Paulius atsakė į Korinto šventųjų klausimus apie Bažnyčios lėšų naudojimą jo paties pragyvenimui. Jis paaiškino, kad jo pamokslavimo tikslas buvo atnešti išgelbėjimą Dievo vaikams. Jis ragino juos vengti nuodėmių ir taip pat stengtis neįžeisti kitų dėl jų religinių įsitikinimų.
Paulius skelbia Evangeliją, kad ir pats, ir jo klausytojai galėtų išsigelbėti
Į pamoką atsineškite ir nuo mokinių paslėpkite žadintuvą. Iš anksto nustatykite taip, kad jis suskambėtų pamokos pradžioje.
Pamoką pradėkite paprašydami mokinių įsivaizduoti, koks yra amžinasis gyvenimas. Paprašykite jų savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti, kodėl jie trokšta amžinojo gyvenimo. Galite kelių mokinių paprašyti visai klasei perskaityti, ką užsirašė.
Šios užduoties pabaigoje turėtų suskambėti žadintuvas. Kai tai įvyks, paprašykite vieno mokinio jį surasti ir išjungti.
Ką pamanėte išgirdę žadintuvą?
Paklauskite mokinių, ar kada nors jiems buvo sunku atsikelti ryte ir dėl to teko praleisti ką nors svarbaus. Paprašykite keletą mokinių pasidalinti patyrimais.
Paaiškinkite, kad panašiai, kaip dėl nesugebėjimo atsikelti ryte suskambėjus žadintuvui mes galime praleisti arba nepasiekti to, kas svarbu, lygiai taip pat gyvenime nesugebėjimas „pabusti“, arba pasikeisti, gali mums sutrukdyti pasiekti patį svarbiausią dalyką – amžinąjį gyvenimą.
Paprašykite mokinių, studijuojant 1 Korintiečiams 9 skyrių, ieškoti principo, galinčio padėti suprasti, kaip pasiekti amžinąjį gyvenimą.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 9:1–21 apibendrinimą:
Paulius atsakė į įvairius Korinto šventųjų klausimus. Jis rašė, kad nors ir būtų visiškai pateisinama gauti žemiškiems reikalams skirtą Bažnyčios narių paramą, ji nebuvo jo pragyvenimo šaltinis. Paulius paaiškino, kad, taikydamasis prie skirtingų aplinkybių ir nepažeisdamas Evangelijos standartų, jis sugebėjo padėti žydams, kitataučiams ir kitiems silpniems Evangelijoje ją priimti.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 9:17. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir rasti, kaip Paulius skelbė Evangeliją. Galite paaiškinti, kad frazė „atlieku tik man patikėtą tarnybą“ reiškia, jog Paulius vykdė užduotį skelbti Evangeliją.
Kaip Paulius skelbė Evangeliją?
Paprašykite mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 9:22–23. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kodėl Paulius noriai skelbė Evangeliją.
Kodėl Paulius noriai skelbė Evangeliją?
Pakvieskite mokinį, kuris nuolat intensyviai repetuoja arba treniruojasi (muzikantą arba sportininką), ateiti į klasės priekį. Užduokite jam tokius klausimus:
Kokia jūsų treniruočių (ar repeticijų) programa?
Ar teko treniruotis (repetuoti) ruošiantis konkrečiam renginiui arba siekiant tikslo? Kaip konkretaus tikslo siekimas jus motyvuoja darbui?
Padėkokite mokiniui ir paprašykite atsisėsti.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 9:24–25. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokias sporto varžybas Paulius pasitelkė pavyzdžiu, mokydamas Korinto šventuosius.
Apie kokias varžybas užsiminė Paulius?
Kokių savybių arba bruožų, pasak Pauliaus, reikia bėgikams, kad juos lydėtų sėkmė? (Paaiškinkite, kad „nuo visko susilaikyti“ reiškia pasitelkti savitvardą.)
