Toliau pateiktų doktrinų ir principų, kurių jūsų mokiniai mokėsi studijuodami Jokūbo 2 – 1 Petro 5 (29 dalis), santraukos nereikėtų įtraukti į savo pamoką. Šioje pamokoje susitelkite tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Iš Jokūbo mokymų šiuose skyriuose mokiniai išmoko, kad ištikimi Jėzaus Kristaus mokiniai myli visus žmones neatsižvelgdami į jų aplinkybes ir kad padarę bent vieną nuodėmę, tampame kalti priešais Dievą. Jie taip pat išmoko, kad tikrasis tikėjimas Jėzumi Kristumi parodomas mūsų teisumo darbais. Studijuodami Jokūbo mokymus apie savo žodžių valdymą mokiniai sužinojo, kad mokymasis kontroliuoti tai, ką sakome, gali smarkiai paveikti mūsų gyvenimą ir kad Dievo pasekėjai siekia vartoti savo kalbą teisiems tikslams, bet ne blogiui skleisti.
Studijuodami šiuos Jokūbo laiško skyrius mokiniai sužinojo tokias tiesas: jei artinsimės prie Dievo, Jis artinsis prie mūsų. Jei žinome, kaip daryti gera, bet pasirenkame to nedaryti, mes nusidedame. Per tikėjimo maldą ir kunigystės galią ligoniai gali pagyti.
Studijuodami Petro mokymus, mokiniai sužinojo tokias tiesas: nors mes ir patiriame išbandymus, galime džiūgauti Jėzaus Kristaus Apmokėjimu ir Dievo pažadėtais ateities palaiminimais mums. Mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi yra bandomas ir gryninamas, kai ištikimai ištveriame išbandymus. Esame išpirkti per šventą Jėzaus Kristaus kraują. Kadangi Jėzus Kristus gyveno be nuodėmės, Jis galėjo pasiūlyti Save kaip tobulą auką už mus. Jėzus Kristus buvo iš anksto paskirtas būti mūsų Išpirkėju. Dievas pašaukia savo šventuosius, kad jie atsiskirtų ir atsiribotų nuo pasaulio, kad kiti galėtų matyti jų pavyzdį ir šlovinti Jį. Galime sekti Gelbėtojo pavyzdžiu kantriai kęsdami išbandymus.
Iš Petro padrąsinimo šių dienų šventiesiems mokiniai sužinojo, kad mes, kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai, turėtume stengtis būti visada pasiruošę pasidalyti savo įsitikinimais ir apginti juos romiai ir pagarbiai. Mokiniai taip pat sužinojo, kad Evangelija skelbiama mirusiesiems tam, kad jie turėtų tokią pat galimybę, kaip ir tie, kurie išgirsta Evangelijos žinią mirtingajame gyvenime. Petras mokė, kad Bažnyčios vadovai turi pareigą rūpintis ir prižiūrėti Dievo kaimenę su meile ir savo pavyzdžiu.
Įvadas
Apaštalas Jokūbas paaiškino kai kuriuos nesusipratimus tarp šventųjų dėl to, kas yra tikrasis tikėjimas. Jis taip pat mokė apie tikėjimo ir darbų ryšį.
Jokūbas moko apie tikėjimo ir darbų vaidmenį mūsų išgelbėjime
Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, jog vaikinas suvokia, kad nusidėjo. Jis tiki Jėzaus Kristaus Apmokėjimu ir Gelbėtojo galia išgelbėti jį. Jis sako, kad nereikia nieko kito daryti, tik tikėti, ir Viešpats atleis jam.
Paprašykite mokinių pamąstyti, ar pakanka vien šio jaunuolio tikėjimo, kad jam būtų atleistos nuodėmės.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:14. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Jokūbas klausė šventųjų apie tikėjimą.
Ko Jokūbas klausė šventųjų apie tikėjimą?
Kaip manote, apie kokius darbus Jokūbas kalbėjo?
Mokiniams priminkite, jog studijuodami Jokūbo 2 skyriaus pamokas jie išmoko, kad apaštalas Jokūbas pataisė neteisingą tikėjimo supratimą. Kai kurie žmonės klaidingai manė, kad tikėjimas yra tiesiog žodinė įsitikinimų išraiška. Jokūbo 2:14 kontekste Jokūbas terminą darbai vartojo kitaip nei apaštalas Paulius. Paulius žodį darbai pavartojo kalbėdamas apie Mozės įstatymo darbus. Jokūbas žodį darbai pavartojo kalbėdamas apie atsidavimo, arba teisumo, darbus.
Kad pailiustruotų atsakymą į savo klausimą, pateiktą 14 eilutėje, Jokūbas pasinaudojo analogija.
