kuris yra užrišamas maždaug per juosmenį. Mokiniai turėtų atsakyti maždaug taip: 1. Jis naudojamas strėnoms (gyvybiškai svarbiems dauginimosi organams) uždengti. 2. Tiesa. 3. Jis simbolizuoja mūsų skaistumą arba moralinį tyrumą. 4. Išgelbėjimo plano teisingumo žinojimas gali padėti mums išlikti moraliai tyriems.
Pakvieskite mokinius grupėmis skaitant Efeziečiams 6:14–18 sekti šiuo pavyzdžiu ir užpildyti dalijamosios medžiagos dalis, pagal jiems paskirtas šarvo dalis.
Skirkite pakankamai laiko, po to pakvieskite po vieną atstovą iš kiekvienos grupės papasakoti likusiems, ką sužinojo. Paraginkite mokinius, kiekvienai grupei dalinantis savo atsakymais, užsirašyti kitų grupių atsakymus savo lapuose.
Kodėl yra svarbu apsaugoti save visais Dievo šarvais?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite mokinių paklausyti, kaip turime užsidėti ir stiprinti Dievo šarvus.
Paveikslėlis
Elder M. Russell Ballard
„Man patinka šią dvasinę ginkluotę įsivaizduoti ne kaip gražiai nulietus kūno šarvus, o kaip grandininius šarvus. Grandininiai šarvai susideda iš mažų plieninių grandinėlių, leidžiančių jų nešiotojui laisviau judėti ir neprarasti apsaugos. Sakau iš patirties, kad nėra kito tokio didelio ir didingo dalyko, kaip dvasiškai apsišarvuoti. Tikroji dvasinė jėga susideda iš daugybės mažų tarpusavyje sujungtų darbų, sudarančių dvasinio sutvirtinimo audeklą, kuris apsaugo ir pridengia nuo blogio“ (“Be Strong in the Lord,” Ensign, July 2004, 8).
Kaip jūs kiekvieną dieną galite pasitelkti visus Dievo ginklus? Kaip tai jums padėjo atsispirti blogiui, gundymams ar apgaulėms?
Lentoje užrašykite toliau pateiktus klausimus ir pakvieskite mokinius užrašyti savo atsakymus:
Kurios jūsų dvasinių šarvų dalys yra stiprios?
Kuri šarvo dalis yra silpniausia?
Ką jūs galite padaryti savo gyvenime, kad sustiprintumėte kiekvieną šių dvasinių šarvų dalį?
Apibendrinkite Efeziečiams 6:19–24, paaiškindami, kad Paulius užbaigė savo laišką prašydamas šventuosius melstis, kad jam būtų „atveriamos lūpos“ (žr. 19 eilutę) ir jis, būdamas kalėjime, galėtų drąsiai skelbti Evangeliją.
Pasidalinkite liudijimu apie tiesas, kurias mokiniai atpažino Laiško efeziečiams 5–6 skyriuose. Paraginkite juos veikti pagal pamokos metu pajaustus Dvasios raginimus.
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas, patardamas vyrams, kaip vadovauti savo šeimoms, nurodė Gelbėtojo pavyzdį:
„Juk nematome, kad Gelbėtojas vestų Bažnyčią grubia ar negeranoriška ranka. Nematome, kad Gelbėtojas elgtųsi su Savo Bažnyčia nepagarbiai ar aplaidžiai. Taip pat nematome, kad Jis naudotų jėgą ar prievartą, siekdamas Savo tikslų. Niekur nematome, kad Gelbėtojas darytų ką nors kitą, kaip tik tai, kas ugdo, pakelia, paguodžia ir išaukština Bažnyčią“ (“To the Fathers in Israel,” Ensign, Nov. 1987, 50).
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė, kokią įtaką gali padaryti vyras, kai jis myli savo šeimą taip, kaip Gelbėtojas myli Bažnyčią:
„Kristus taip mylėjo bažnyčią ir jos žmones, kad už juos savo pasirinkimu kentė persekiojimus, žeminimus ir įžeidinėjimus, kantriai iškentė skausmą ir fizinį smurtą ir galiausiai atidavė savo brangią gyvybę.
Kai vyras būna pasiruošęs taip elgtis su namiškiais, į jo vadovavimą atsilieps ne tik jo žmona, bet ir visa šeima“ (“Home: The Place to Save Society,” Ensign, Jan. 1975, 5).
„Paulius sakė: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas“ (Efeziečiams 6:1; kursyvas pridėtas), ir po to iš karto papildė: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ (2 eil.). Tačiau šį kartą, jis to nepatikslino, nurodydamas tai tik kaip „pirm[ąjį] įsakym[ą] su pažadu“ (Efeziečiams 6:2). Paklusti savo tėvams Viešpatyje reiškia paklusti jiems teisume (žr. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 2:521). Kiekvieną kartą, kai vaikas elgiasi teisiai, jis suteikia garbę savo tėvams, nepriklausomai nuo to, ar jo tėvai yra teisūs ar nelabi. Priešingas teiginys irgi yra teisingas. Kiekvieną kartą, kai vaikas elgiasi nedorai, jis užtraukia gėdą savo tėvams, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena teisiai ar ne. Taigi, tėvų gerbimas ne visada gali reikšti paklusimą jiems. Tais gana retais atvejais, kai tėvai gali paprašyti ar paskatinti savo vaikus elgtis neteisiai, šie paklusdami jiems užtraukia negarbę savo tėvams” (Old Testament Student Manual: Genesis–2 Samuel [Church Educational System manual, 2003], 131).
Prezidentas Haroldas B. Ly paaiškino apsiginklavimo visais Dievo ginklais svarbą.
„Pasak apaštalo Pauliaus, mūsų kūne yra keturios vietos, kurios yra silpniausios prieš tamsos jėgas. Strėnos, simbolizuojančios dorybę ir skaistumą. Širdis, simbolizuojanti mūsų elgesį. Kojos, simbolizuojančios mūsų gyvenimo tikslus ir siekius, ir galiausiai galva, simbolizuojanti mūsų mintis“ (Feet Shod with the Preparation of the Gospel of Peace, Brigham Young University Speeches of the Year [Nov. 9, 1954], 2).
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, ką mes turime padaryti pirma, prieš apsiginkluodami Dievo ginklais.
„Prigimtinio žmogaus nusivilkimas padaro įmanomą apsiginklavimą visais Dievo ginklais, kurie anksčiau nebūtų gerai tikę! (Žr. Efeziečiams 6:11, 13.)“ (“Plow in Hope,” Ensign, May 2001, 60.)
Prezidentas N. Eldonas Teneris iš Pirmosios Prezidentūros mokė, ką mes galime daryti, kad apsiginkluotume visais Dievo ginklais:
„Apžiūrėkite savo šarvus. Ar yra nesaugių ar neapsaugotų vietų? Nuspręskite, kaip apsaugoti tą vietą. […]
Per didįjį atgailos principą jūs galite pakreipti savo gyvenimą ir jau dabar pradėti dėtis Dievo šarvus per studijavimą, maldą ir pasiryžimą tarnauti Dievui bei laikytis jo įsakymų“ (“Put on the Whole Armor of God,” Ensign, May 1979, 46).