Kas yra Pauliaus paminėtas nevystantis vainikas, kuris liks amžinai? (Amžinasis gyvenimas.)
Kokį principą, paaiškinantį, ką turime daryti norėdami gauti amžinąjį gyvenimą, sužinome iš 25 eilutės? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti tokį principą: Norėdami gauti amžinąjį gyvenimą, turime išmokti visada kontroliuoti save. Užrašykite šį principą lentoje. Įsitikinkite, jog mokiniai supranta, kad nors savitvarda yra būtina, amžinasis gyvenimas galiausiai gaunamas tik per Jėzaus Kristaus „nuopelnus ir gailestingumą, ir malonę“ (2 Nefio 2:8), bet ne vien per mūsų savitvardą.)
Kaip manote, kodėl savitvarda yra būtina siekiant amžinojo gyvenimo?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 9:26–27. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Paulius apibūdino savo savitvardos pastangas.
Remdamiesi 26 eilute pasakykite, kaip Paulius apibūdino savo pastangas pelnyti amžinąjį gyvenimą? (Užtikrintai, nešvaistant jėgų.)
Remdamiesi 27 eilute pasakykite, ką turėjo omenyje Paulius, rašydamas „tramdau savo kūną ir darau jį klusnų“?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką turėjo omenyje Paulius, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti prezidento Brigamo Jango teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Brigamas Jangas
„Negalite paveldėti amžinojo gyvenimo, jeigu jūsų geiduliai nėra suvaldyti jumyse gyvenančios dvasios, tos dvasios, kurią jums Danguje davė jūsų Tėvas. Turiu omenyje Tėvą jūsų dvasių – tų dvasių, kurias Jis patalpino šiose palapinėse. Palapinės privalo tobulai paklusti Dvasiai, arba negalėsite ugdyti kūnų amžinajam gyvenimui paveldėti. […] Stropiai stenkitės, kol viską pajungsite Kristaus įstatymui. […]
Jei dvasia paklūsta kūnui, ji genda; bet jei kūnas paklūsta dvasiai, jis tampa tyras ir šventas“ (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 204–205).
Kokiais poelgiais savo kūnus galime pajungti dvasiai?
Paulius perspėja Korinto šventuosius vengti nuodėmės ir stengtis neįžeisti kitų
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas
„Vienas iš didžiųjų gyvenimo mitų yra žmonių įsitikinimas, kad jie yra nenugalimi. Pernelyg daug yra manančių, kad jie yra geležiniai, pakankamai stiprūs atsilaikyti prieš bet kokias pagundas. Jie leidžiasi užliūliuojami minties „man to nutikti negali“ („Man to negali nutikti“,2002 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kokiais atvejais žmonės leidžiasi gundomi, manydami, kad jie pakankamai stiprūs ir galės atsispirti? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje.)
Paaiškinkite, kad, perspėdamas Korinto šventuosius apie pagundas ir nuodėmes, Paulius rėmėsi pavyzdžiais iš izraelitų istorijos. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 10:1–5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokie Izraelio vaikų patyrimai Mozės laikais turėjo juos sustiprinti.
Kokie Izraelio vaikų patyrimai Mozės laikais turėjo juos sustiprinti? (Galite pažymėti, kad Paulius nurodė „dvasinę uolą“, arba Jehovą, kaip Kristų [taip pat žr. Pakartoto Įstatymo 32:3–4].)
Ką, pasak 5 eilutės, apie kai kurių tų senovės izraelitų elgesį manė Dievas?
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 10:6–11. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Paulius norėjo, kad Korinto šventieji pasimokytų iš senovės izraelitų pavyzdžio.
Kodėl Paulius pavyzdžiu pasitelkė senovės izraelitus? (Paulius norėjo perspėti Korinto šventuosius, kad jie stengtųsi nebekartoti senovės izraelitų klaidų.)
Paprašykite mokinių atsistoti ir visiems kartu garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 10:12.