Pakvieskite du mokinius ateiti į klasės priekį. Paprašykite, kad vienas mokinys vaidintų elgetą, prašantį maisto, drabužių ar prieglobsčio, kurių jam reikia, kad išgyventų. Kitą mokinį paprašykite vaidinti tą, kuris gali padėti elgetai. Pakvieskite trečią mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:15–16, o kitus du mokinius vaidinti tai, kas sakoma šiose eilutėse.
Kodėl atsakymas, duotas elgetą vaidinančiam mokiniui, yra negeras?
Ar kito mokinio atsakymo pakaktų, kad elgeta būtų išgelbėtas?
Pakvieskite mokinius kartu garsiai perskaityti arba pacituoti Jokūbo 2:17–18 ir ieškoti, ko Jokūbas mokė apie tikėjimą. Priminkite jiems, kad Jokūbo 2:17–18 yra Raštų įvaldymo eilutės.
Kaip manote, ką reiškia „tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs“ (17 eilutė)?
Kaip Jokūbo pateiktas pavyzdys apie elgetą padeda mums suprasti šios frazės reikšmę?
Kokios tiesos, pasak 17 eilutės, apie tikėjimą Jėzumi Kristumi moko Jokūbas? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokinys turėtų atpažinti daugmaž tokią tiesą: Tikrasis tikėjimas Jėzumi Kristumi parodomas mūsų teisumo darbais. Užrašykite šią tiesą lentoje.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:19–20. Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertimo Jokūbo 2:19 rašoma: „Jūs tikite, kad yra vienas Dievas. Gerai darote! Demonai taip pat tiki ir dreba. Todėl jūs tapote panašūs į juos, nepateisinami.“ Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti pavyzdžius, kuriuos panaudojo Jokūbas, norėdamas parodyti, jog tikėti, kad yra Dievas, dar nereiškia tikėjimo Dievu.
Kokius pavyzdžius panaudojo Jokūbas, kad parodytų, jog tikėti, kad yra Dievas, dar nereiškia tikėjimo Dievu?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Tikrasis tikėjimas yra sutelktas į Viešpatį Jėzų Kristų ir visada veda prie teisių veiksmų. […] Vien tik veiksmai nėra tikėjimas Gelbėtoju, tačiau veiksmai, laikantis teisingų principų, – tai svarbiausia tikėjimo sudedamoji dalis. Taigi „tikėjimas be darbų nevaisingas“ (Jokūbo 2:20)“ („Prašykite tikėdami“,2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kas, pasak vyresniojo Bednario, yra „svarbiausia tikėjimo sudedamoji dalis“?
Kodėl svarbu suprasti, kad tikėjimas Jėzumi Kristumi reiškia ir tikėti Jį, ir veikti laikantis teisingų principų?
Priminkite mokiniams šios pamokos pradžioje pateiktą pavyzdį apie vaikiną.
Kaip supratimas, kad tikėjimą sudaro įsitikinimas ir veiksmai, gali padėti kam nors, kas siekia nuodėmių atleidimo?
Apibendrinkite Jokūbo 2:21–26, paaiškindami, kad Jokūbas paminėjo Abraomą ir Rahabą kaip pavyzdžius žmonių, kurių tikėjimas Jėzumi Kristumi buvo parodytas jų darbais. (Pasakojimas apie drąsią moterį Rahabą yra užrašytas Jozuės 2:1–22.)
Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, kada jiems teko parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi savo darbais ir kaip dėl to buvo palaiminti. Paskatinkite mokinius užrašyti savo liudijimą apie Gelbėtoją ir tai, kaip jie veiksmais parodys savo tikėjimą. Pakvieskite kelis mokinius savo atsakymais pasidalyti su klase.
Pakvieskite mokinius pamaldžiai pagalvoti, kaip jie galėtų labiau rodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi paklusdami Jam. Paskatinkite juos veikti pagal kiekvieną Dvasios raginimą.
Paklauskite mokinių, kodėl žmonės pasirenka nusidėti, net kai žino, kad tai, ką jie daro, yra blogai. Pakvieskite juos ateinančią savaitę studijuojant Petro antrą laišką ir Judo laišką ieškoti tiesų, kurios padėtų jiems atsakyti į tokius klausimus: kaip galime išvengti klaidingos doktrinos apgaulės? Kas, pasak Jono, pašalins mūsų baimę? Kaip turėtume rodyti savo meilę Dievui? Kokias dieviškas savybes turime išsiugdyti, kad paveldėtume amžinąjį gyvenimą? Koks įspėjimas buvo duotas apie tuos, su kuriais pasirenkame bendrauti?