Kaip savais žodžiais apibendrintumėte 12 eilutėje užrašytą Pauliaus žinią?
Leiskite mokiniams sėstis. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 10:13. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Paulius mokė apie pagundas.
Ko Paulius mokė apie pagundas?
Jei Dievas neleidžia, kad būtume gundomi daugiau nei galime atsispirti, kodėl izraelitai pasidavė pagundoms?
Lentoje užrašykite tokį neužbaigtą sakinį: Dievas duos mums išeitį, kaip išvengti nuodėmių, bet mes turime…
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 10:14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką daryti Paulius mokė Korinto šventuosius.
Kaip elgtis Paulius mokė Korinto šventuosius?
Ko 14 eilutė moko mus apie mūsų vaidmenį išvengiant pagundų? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašytą tiesą užbaikite taip: Dievas duos mums išeitį, kaip išvengti nuodėmių, bet mes turime sąmoningai atsiriboti nuo pagundų.)
Galite mokiniams pasiūlyti Raštuose, prie 1 Korintiečiams 10:13–14, užsirašyti Almos 13:28. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Almos 13:28. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip atsiriboti nuo pagundų.
Kokie veiksmai, anot Almos 13:28, gali padėti mums atsiriboti nuo pagundų?
Kaip nusižeminimas, budėjimas ir nuolatinės maldos padeda mums atsiriboti nuo pagundų?
Iškelkite knygelę Jaunimo stiprybės vardan ir paklauskite mokinių, kaip gyvenimas pagal joje užrašytus standartus padeda mums atsiriboti nuo pagundų.
Paaiškinkite, kad mokiniams ne visada pavyks išvengti pagundos. Todėl turime dabar apsispręsti, kaip elgsimės pagundų akivaizdoje. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas
„Teisingus sprendimus lengviausia priimti, kai tai darome gerokai iš anksto, nuolat prisimindami svarbiausius tikslus. Tai apsaugo nuo kankinimosi kryžkelėje [kai reikia apsispręsti], kai esame pavargę ir stipriai gundomi. […]
Išsiugdykite tokią savitvardą, kad vis mažiau tektų daryti sprendimų ir iš naujo apsispręsti kaskart susidūrus su pagunda. Kai ką pakanka nuspręsti tik kartą! […]
Laikas sustabdyti blogybes yra prieš joms prasidedant. Gero gyvenimo paslaptis – tai apsauga ir prevencija. Blogiui paprastai pasiduoda tie, kurie patys save pastatė į padėtį, kurioje tapo pažeidžiami“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 108–9).
Paliudykite apie šiandien mokinių atrastas tiesas. Paprašykite mokinių pagalvoti, su kokiomis pagundomis jiems sunkiausia kovoti. Paprašykite jų apmąstyti tokius klausimus:
Ką turėtumėte pakeisti, kad dar prieš susiduriant su pagundomis, galėtumėte jų išvengti?
Ar esate pasiryžę tai padaryti?
Duokite mokiniams užduotį sugalvoti planą, kuriuo vadovaudamiesi jie vengs pagundų. Paraginkite juos melstis ir ieškoti Viešpaties pagalbos, kai veiks pagal šį planą.
Apibendrinkite 1 Korintiečiams 10:15–33, paaiškindami, kad Paulius patarė Korinto šventiesiems gerbti kitų religinius papročius, nepažeidžiant savų, jis taip pat pakartojo, kad pamokslauja siekdamas padėti daugeliui gauti išsigelbėjimą.
Ką turėjo omenyje Paulius, sakydamas, kad „buv[o] kaip žydas“ kad „laimė[tų] žydus“ (1 Korintiečiams 9:20), tapo kažkuo, kas neturi įstatymo, arba kitataučiu, kad laimėtų kitataučius, ir tapo silpnas, kad „laimė[tų] silpnuosius“? (1 Korintiečiams 9:22.) Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė šį naudingą paaiškinimą:
„Čia Paulius sako, kad visiems tapo viskuo, stengdamasis, kad jie priimtų Evangelijos žinią. Tai reiškia, jog jis prisitaikė prie įvairių sluoksnių žmonių sąlygų ir aplinkybių, kad jie atkreiptų dėmesį į jo mokymus ir liudijimą. Ir tada, kad niekas nepamanytų, jog jis priėmė tų žmonių klaidingus mokymus ir papročius, arba kad laikėsi kokio nors kompromiso tarp Evangelijos ir klaidingų garbinimo būdų, jis paskubėjo pridėti, kad, norėdami išsigelbėti, visi žmonės turi paklusti Evangelijai“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:353).
Kartais sunku suprasti, kodėl Viešpats mums įsako tvardytis. Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė tokį naudingą paaiškinimą:
„Doram gyvenimui reikia disciplinos. Disciplinuotumas tai toks bruožas, kuris jums suteiks stiprybės neiškeisti to, ko labiausiai norite savo gyvenime, į tai, ko manote, kad norite dabar“ (“The Power of Righteousness,” Ensign, Nov. 1998, 69).
Pastovus mūsų kūnų pajungimas dvasios valiai – tai vienas didžiausių šio gyvenimo išmėginimų. Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Priešmirtingajame pasaulyje, prieš mums paliekant Dangiškojo Tėvo akivaizdą, Jis perspėjo mus dėl to, ką patirsime mirtingajame gyvenime. Žinojome, kad gausime fizinius kūnus iš mėsos ir kaulų. Niekada iki tol nebuvę mirtingi, mes neturėjome patirties, kaip grumtis su mirtingojo gyvenimo pagundomis. Bet Dangiškasis Tėvas žinojo ir suprato tai. Jis nurodė mums kontroliuoti savo mirtinguosius kūnus ir pajungti juos savo dvasiai. Mūsų dvasios turi suvaldyti fizines pagundas, su kuriomis kūnams tenka susidurti šiame laikinajame pasaulyje. Dvasinę galią atsilaikyti prieš Šėtono įtaką gauname laikydamiesi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymų“ (“Keeping Covenants,” Ensign, May 1993, 6).
Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros mokė, kad visiems reikia vengti pagundų:
„Pernelyg daug manančių, kad yra […] pakankamai stiprūs atsilaikyti prieš bet kokias pagundas. Jie leidžiasi užliūliuojami minties „man to nutikti negali“. […] Tai gali mums nutikti bet kada. […]
Kartą girdėjau tėvą sakant sūnui: „Aš galiu važiuoti arčiau krašto, nes esu labiau už tave patyręs.“ Jis manė kontroliuojąs situaciją, tačiau iš tiesų neįvertino jos pavojingumo. Vadovavimosi patirtimi pavojus yra tas, jog dažniausiai pirma vyksta baigiamasis egzaminas, o tik vėliau pamoka!“ [Autorius nežinomas, citata iš 1,911 Best Things Anybody Ever Said, comp. Robert Byrne (1988), 386]. Kai kas mano, jog jo amžius ir patirtis padės geriau atsispirti pagundai. Tai netiesa.
Prisimenu prezidentą J. Rubeną Klarką Jaunesnįjį pasakojant, kaip vienas jo vaikų ruošėsi į pasimatymą. Tėvas prašė vaikų grįžti namo sutartu laiku. Suirzusi dėl nuolatinio primygtinio nurodinėjimo, [paauglė] sušuko: „Tėti, kas yra, ar tu manimi nepasitiki?“
Turbūt ją pritrenkė toks atsakymas: „Ne, [vaikeli], nepasitikiu tavimi. Aš nepasitikiu net pačiu savimi“ [citata iš Harold B. Lee, The Teachings of Harold B. Lee, ed. Clyde J. Williams (1996), 629]” („Man to negali nutikti“,2002 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).